Švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus nuomone, mokslo ir studijų reformos oponentams nepavyko dar vienas bandymas pasitelkus Konstituciją stabdyti permainų aukštajame moksle procesą.
ELTA primena, jog į Konstitucinį teismą (KT) dėl valstybės skiriamo finansavimo studijoms privačiose aukštosiose mokyklose ir gerai besimokančiojo sąvokos apibrėžimo kreipėsi socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis.
KT išaiškino, kad valstybinėse aukštosiose mokyklose nemokamas mokslas laiduojamas piliečiams, kurie studijuoja valstybės užsakymu, tenkinant jos nustatytą atitinkamų sričių (krypčių) specialistų poreikį, ir kurių mokymasis atitinka įstatymu nustatytus gero mokymosi kriterijus.
Pasak G. Steponavičiaus, remiantis KT išaiškinimu, galima teigti, kad įstatymo nuostatos dėl valstybinio finansavimo privačiose aukštosiose mokyklose ir gerai besimokančiojo sąvokos iš esmės neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems reikalavimams.
KT apibrėždamas teiginį, kad valstybinėse aukštosiose mokyklose gerai besimokančių piliečių studijų išlaidos negali būti užkrautos patiems piliečiams, konstatavo, kad valstybei nedraudžiama pagal galimybes prisiimti ir didesnius finansinius įsipareigojimus aukštosiose mokyklose.
"Mokslo ir studijų įstatymas, reglamentuojantis, kokiu būdu valstybės finansavimas skiriamas stojantiems į aukštąsias mokyklas, sudaro sąlygas teikti valstybinį finansavimą ir privačius universitetus ar kolegijas pasirinkusiems studentams", - Švietimo ir mokslo ministerijos pranešime cituojamas G. Steponavičius.
2009 metais nevalstybinėms aukštosioms mokykloms buvo suteikta galimybė priimti iki 20 proc. atskirose programose studijuojančiųjų.
Pasak ministerijos pranešimo, KT išaiškinime teigiama, kad gerai besimokančiojo sąvoka ir jo įvertinimo sąlygos turi plaukti iš įstatymo.
"Vadinasi, įstatymas ir turi nustatyti, kokia bus rotacijos tvarka ir kaip dažnai ji vyks, nors reguliarūs pasiekimų vertinimai gali būti ir dažnesni", - teigia G.
ELTA primena, jog Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad mokymosi rezultatai pagal įstatyme nustatytus gero mokymosi kriterijus turi būti vertinami reguliariai po kiekvienos egzaminų sesijos, o kriterijai, kuriuos atitinkantys asmenys laikomi gerai besimokančiais, turi būti nustatyti įstatymu.
Trumpiausią metų dieną nuskambėjęs Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (KT) nutarimas sukėlė aistras, kurios nerims dar ilgai. Viešąją erdvę ėmė drebinti aibė skambių ir prieštaringų šūksnių - kad grįžo komunistinės stagnacijos laikai, kad įvyko „akademinės nomenklatūros“ revanšas, kad nieko neįvyko, kad aukštojo mokslo reformą ištiko letalinė baigtis, kad jos sumanytojai ir vykdytojai liko be kalėdinės žąsies.
Tai kas gi iš tikro įvyko? Ogi įvyko tai, kad klaidos ir konfliktai, kurie yra bet kokios inovacijos, inter alia ir šios reformos, neatsiejami atributai, buvo kvalifikuotai įvardyti KT nutarime. Įvardytos klaidos apėmė 9 iš 98 Mokslo ir studijų įstatymo straipsnių. Mano galva, tai nėra tiek daug, kad įstatymas kartu su reforma žlugtų. Epikrizė: reformos vežėčios kliudė Konstitucijos uolą, viskas baigėsi lengvu smegenų sutrenkimu, kuris sutelktom jėgom gali būti greitai pagydytas.
Dalis klaidų yra susijusi su nevalstybinių aukštųjų mokyklų, tarp jų ir užsienio aukštųjų mokyklų filialų, galimybe gauti „krepšelius“ ir už juos atsiskaityti. Pasirodo, valstybės dosnumui yra tam tikros ribos; valstybės pinigai, patekę į privačias rankas, nenustoja kvapo, o užsienio aukštųjų mokyklų filialai nėra blogesni už savąsias nevalstybines aukštąsias mokyklas.
Kita dalis klaidų yra susijusi su netikslumais apibrėžiant „gerai besimokančių piliečių“ sąvoką, jų priėmimo ir klaidžiojimo po valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas studijų vietas tvarką ir su tam tikra tokios tvarkos (laiko terminų ir sąlygų atžvilgiu) stoka.
Bėda tik ta, kad klaidžiojimas negali būti tvarkingas bei teisingas ir yra chaotiškas per se, kadangi jį lemia daugybė atsitiktinių veiksnių ir sunkiai apibrėžiamos kraštinės sąlygos.
Net 30 iš 38 nutarimo išvadų KT žaismingai paskyrė šiam klausimui. Šių išvadų leitmotyvas labai paprastas - universitetų tarybos, kuriose akademinė bendruomenė neturi lemiamos įtakos, netenka visų valdymo galių ir turi tenkintis tik priežiūros bei kontrolės funkcijomis.
Štai čia jau tikras tarybų valdžios žlugimas, partijų ir vyriausybės deleguotų kapitalistų, darbininkų ir valstiečių bei kitų draugų ir pažįstamų suvedžiojimas. Amerikos pavyti ir aplenkti (dognat‘ i peregnat‘) pasitelkus husarų kavalerijos ataką nepavyko, kaip ir istorijoj su kukurūzais.
Kosminiu greičiu skubėję „persitvarkyti“ universitetai atsidūrė teisiniame kosmose, t. y. vakuume - nuo šv. Kalėdų jie yra pusiau valdomi, jų rektoriai tapo nepakaltinami (net rektoriaus ataskaitos nebėra kam patvirtinti). Pozicijai ir opozicijai teks, susikibus už rankų, skubiai tą vakuumą užpildyti pasirenkant vieną iš dviejų.
Pirma alternatyva yra iš tarybos negailestingai atimtas valdymo funkcijas aplaistyti ašaromis ir perduoti kol kas vieninteliam akademinei bendruomenei atstovaujančiam ir jos savivaldą įgyvendinančiam kolegialiam valdymo organui - senatui.
Kitas variantas - keisti universitetų valdymo struktūros modelį ir įvesti dar vieną akademinei bendruomenei atstovaujantį kolegialų valdymo organą - valdybą (board), pageidautina, su išoriniais nariais, kuriuos pagal europinę tradiciją skirtų bendruomenė.
Konstitucinis Teismas, sunaikinęs tarybų valdžios metastazę, paskelbė pasninko pabaigą universitetų autonomijai.
Apibendrinant, Konstitucinio Teismo išaiškinimai ir Mokslo ir studijų įstatymas sudaro sąlygas teikti valstybinį finansavimą ir privačius universitetus ar kolegijas pasirinkusiems studentams, tačiau būtina užtikrinti aiškius ir teisingus gero mokymosi kriterijus bei skaidrų valdymą.
Pamatykite: į laisvę paleistas finansiniais nusikaltimais įtariamas V. Germanas atvežtas į Vilnių
tags: #ar #privaciose #auktosiose #mokyklose #gali #buti