Lietuvos kariuomenėje tarnaujantiems karininkams būsto klausimas yra aktualus, ypač tiems, kurie perkeliami tarnauti į kitus miestus. Šiame straipsnyje aptariama, ar karininkai gauna butus Lietuvoje, kokia yra tarnybinių butų sistema ir kokios alternatyvos egzistuoja.
Tarnybiniai butai: praeitis ir dabartis
Tarnybiniai butai Lietuvoje - tai sovietinė atgyvena. Anot premjero Gedimino Kirkilo, tarnybinių butų sistema atsirado tada, kai ekonominė padėtis šalyje buvo sunki. Tuomet iš provincijos į didžiuosius miestus kėlėsi daug valstybės tarnautojų su šeimomis. Tačiau tarnybiniai butai išliko iki šiol, nors Lietuva jau Europos Sąjungos narė, nors sparčiai kyla gyvenimo lygis.
Už tarnybinių būstų apskaitą atsakingos Aplinkos ministerijos duomenimis, 2003 metais Lietuvoje buvo apie 2000 tarnybinių butų, o 2007 metais - 1540. Daugiausia tarnybinių būstų tenka miškų urėdijoms, nacionaliniams ir regioniniams parkams, Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomenė turi apie 380, Vidaus reikalų ministerija - apie 200 tarnybinių butų.
Seimo nario Artūro Skardžiaus nuomone, tarnybinių butų privalo turėti krašto apsauga, policija, Valstybės saugumo departamentas, muitinė. Šių institucijų statutai ir įstatymai numato, kad jos pagal savo veiklos pobūdį privalo turėti tarnybinių būstų, atitinkančių jų atliekamas funkcijas.
Nepaisant to, Krašto apsaugos ministerija yra pritarusi nuostatai, kad tarnybiniai butai yra netikslingi ir nereikalingi. Buvo planuota jų apskritai atsisakyti.
Butpinigiai: alternatyva tarnybiniams butams
Atsisakius tarnybinių butų, svarbu numatyti alternatyvas, kaip aprūpinti karininkus būstu. Viena iš tokių alternatyvų - butpinigiai. Butpinigių dydis priklauso nuo tarnybos vietos ir kartu gyvenančių šeimos narių skaičiaus. Vilniuje maksimali suma yra 539 eurai.
Pasak kariuomenės vado V.Rupšio, jei būsimas kariuomenės vadas bus perkeltas tarnauti iš kito miesto į Vilnių, jis turės čia nuomotis gyvenamąją vietą, o už sostinėje skiriamą sumą „čia nelabai ką gali šeima išsinuomoti“.
Tačiau butpinigiais susiję ir skandalai. Naujienų portalas 15min pranešė, kad V.Rupšys kas mėnesį gauna 445 eurus butpinigių, už kuriuos nuomojasi butą iš savo sūnaus. Kariuomenės vadas tą pačią dieną pranešė nutraukiantis buto nuomos sutartį su sūnumi, nors interesų konflikto teigė nematantis.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nusprendė susirinkti daugiau informacijos ir įvertinti, ar pradėti tyrimą dėl kariuomenės generolo buto nuomos iš sūnaus.
Nekilnojamojo turto ekspertas Arnoldas Antanavičius sako, kad iš tiesų vadui skiriama butpinigių suma - maža. Už 445 eurus per mėnesį sostinėje nuomojami tik itin kuklūs butai.
Nuomos kainos ir sąlygos
Pasak V.Jonaičio, nuomos kainas tarnybinių butų gyventojams reguliuoja įstaiga, kuri nuomoja, bet jos toli gražu nesiekia rinkos kainų. Nuomos mokesčio sandarą nustatė Vyriausybė nuo 2001 metų. Antai Vilniaus savivaldybė yra nustačiusi kainą nuo 0,20 iki 1,70 lito už kvadratinį metrą.
Tuo metu privačiame versle karjeros siekiantiems specialistams, norintiems dėl geresnio darbo persikelti į kitą miestą, tenka arba skolintis lėšų banke ir pirkti būstą, kuris, pavyzdžiui, sostinėje kainuoja 200-500 tūkst.
Negana to, kad tarnybiniuose butuose gyvenantiems valstybės tarnautojams rūpi tik sumokėti už komunalines paslaugas, kapitalinį jų naudojamo būsto remontą atlieka valstybė už biudžeto lėšas.
Tarnybiniai butai: privatizavimas ir problemos
Tarnybiniai butai gali būti privatizuoti, jei įstaiga nusprendžia, kad jie nereikalingi. Privatizuojant tarnybinius butus pirmiausia juos reikia pripažinti institucijai nereikalingais. Vėliau būstų pardavimas turi vykti per Valstybės turto fondą ar aukcioną.
Tačiau savivaldybės nesiveržia perimti nenaudojamų tarnybinių butų, kurie yra avarinės būklės. Daugiausia neapgyvendintų tarnybinių butų esama Rukloje. Galime juos perduoti savivaldybei, bet jų būklė - avarinė, o rekonstruoti reikalingos labai didelės investicijos.
Vokiečių karių įsikūrimas Lietuvoje: įtaka nuomos rinkai
Pastaruoju metu Lietuvoje įsikuria vis daugiau Vokietijos karių. Jie atvyksta tam tikromis bangomis kas pusę metų. Dabar atvyksta tarp 100-200 šeimų. Jų prioritetas - naujos statybos, kokybiškai įrengtas būstas, arčiau miesto centro. Tačiau turime tiek pavienių karininkų, tiek šeimų - tiems, kurių biudžetas mažesnis, tinka ir miegamieji rajonai.
Paprastai, su komunaliniais mokesčiais, jie orientuojasi į maždaug 1500 eurų per mėnesį už vieno miegamojo būstą. Už dviejų miegamųjų - iki 2500 eurų. Už namuką ar kotedžą taip pat - iki 2500 eurų. Jeigu netelpa į biudžetą, yra pasiruošę prisidėti ir savo lėšomis.
Kol kas tie 100-300 žmonių nedaro ženklios įtakos Vilniaus nuomos rinkai. Bet jei jų bus daugiau, o mes tikimės apie 4000, tada dalis apsigyvens poligone, kur kuriama infrastruktūra, statomas daugiabutis, kiti - Vilniuje ir tai šiek tiek sujudins rinką.
tags: #ar #karininkai #gauna #butus