Ar Moterys Gali Būti Šauktinės Lietuvoje?

Pastaraisiais metais gynybos klausimai tampa vis aktualesni, o šauktinių poreikis auga. Lietuva, siekdama užtikrinti savo saugumą, svarsto įvairias galimybes, įskaitant ir moterų įtraukimą į privalomąją karo tarnybą. Ši tema kelia daug diskusijų ir klausimų, todėl svarbu išanalizuoti esamą situaciją, kitų šalių patirtį ir galimus scenarijus.

Šiuo metu Lietuvoje moterys gali savanoriškai rinktis tarnybą kariuomenėje. Pasak Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos (KPKT) direktoriaus Arūno Balčiūno, tik sugrąžinus šaukimo tvarką, vis daugiau jaunuolių jungėsi į tarnybą. Tačiau pasauliui susidūrus su COVID-19 pandemija, merginų šauktinių ėmė mažėti - tarnaujančių jaunuolių skaičius ir toliau krenta.

„Pas mus privalomo moterų ir mergino šaukimo nėra. Bet jos gali išreikšti norą ir atlikti tarnybą. Tai tas skaičius nuo 2015 metų, kai buvo grąžinta privaloma karo tarnyba, augo iki 2019 m. Tais 2019 m. buvo beveik 150 merginų, kurios atėjo ir atliko privalomąją karo tarnybą. Bet po to, atėjus pandemijos laikotarpiui, tas skaičius pradėjo mažėti ir sumažėjo iki 90. O praeitais metais mes turėjome tiktai 73 merginas, kurios pasiryžusios buvo atlikti karo tarnybą“, - teigė A. Balčiūnas.

Viena merginų, atlikusių privalomąją karo tarnybą, Beatričė Džiaugytė tikina, kad nusprendė prisijungti į šauktinių būrį dėl šeimoje puoselėtų vertybių. Be to, tokį kelią mergina pasirinko iš karto po to, kai baigė mokyklą. Todėl, pasak pašnekovės, nebuvo jokios baimės ar nerimo dėl to, jog „praleis“ 9 mėnesius savo jaunystės.

Kitų Šalių Patirtis

„Delfi“ iniciatyva SAUGU aiškinasi, kurios Europos Sąjungos valstybės turi šaukia gyventojus į privalomąją karo tarnybą ir kokiomis sąlygomis ji veikia. Pagal Europos Parlamento tyrimų grupės paruoštą ir šių metų pavasarį skelbtą tyrimą, šauktinių sistemą yra įsivedusios 9 Europos Sąjungos šalys: Austrija, Kipras, Danija, Estija, Suomija, Graikija, Latvija, Lietuva iš Švedija. Svarbu pažymėti, kad 6 iš jų yra prie Europos Sąjungos išorinės sienos.

Viena iš paskutiniųjų įvedusi šauktinių sistemą - Latvija, kuri šaukimus į karo tarnybą pradėjo nuo 2024 m. Nuo kitų metų privalomąją karo tarnybą žada įvesti ir Kroatija.

Kalbant apie karo tarnybą, atrinkti žmonėms naudojamos trys pagrindinės sistemos:

• privalomoji karo tarnyba (Austrija, Kipras, Estija, Suomija ir Graikija);
• loterijos būdu atrenkami asmenys karo tarnybai (Danija, Latvija ir Lietuva);
• atrankinė privalomoji tarnyba (Švedija).

Tarnybos trukmė taip pat skiriasi priklausomai nuo valstybės. Austrija, Kipras, Latvija ir Lietuva nustato tam tikrą laikotarpį, kiek trunka tarnyba. Pavyzdžiui, Suomijoje taikomas 347 dienų periodas. Pagal Danijos paskutinę reformą planuojama įvesti penkių mėnesių bazinį parengimą ir pusės metų operacinės tarnybos laikotarpį, išskyrus specialiosioms pajėgoms.

Skirtingos Lytys Karo Tarnyboje

Šalys, kurios turi įvedusios privalomąją karo tarnybą, sprendžia ir dėl to, ar į privalomąją karo tarnybą įtraukti moteris ar ne. Kaip jau minėta, nuo liepos Danija nusprendė įtraukti moteris. Iki tol vienintelė šalis, kur tarnauti privalėjo abi lytys buvo Švedija. Kaip skelbiama Europos Parlamento ataskaitoje, apie moterų įtraukimą į privalomąją karo tarnybą yra užsiminusi ir Latvija, kurios atstovai yra pasisakę, kad tai galėtų būti įvesta 2028 m. Apie tokią galimybę buvo užsiminta ir Lietuvoje.

Kol kas savanoriškais pagrindais įsitraukti gali Austrijos, Danijos, Estijos, Suomijos, Latvijos ir Lietuvos moterys. Šių metų vasarį Kipre buvo pasiūlyti įstatymų pakeitimai, kurie taip pat leistų savanoriškai prie karo tarnybos prisidėti ir moterims. Tą patį planuojanti ir Graikija.

Argumentai Už ir Prieš

Lietuvos verslo konfederacija ir asociacija „Lyderė“ kreipėsi į Krašto apsaugos ministeriją, ragindamos pradėti pokalbį dėl moterų įtraukimo į privalomąją karo tarnybą. Prezidento patarėjo teigimu, svarstyti apie privalomą moterų karo tarnybą bus galima tik įvedus visuotinį vyrų šaukimą.

Atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis teigė, kad prieš įtraukiant moteris į karo prievolininkų sąrašą, reikėtų įvertinti kelis nerimą keliančius aspektus, kitų šalių patirtis. Mūšio zonoje, kuomet yra mišrūs vyrų ir moterų padaliniai, dažnai būna, kad vyrai yra labiau linkę saugoti moteris, nei vyrus. Valstybėse, kuriose didesnė dalis moterų tarnauja kariuomenėje, susiduriama su seksualinio smurto problema.

Pasak atsargos pulkininko, pagrindinis su saugumu susijęs argumentas už moterų įtraukimą į šaukiamųjų sąrašus - tai leis gerokai padidinti karių rezervą. Tačiau, pasak pulkininko, dar nėra aišku, ar Lietuvos kariuomenė būtų pajėgi taip stipriai padidinti šauktinių srautus.

Galimi Pokyčiai ir Iššūkiai

Atsargos pulkininkas V. Malinionis įvertino ir kitus Krašto apsaugos ministerijos planus. Pasak jo, pagal dabartinius planus bus sukuriama daug skirtingų kategorijų, kas įneš painumo. Vienas iš dabar galimų įgyvendinti pokyčių - moterų šaukimas pagal kariuomenei trūkstamų profesijų sąrašą, kuris galėtų būti vienas iš logiškų, realiai įgyvendinamų sprendimų, nereikalaujantis milžiniško infrastruktūros plėtimo.

Z. Stankaus teigimu, toks požiūris į silpnąją lytį - nėra atsitiktinis. Yra nemažas procentas funkcijų, kurias gali atlikti moteris kariškė, pavyzdžiui, dirbti su kompiuteriais ar medicininiame dalinyje. Griežtai pasakysiu - yra veiklų, kurių vyrai nuveikti negali, pavyzdžiui, dirbti vaikų lopšelio-darželio auklytėmis, ir yra veiklų, kur moterys netinka.

Nauja Karo Prievolės Įstatymo Redakcija

Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigalios nauja Karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatymo redakcija. Šauktinių amžiaus riba mažinama iki 21 metų (įskaitytinai), tarnyba bus atidedama tik tiems studentams, kurie įstos į aukštąją mokyklą iki įtraukimo į karo prievolininkų sąrašą, o tarnybos trukmė diferencijuojama: išlieka 9 mėnesiai, bet gali būti trumpinama iki 6 mėn., o trūkstamų specialybių atstovai atliks 3 mėn. bazinę tarnybą.

Šaukiamojo amžiaus riba asmenims, kurie buvo paskirti atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, tačiau jos neatvyko atlikti, padidinta iki 30 metų (įskaitytinai), o tokie asmenys priskirti pirmajai karo prievolininkų grupei, todėl jie bus dažniau ir pirmenybine tvarka įtraukiami į sąrašus. Piniginės išmokos bus mokamos tik tiems karo prievolininkams, kurie bus skiriami atlikti įprastą 9 mėnesių trukmės privalomąją pradinę karo tarnybą arba 3 mėnesių tarnybą, įgiję trūkstamas Lietuvos kariuomenės profesijas.

9 mėnesių tarnybą baigusiems karo prievolininkams bus kompensuojamos B kategorijos kursų išlaidos (iki 10 BSI), jeigu teisė vairuoti įgyta per 12 mėn. nuo tarnybos pabaigos. Naujoji redakcija tokiu atveju numato darbdaviui vieno mėnesio subsidiją darbo užmokesčiui. Taip pat keičiasi subsidijos skaičiavimo tvarka.

Nuo 2026 m. įsigaliojus naujajai įstatymo redakcijai pereinama nuo kalendorinių prie metinių karo prievolininkų sąrašų. Tačiau nei įstatyme, nei galiojančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose nėra tiksliai nustatyta, kokį laikotarpį apims metinis sąrašas ir kada jis turi būti sudaromas bei paskelbiamas.

Naujoji įstatymo redakcija išlaikė galimybę atidėti tarnybą, jei ji sukeltų neproporcingą žalą karo prievolininko asmeniniams ar visuomeniniams interesams. Vis dėlto, šis punktas papildytas kita nuostata, kuri kelia praktinių įgyvendinimo klausimų.

Nauja įstatymo redakcija numato, kad tarnyba bus atidedama tik tiems aukštųjų mokyklų studentams, kurie į aukštąją mokyklą įstos iki jų įtraukimo į metinį karo prievolininkų sąrašą. Teisinis reguliavimas turėtų būti aiškus, kad asmenys galėtų tinkamai planuoti savo ateitį ir aiškiai suprastų savo teises bei pareigas. Todėl tokios neapibrėžtos situacijos neturėtų būti sprendžiamos vien tik remiantis kariuomenei prieinamais vidiniais aktais, o turėtų būti numatytos aiškios taisyklės poįstatyminiuose teisės aktuose, nes būtent tokia yra šių aktų paskirtis.

tags: #ar #moterys #gali #buti #sauktines