Renkantis verslo formą, svarbu atsižvelgti į daugelį aspektų, įskaitant turtinę atsakomybę. Lietuvos Respublikos įstatymai numato galimybę steigti įvairių teisinių formų (rūšių) įmones: individualias įmones, tikrąsias ir komanditines (pasitikėjimo) ūkines bendrijas, akcines, uždarąsias akcines, investicines, žemės ūkio, kooperatines bendroves, valstybės ir savivaldybės įmones. Tais atvejais, kai veiklos tikslas nėra pelno siekimas, galima steigti ne pelno organizacijas.
Šiame straipsnyje aptarsime vieną iš jų - komanditinę ūkinę bendriją (KŪB) ir jos ypatumus, susijusius su turto atskyrimu.
Kas yra komanditinė ūkinė bendrija?
Komanditinė ūkinė bendrija (KŪB) - tai kelių fizinių ar juridinių asmenų, taip pat fizinių ir juridinių asmenų bendrosios jungtinės veiklos sutartimi įsteigta įmonė komercinei-ūkinei ir kitokiai įstatymų nedraudžiamai veiklai bendru firmos vardu, sujungus jų turtą į bendrąją dalinę nuosavybę.
KŪB - taip pat, kaip ir tikroji ūkinė bendrija, pasižymi ūkinei bendrijai būdingais požymiais. Tačiau nuo tikrosios ūkinės bendrijos skiriasi tuo, kad, be tikrųjų narių, turi vieną ar daugiau narių komanditorių.
Taigi, komanditinę (pasitikėjimo) ūkinę bendriją (KŪB) sudaro bendros firmos vardu veikiantys tikrieji nariai ir nariai komanditoriai, kuriems įmonės turtas priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. KŪB pavadinime turi būti įvardintas bent vienas tikrasis narys. Bendrijoje turi būti ir bent vienas komanditorius.
KŪB steigimą, likvidavimą ir veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymas bei jungtinės veiklos sutartis, kuria steigiamos tiek TŪB, tiek KŪB.
Kuo skiriasi tikrasis narys nuo nario komanditoriaus?
- Tikrieji nariai dalyvauja bendrijos valdyme, turi teisę atstovauti bendrijai ir spręsti jos turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo reikalus.
- Nariai komanditoriai nedalyvauja ūkinės bendrijos valdyme, t.y. jie neturi teisės atstovauti bendrijai.
KŪB turtas ir atsakomybė
KŪB turtas atskirtas nuo komanditorių turto, o nuo tikrųjų narių turto neatskirtas. Už KŪB prievoles jos tikrieji nariai solidariai atsako visu savo turtu, o nariai komanditoriai - tik ta savo turto dalimi, kurią pagal sutartį perdavė KŪB.
Pagal KŪB prievoles jos tikrieji nariai solidariai atsako visu savo turtu, o nariai komanditoriai - tik tuo savo turtu, kurį perdavė arba turėjo perduoti KŪB, bet jo neperdavė sutartyje numatytais terminais. Bendrosios jungtinės veiklos sutartimi gali būti numatyta ir kitokia komanditorių atsakomybė.
Solidarinė narių atsakomybė reiškia, kad ūkinės bendrijos kreditorius savo reikalavimus gali nukreipti tiek į ūkinės bendrijos turtą, tiek į bet kurio jos nario ar kelių jos narių turtą.
Jungtinės veiklos sutartis
Ūkinės bendrijos steigimo ir veiklos pagrindas yra jungtinės veiklos sutartis. Joje turi būti numatyta:
- ūkinės bendrijos pavadinimas;
- jos tikslai;
- tikrieji nariai ir nariai komanditoriai, jų teisės ir pareigos;
- tikrųjų narių ir komanditorių dalys bendrojoje nuosavybėje;
- pinigų paėmimo iš kasos tvarka;
- pajamų ir nuostolių paskirstymo taisyklės;
- tikrųjų narių ir komanditorių išstojimo ir pašalinimo bei naujų narių priėmimo į ją sąlygos ir tvarka;
- bendrijos valdymo ir jos reikalų tvarkymo taisyklės;
- asmenys, įgalioti atstovauti bendrijai, bei jų įgalinimai;
- nutarimų priėmimo tvarka ir kitos nuostatos, neprieštaraujančios įstatymams.
Todėl asmenys, steigiantys ūkinę bendriją, turėtų gerai parengti šią sutartį. Jungtinės veiklos sutartį tvirtina notaras.
Ūkinės bendrijos privalumai
Ūkinės bendrijos privalumai yra šie:
- ūkinei bendrijai nebūtina įdarbinti darbuotojus pagal darbo sutartis, joje jungtinės veiklos sutarties pagrindu gali dirbti ūkinės bendrijos tikrieji nariai;
- ūkinė bendrija gali tvarkyti supaprastintą buhalterinę apskaitą;
- įstatymai nereglamentuoja ūkinės bendrijos minimalaus nuosavo kapitalo.
Apibendrinimas
Komanditinė ūkinė bendrija (KŪB) yra specifinė verslo forma, kurioje turtinė atsakomybė yra diferencijuota: tikrieji nariai atsako visu savo turtu, o komanditoriai - tik įneštu į bendriją turtu. KŪB turtas atskirtas nuo komanditorių turto, o nuo tikrųjų narių turto - neatskirtas.
Renkantis šią verslo formą, būtina atidžiai įvertinti rizikas ir parengti jungtinės veiklos sutartį, kurioje būtų aiškiai apibrėžtos narių teisės, pareigos ir atsakomybės.