Ar nuomininkas turi mokėti už kaupiamąsias lėšas?

Būsto nuoma dažnai kelia klausimų dėl mokesčių ir įmokų paskirstymo tarp nuomininko ir savininko. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių klausimų - ar nuomininkas turi mokėti už kaupiamąsias lėšas? Šiame straipsnyje išnagrinėsime šį klausimą, remdamiesi teisiniais aspektais ir ekspertų nuomonėmis.

Pirmiausia, svarbu suprasti, kas yra kaupiamosios lėšos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarime Nr. 23 nurodoma, kad kaupiamosios lėšos - tai gyventojų sutaupyti (sukaupti) pinigai, skirti planuojamiems namo atnaujinimo (remonto) darbams.

Atsakant į klausimą, ar nuomininkas turi mokėti kaupiamuosius įnašus, svarbu pažymėti, kad prievolė mokėti kaupiamuosius įnašus yra priskirta savininkui.

Tačiau, kaip pažymi ekspertai, praktikoje ir sutartyse šalys ne visada taip susitaria. Todėl labai svarbu atidžiai peržiūrėti nuomos sutarties sąlygas ir išsiaiškinti, kas konkrečiai joje numatyta dėl kaupiamųjų lėšų mokėjimo.

Nuomininko ir savininko atsakomybė pagal nuomos sutartį

Nuomininko atsakomybės apibrėžiamos nuomos sutartyje. Dažniausiai būsto savininkas atsakingas už kaupimo lėšas (remonto ir atnaujinimo fondą) bei šilumos punkto ar kitų techninių įrenginių priežiūrą, nebent sutartyje būtų nurodyta kitaip. Nuomininkas paprastai moka tik už komunalines paslaugas, kurių reikia kasdieniniam būsto naudojimui (pvz., elektra, vanduo, šildymas pagal skaitliuką).

Jei sutartis numato kitus įsipareigojimus, būtina tai atidžiai peržiūrėti ir tartis su savininku dėl konkrečių sąlygų.

Pasak nekilnojamojo turto projektus kuriančios ir valdančios įmonės „Citus“ teisininko Silvestro Sušickio, bendru atveju, abiejų pusių teisės ir įsipareigojimai yra numatomi sutartyje. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią: sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba teisės aktai, pagrindinis jų - Civilinis kodeksas.

Sutarties aiškumas ir neapibrėžtumas

S. Sušickis atkreipia dėmesį, kad fizinių asmenų teisiniuose-komerciniuose santykiuose dažnai lieka „pilkųjų“ zonų, kurios suteikia galimybę nesąžiningai sutarties šaliai manipuliuoti sutarties sąlygomis ir apriboja kitos pusės galimybes rinktis.

Todėl yra labai svarbu sutartyje numatyti aiškias ir suprantamas sąlygas, vengiant skirtingo jų interpretavimo ar galimo vienos iš šalių piktnaudžiavimo. Sutarties turinio aiškumas ir sąlygų išsamumas perspektyvoje padeda išvengti ginčų, nesusipratimų ir nuostolių.

VVTAT (Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba) taip pat atkreipia dėmesį, kad siekiant atsakyti į vartotojo pateikiamus klausimus, būtina išanalizuoti šalių sudarytą sutartį, nuomotojo ir nuomininko teikiamus paaiškinimus dėl kilusio ginčo.

Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad nuomotojui išnuomojus būstą šis netampa nuomininko nuosavybe. Tad, šalims nesutarus kitaip, lėšos ir mokesčiai, kuriais siekiama dabar ar ateityje pagerinti būsto kokybę, kad jis būtų tinkamas ir saugus gyventi, neturėtų būti perkeliami nuomininkui.

Jeigu nuomos sutartyje yra neaiškumų, nuomininkas turėtų kompensuoti nuomotojui eksploatacines, kitaip tariant, techninės priežiūros paslaugas bei išlaidas už „kitas paslaugas“ pagal įmonių pateiktas sąskaitas. Tačiau, jei sutartyje paliktas neapibrėžtumas, kas yra taip vadinamos „kitos paslaugos“, tada nuomininkas neturėtų apmokėti stogo ir vandentiekio remonto darbų, kurie nepatenka į eksploatacijos (techninės priežiūros) turinį, jei sutartyje nenumatyta kitaip.

Ką daryti, jei kyla ginčas?

Jei vartotojas mano, jog paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, pirmiausia jis privalo raštu kreiptis į paslaugų teikėją ir nurodyti savo reikalavimą. Tuo atveju, jeigu paslaugų teikėjas per 14 dienų nuo vartotojo kreipimosi gavimo dienos vartotojui atsakymo nepateikia arba nesutinka tenkinti vartotojo pretenzijoje nurodyto reikalavimo, vartotojas turi teisę kreiptis į VVTAT dėl vartojimo ginčo sprendimo alternatyvia (ne teismo) tvarka.

VVTAT kiekvieną ginčo atvejį vertina individualiai ir nešališkai, remdamasi ginčo šalių pateiktais rašytiniais ir daiktiniais įrodymais. Taip pat primena, kad visi teisėti vartotojo reikalavimai vykdomi tik pateikus mokėjimą už paslaugas pagrindžiančius dokumentus.

Bendrijos klausimai

Dažnai kyla klausimų dėl bendrijos sprendimų ir mokesčių paskirstymo. Štai keletas dažniausiai užduodamų klausimų:

• Ar pirmininkė gali užsakyti remonto darbus Bendrijos bendro naudojimo objektuose nesurengus visuotinio susirinkimo, be namo techninio prižiūrėtojo rekomendacijų ir neinformavus Bendrijos narių, butų savininkų? Taip, galite taikyti CK 4,83 st. Nėra taip, kad visada reikia informuoti savininkus apie vykdomus darbus prieš pat juos...
• Ar gali daugiabučio namo administratorius padidinti kaupiamų lėšų tarifą už nenumatytus privalomus darbus (avarijų likvidavimą), kai neužtenka sukauptų lėšų šiems darbams atlikti? Avarines būkles likviduoti reikia skubiai. Kalba eina apie veiksmus, kurie sustabdo, pašalina grėsmę, t.y. kai kyla grėsmė statiniui, aplinkai ar žmonėms, veiksmų reikia imtis nedelsiant, o tuos skubius darbus galima apmokėti iš sukauptų lėšų (sukauptų ne pagal ilgalaikį planą, bet sukauptų atsargai, nenumatytiems darbams). Jeigu atsargai sukauptų lėšų nepakanka, galima priskaityti ir surinkti lėšų iš savininkų papildomai, nurodant papildomo priskaitymo pagrindą...
• Ar normalu, kad bendrijos įmonė garažo savininką paduoda į teismą po penkerių metų už metinio mokesčio nemokėjimą? Normalu, kad mokesčius turi mokėti visi savininkai, ir fiziniai, ir juridiniai asmenys. Normalu, kad skolos išieškomos. Taip, savininkai turi gauti informaciją apie priskaitytus mokesčius ir kitą. Be to, savininkas pats turi domėtis bendrais reikalais.

Svarbu žinoti savo teises ir pareigas, kad išvengtumėte nesusipratimų ir ginčų dėl mokesčių ir įmokų.

tags: #ar #nuomininkas #turi #moketi #uz #kaupiamasias