Apklausa - tai socialinių mokslų instrumentas, skirtas informacijai iš respondentų surinkti iš anksto apgalvotais klausimais. Apklausa dažnai taikoma, kai tiriamas reiškinys yra susijęs su žmonių nuostatomis, poreikiais, interesais, motyvacija ir pan.
Kiekybine apklausa nesiekiama rasti mokslui nežinomų tiesų, greičiau tik patvirtinti arba paneigti teorines nuostatas ar praktikoje kilusias įžvalgas. Apklausos dažniausiai vykdomos, siekiant gauti reprezentatyvios informacijos apie tiriamas tikslines grupes, o taip pat norint atrasti ryšius tarp skirtingų tyrimo parametrų.
Apklausų tipai ir jų charakteristikos
Pagal apklausos atlikimo būdą, apklausos skirstomos į:
- Tiesiogines apklausas (vykdomas tiesioginio interviu būdu)
- Anketavimą
- Testus
- Apklausas panaudojant technologijas.
Standartizuota apklausa
Standartizuota apklausa yra griežtai reglamentuota: tiksliai apibrėžtos apklausos aplinkybės, klausimų formuluotės ir jų nuoseklumas, numatyti duomenų apdorojimo būdai.
Kiekybinės apklausos bruožai
Įprastinis kiekybinės apklausos požymis - iš anksto apgalvotas ir parengtas tyrimo instrumentas (anketa), kuri padeda susisteminti iš respondentų gaunamą informaciją.
Anketų privalumai
Neabejotina anketų privalumas yra tai, kad informacijai surinkti reikia mažiau laiko ir anketavimas yra pigesnis nei interviu, o anketos patikimumą galima įvertinti matematiniais - statistiniais metodais.
Dažniausiai anketa pateikiama taip, kad respondentai patys (raštu) atsako į tyrėjo pateiktus anketos klausimus, jiems pateikiama anketos pildymo instrukcija ir paliekama galimybė prireikus pasikonsultuoti su apklausos organizatoriais.
Kokybės užtikrinimas apklausoje
Apklausos kokybę apsprendžia joje pateikiami klausimai, kurie padeda nustatyti tiriamąjį požymį ar reiškinį arba ryšius. Kadangi tyrimo patikimumas taip pat labai priklauso nuo respondentų subjektyvių atsakymų į pateiktus klausimus, labai svarbu, kad pateikiamų klausimų kiekis būtų optimalus, o jų formuluotės suprantamos ir orientuotos tyrimo į tikslines grupes.
Apklausos patikimumui didelę reikšmę turi tinkamai pasirinkta tyrimo imtis ir respondentų atrankos būdas. Beveik visi kiekybiniai socialiniai tyrimai yra atrankiniai, todėl labai svarbu, kaip yra suformuluojama tyrimo imtis, atspindinti visumos dalį. Imtis leidžia, remiantis dalies objektų ištyrimu, spręsti apie objektų visumos savybes, ryšius ir požymius.
Jei tiriama grupė ar tiriami objektai yra atrinkti klaidingai arba tendencingai, tai galimybė patikimai ir teisingai spręsti apie visumą yra iš esmės apribojama.
Šiuolaikinės apklausos priemonės
Šiais laikais apklausa kaip tyrimo metodas dažniausiai atliekama naudojantis šiuolaikinėmis informacinėmis komunikacinėmis priemonėmis, o tiksliau - naudojami on-line arba internetu tiesiogiai prieinami klausimynai, kuriuos reikia užpildyti prisijungus prie konkretaus puslapio pagal gautą nuorodą.
Nemokamai apklausos tikslams galima pasitelkti Google formas, kurios naudojamos klausimynams su skirtingo tipo klausimais parengti. Galimi visi pagrindiniai anketos klausimų tipai: atviri ir uždari, įvairių skalių, vieno ar kelių atsakymo variantų klausimai ir pan.
Respondentų atsakymai iš karto surenkami į elektroninę skaičiuoklę ir jų nebereikia atskirai suvedinėti. Galima nesunkiai iš karto atsidaryti grafinio pavidalo (stulpelinių arba skritulinių diagramų) jau apdorotus duomenis (aprašomosios statistikos skaičiavimai). Be to, nemokamai parsisiuntus Google skaičiuoklių priedų XLMiner Analysis ToolPak, Text Analysis, Risk Solver programinę įrangą, galima atlikti ir tam tikrus sudėtingesnius statistinės analizės veiksmus ir net tekstinę analizę.
Labai patogu tai, kad Google apklausos formos leidžia duomenis surinkti on-line, galima panaudoti analizės programinę įrangą ir, svarbiausia, tai yra nemokama.
Kokybinis ir kiekybinis tyrimai
Kiekybinis tyrimas - tai tyrimo metodas, kuriuo siekiama kiekybiškai įvertinti duomenis, pvz. aptikti ryšius tarp kintamųjų, patikrinti hipotezes. Kokybinis tyrimas - tai gilus duomenų analizės būdas, dažniausiai apklausų atviri klausimai, interviu ar fokus grupės.
Interviu naudojamas ir plačiai pritaikomas įvairiose tyrimo stadijose, siekiant apsibrėžti problemą ir patikslinti tyrimo problematiką. Interviu taip pat gali būti naudojamas didelių apklausų/tyrimų metodikai paruošti, testuojant ir rengiant klausimynus.
Kokybiniuose tyrimuose, kurių tikslas yra atrasti gilesnius nagrinėjamos problemos ar reiškinio sluoksnius, atskleisti emocinius, patirties ar kitus aspektus, interviu gali būti sėkmingai naudojamas kaip pagrindinis informacijos surinkimo metodas.
Socialiniuose tyrimuose interviu dažniausiai apibrėžiamas kaip tyrėjo pokalbis su tiriamuoju, siekiant surinkti tyrimui reikalingos informacijos. Pirmu atveju tyrimo klausimai, jų eiga, paties interviu eiga ir struktūra iš anksto apgalvoti, antru ir trečiu atveju iš anksto parengtų klausimų mažiau arba jų visai nėra. Tyrėjo vaidmuo taip pat gali būti daugiau ar mažiau aktyvus, priklausomai nuo interviu procedūros lankstumo. Interviuotojas gali tiesioginio pokalbio metu pateikti tik iš anksto parengtus klausimus tiriamajam (dar vadinamam interviuojamuoju) ar jų grupei ir registruoti atsakymus.
Interviu tipai pagal struktūrą:
- Griežtai struktūruotas interviu
- Nestruktūruotas interviu
Griežtai struktūruotas interviu paprastai remiasi iš anksto tyrėjo paruoštu interviu planu, kuriame numatytos konkrečios klausimų formuluotės (dažnai - ir atsakymų formuluotės), bei nustatyta griežta klausimų pateikimo seka. Tokiu būdu tyrimo kokybė ir patikimumas nepriklauso nuo to, ar tyrimą atlieka tas pats asmuo, kuris parengė tyrimo klausimus. Nestruktūruotas interviu atliekamas remiantis iš anksto apgalvotu planu, kuriame numatyti tik įžanginiai bei esminiai klausimai, pateikiamos pagrindinės pokalbio temos be konkrečių klausimų formuluočių. Klausimų formuluotes tyrėjas kuria interviu metu priklausomai nuo jo eigos, nuo užsimezgusio santykio tarp tyrėjo ir tiriamojo, ar nuo interviu aplinkos.
Interviu tipai pagal pobūdį:
- Akis į akį interviu
- Interviu telefonu
- Interviu internetu
Pagal interviu pobūdį interviu gali būti skirstomi į akis - į akį interviu, interviu telefonu, interviu internetu. Interviu telefonu - tai toks interviu, kuomet tyrėjas ir tiriamasis kalbasi telefonu. Interviu internetu - tai toks interviu, kuomet tyrėjas kalbasi su tiriamuoju naudodamasis internetinėmis technologijomis (pokalbių svetainėmis ir pan.).
Interviu metodas laikomas pakankamai brangiu laiko ir kaštų atžvilgiu, kadangi reikia nemažai lėšų ir laiko norint apklausti daugiau respondentų ir apdoroti surinktą informaciją. Interviu patikimui taip pat reikia skirti papildomo dėmesio, kadangi apklausiamajam įtakos gali turėti klausėjo laikysena, tonas, manieros ir panašiai.