Žemės mokestis yra svarbi valstybinės mokesčių sistemos dalis, kurią reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas. Šio mokesčio tikslas - užtikrinti, kad žemės nuosavybė būtų tinkamai administruojama, naudojama ir, jei įmanoma, atneštų naudą visuomenei. Aptarsime, kokie asmenys gali būti atleisti nuo žemės mokesčio mokėjimo.
Žemės mokesčio pagrindai
Pagal Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymą - žemės mokesčio mokėtojais laikomi visi fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems nuosavybės teise priklauso, Lietuvos teritorijoje esanti, privati žemė. Tai apima tiek pavienius piliečius, kurie turi savo sklypus, tiek ir įmones, kurios valdo komercinę žemę.
Žemės mokesčio tarifai
Žemės mokesčio dydis priklauso nuo konkrečios žemės mokestinės vertės, kurią nustato atsakingos institucijos. Tarifo ribos yra gana plačios ir svyruoja nuo 0,01% iki 4% žemės mokestinės vertės.
Savivaldybių tarybos turi teisę nustatyti konkrečius tarifus savo administracinėje teritorijoje, todėl jie gali skirtis, atsižvelgiant į vietovę.
Žemės mokesčio mokėjimo terminai
Visi žemės savininkai privalo deklaruoti žemės mokestį, o deklaracijos pateikiamos iki lapkričio 1 dienos einamaisiais mokestiniais metais. Pats mokėjimas turi būti atliktas ne vėliau kaip iki lapkričio 15 dienos. Jei asmuo pavėluoja sumokėti, gali būti pradėti skaičiuoti delspinigiai, atsirasti kitos sankcijos.
Žemės mokesčio mokėjimo būdai
Siekiant užtikrinti paprastą ir patogų mokėjimo procesą - žemės mokestį galima sumokėti keliais būdais. Tai leidžia kiekvienam savininkui pasirinkti jam tinkamiausią metodą.
- Elektroniniu būdu: Šiuolaikinės technologijos leidžia mokesčius mokėti internetu, naudojantis interneto bankininkyste arba mokesčių mokėjimo platformomis - tokiomis, kaip VMI Elektroninio deklaravimo sistema (EDS). Šis metodas yra greitas, patogus ir sumažina administracines išlaidas.
- Apmokėkite žemės mokestį paštu: Žmonės, kurie neturi prieigos prie interneto, gali sumokėti mokesčius paštu. Šiuo atveju reikia užpildyti ir išsiųsti mokesčio mokėjimo dokumentus pagal pateiktas deklaracijas.
- Per banko skyrius: Žemės mokestį galima sumokėti ir tiesiogiai banko skyriuje.
- Alternatyvūs metodai: Kai kurios savivaldybės ar institucijos gali pasiūlyti kitus būdus, kaip mokėti mokesčius, pavyzdžiui, per specialius paslaugų teikimo terminalus.
Mokėjimas yra privalomas visiems, nebent žemės savininkas atitinka teisės aktuose numatytas išimtis.
Žemės mokesčio (nuosavybės teise) lengvatos ir išimtys
Nors žemės mokestis yra privalomas daugeliui - įstatymai numato tam tikras lengvatas ir atleidimus nuo šio mokesčio, kurie gali būti taikomi tam tikrais atvejais (patikslinta VMI). Vietos savivaldybių tarybos gali sumažinti žemės mokestį arba visiškai nuo jo atleisti tam tikrus žemės savininkus, taikydamos specialias mokesčių lengvatas.
Žemės savininkai gali būti atleisti nuo žemės mokesčio visai arba gauti mokesčio lengvatų, ypač esant finansiniams sunkumams ar išskirtinėms situacijoms, pavyzdžiui, stichinėms nelaimėms, paveikusioms žemės ūkio sąlygas.
Savivaldybių tarybos turi teisę, savo biudžeto sąskaita, sumažinti žemės mokestį arba visai nuo jo atleisti gyventojus. Tai atspindi finansinius žemės apmokestinimo aspektus ir vietos valdžios gebėjimą suteikti mokesčių lengvatas žemės savininkams.
Savivaldybių tarybos taip pat gali sumažinti žemės mokestį arba visai nuo jo atleisti, atsižvelgiant į biudžeto svarstymus.
Žemės savininkai gali būti visiškai atleisti nuo žemės mokesčio mokėjimo, ypač ekonominių iššūkių akivaizdoje.
Savivaldybių tarybų sprendimai
Kiekvienos savivaldybės taryba turi teisę sumažinti savo teritorijoje taikomą žemės mokestį arba atleisti nuo jo tam tikras žemės savininkų grupes. Šios lengvatos dažniausiai taikomos iš savivaldybių biudžeto lėšų.
Žemės ūkio paskirties žemė
Viena reikšmingiausių išimčių taikoma ūkio paskirties žemei, kuomet neretai yra visiškai atleidžiama nuo mokesčio, taip remiant žemės ūkio veiklą ir stiprinant vietos ūkininkų konkurencingumą.
Žemės mokesčio lengvatos gali būti skiriamos tam tikroms fizinių asmenų grupėms, pavyzdžiui, pensininkams, negalią turintiems ar socialiai remtiniems gyventojams. Tokie atleidimai padeda užtikrinti socialinį teisingumą.
Žemės ūkio subjektams
Specialios lengvatos gali būti suteikiamos ir juridiniams asmenims, kurie vykdo žemės ūkio veiklą. Tokios lengvatos padeda sumažinti veiklos kaštus ir skatina investicijas į žemės ūkio sektorių.
Kiti atvejai
Teisės aktuose numatytos ir kitos išimtys, kurios priklauso nuo žemės naudojimo paskirties ar savininko statuso.
Žemės mokestis yra svarbus finansinis įsipareigojimas, kuriuo siekiama skatinti efektyvų žemės naudojimą ir užtikrinti valstybei reikalingas pajamas. Tačiau lengvatų ir išimčių taikymas rodo, kad šis mokestis yra lankstus ir prisitaiko prie visuomenės poreikių. Svarbu, kad visi žemės savininkai laikytųsi nustatytų terminų, tinkamai deklaruotų savo žemę ir pasinaudotų galimomis lengvatomis, jei jos jiems priklauso.
Mokestį moka visi fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie nuosavybės teise turi žemės sklypą Lietuvoje. Nuo mokesčio gali būti atleidžiami tam tikros socialinės grupės, tokios kaip senatvės pensininkai, neįgalieji ar nepilnamečių vaikų turintys asmenys, jei tokį lengvatų taikymą yra numačiusi savivaldybė.
Mokestis apskaičiuojamas taikant savivaldybės nustatytą tarifą (paprastai nuo 0,01 % iki 4 %) žemės mokestinei vertei. Tiksli suma priklauso nuo žemės paskirties, vertės ir savivaldybėje nustatyto tarifo.
Mokestį moka savininkas, net jei žemė yra išnuomota kitam asmeniui. Tačiau nuomos sutartyje galima susitarti, kad mokestį kompensuoja nuomininkas.
Sąskaita123 galimybės: Ūkininkai, kurie yra atleisti nuo prievolės mokėti žemės mokestį, privalo atsiminti, kad vykdydami žemės ūkio veiklą, jie vis tiek turi laikytis veiklos apskaitos reikalavimų, įskaitant sąskaitų faktūrų išrašymą už parduodamą produkciją ar paslaugas.
Sąskaitų faktūrų išrašymas yra būtinas, siekiant užtikrinti skaidrią finansinę apskaitą ir laikytis galiojančių mokestinių teisės aktų.
Kokius mokesčius reikia mokėti?
Vykdydamas individualią žemės ūkio veiklą turite mokėti:
- gyventojų pajamų mokestį (GPM), jeigu esate PVM mokėtojas ar privalote juo registruotis;
- privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas;
- valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas;
- priklausomai nuo gautų pajamų dydžio ir prekių įsigijimų iš Europos Sąjungos šalių, gali atsirasti prievolė mokėti PVM.
GPM apskaičiuojamas taip:
Iki 2025-12-31: (Pajamos - išlaidos) x 15 proc. - kreditas
Nuo 2026-01-01:
- Kai individualios veiklos žemės ūkio veiklos metinis pelnas (iš pajamų atėmus išlaidas) neviršija 20 000 Eur, faktiškai apskaičiuota pajamų mokesčio suma sudaro 5 proc. pelno.
- Kai individualios žemės ūkio veiklos metinis pelnas (iš pajamų atėmus išlaidas) viršija 20 000 Eur, pajamų mokesčio dydis atitinkamai didėja nuo 5 proc. iki 15 proc.
- Kai individualios žemės ūkio veiklos metinis pelnas pasiekia 35 000 Eur sumą, taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas.
- Metinė žemės ūkio veiklos ir tokioje veikloje naudojamo turto, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamų dalis, neviršijanti 60 vidutinių šalies darbo užmokesčių (VDU) dydžio sumos (2026 m. 60 VDU 138 729 Eur), apmokestinama taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą.
- Metinė tokių pajamų dalis, viršijanti 60 VDU dydžio sumą, apmokestinama taikant 20 proc. pajamų mokesčio tarifą.
(Pajamos - išlaidos) x 15 proc. - kreditas*
*Taikoma, kai individualios žemės ūkio veiklos (įskaitant žemės ūkio veiklos turto nuomos, pardavimo pajamas) metinis pelnas (iš pajamų atėmus išlaidas) neviršija 60 VDU (2026 m. 138 729 Eur).
- Kai individualios žemės ūkio veiklos ir žemės ūkio veiklos turto nuomos, pardavimo metinis pelnas (iš pajamų atėmus išlaidas) neviršija 20 000 Eur, tai šioms pajamoms apmokestinti taikomas efektyvus 5 proc. pajamų mokesčio tarifas.
- Kai individualios žemės ūkio veiklos ir žemės ūkio veiklos turto nuomos, pardavimo metinis pelnas pasiekia 35 000 Eur sumą, taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas.
Svarbu: žemės ūkio veiklos ir žemės ūkio veiklos turto nuomos, pardavimo pajamos neįskaičiuojamos į metines gyventojo gautas (uždirbtas) pajamas, kurioms taikomi progresiniai 20, 25 ir 32 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifai.
Informaciją dėl PSD ir VSD įmokų mokėjimo teikia Sodra. Informaciją apie atvejus, kuriais Jums galėtų atsirasti prievolė registruotis PVM mokėtoju ir / ar mokėti PVM, galite rasti čia. Informaciją, kuriems ūkininkams taikoma kompensacinio PVM tarifo schema rasite čia.
Seimas priėmė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas, kurios patikslina nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigaliosiantį žemės ūkio veiklos pajamų apmokestinimo reglamentavimą.
Seimas vasarą, patvirtindamas mokesčių pakeitimus, buvo nutaręs, kad nuo 2026 m. sausio 1 d. metinė žemės ūkio veiklą vykdančių fizinių asmenų apmokestinamųjų pajamų dalis, neviršijanti 60 VDU dydžio sumos, bus apmokestinama taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą ir pajamų mokesčio kreditą.
Pajamų dalis, viršijanti 60 VDU dydžio sumą, bus apmokestinama taikant 20 proc. pajamų mokesčio tarifą (VDU - vidutinis darbo užmokesčio dydis 2 026 m. - 2 312,15 euro).
Priėmus pakeitimus įstatyme įtvirtinti atskiri progresiniai 15 ir 20 proc. GPM tarifai bus taikomi pajamoms iš žemės ūkio veiklos, įskaitant šiai veiklai vykdyti naudojamo turto pardavimo ar kitokio perleidimo pajamas, jei pagal įstatymo nuostatas jos priskiriamos individualios veiklos pajamoms.
Pataisomis nustatyta, kad žemės ūkio veiklos pajamos neįskaičiuojamos į metines pajamas, kurioms taikomi progresiniai 20, 25 ir 32 proc. mokesčių tarifai, bei nutarta nustatyti atskirą ir suderintą pajamų mokesčio kreditą taip, kad būtų išlaikyta minimali 5 proc. efektyviojo tarifo riba, t. y. pajamoms, neviršijančioms 20 tūkst. eurų, o 15 proc. riba būtų pasiekta pajamoms išaugus iki 35 tūkst.
Ūkininkams dažnai kyla klausimas, kaip apmokestinti parduodamą ūkyje naudojamą turtą. Pagal Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymą, ūkininko, kaip individualios veiklos vykdytojo, pajamoms priskiriamos pajamos iš individualios veiklos, įskaitant pajamas iš individualios veiklos turto (išskyrus nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą) pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn.
Tokios turto pardavimo pajamos apmokestinamos kaip kitos individualios veiklos (ne žemės ūkio veiklos) pajamos. Gyventojo ne individualios veiklos turto pardavimo pajamoms taip pat priskiriamos pajamos už parduotą ilgalaikį turtą, apie kurio naudojimo žemės ūkio veikloje pabaigą pranešta FR0457 formoje.
Pardavus individualioje žemės ūkio veikloje naudotą ilgalaikį turtą, išskyrus nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, kuris buvo deklaruotas FR0457 formoje, gautos turto pardavimo pajamos apmokestinamos taikant 15 proc.
Žemės pardavimo pajamos apmokestinamos GPM, jeigu žemė nuosavybėje buvo išlaikyta trumpesnį nei 10 metų laikotarpį. Gavus žemę dovanų, tam tikrais atvejais taip pat taikomas šios dovanos apmokestinimas GPM, jeigu žemę dovanojo tolesnės nei pirmos eilės giminystės ryšiais susijęs asmuo. Pirmos eilės giminystės ryšiais susiję asmenys yra sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), seneliai, vaikaičiai, broliai, seserys. Gavus dovanų žemę iš kitų asmenų, reikia mokėti paveldimo turto mokestį. GPM už parduotos ar kitaip perleistos žemės pajamas yra 15 proc. apmokestinamųjų pajamų.
Žemės įsigijimo kaina - tai pinigų suma, už kurią buvo įsigyta žemė, įskaitant su jos perleidimu susijusius teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus (pvz., sumokėtą komisinį atlyginimą, mokesčius ir rinkliavas). Apskaičiuojant žemės įsigijimo kainą būtina turėti jos įsigijimo kainą ir kitas išlaidas patvirtinančius dokumentus. Tais atvejais, kai nėra išsaugoti dokumentų originalai, įsigijimo dokumentais gali būti pripažįstamos atitinkamų institucijų patvirtintos tokių dokumentų kopijos (pvz., notaro patvirtinta sutarties kopija, paslaugas suteikusios (prekes pardavusios) įmonės pažymos - sąskaitos kopija ir pan.). Jei nebuvo išsaugoti žemės įsigijimo dokumentai ir nėra atitinkamų institucijų patvirtintų tų dokumentų kopijų, iš žemės pardavimo pajamų jos įsigijimo kaina negali būti atimama.
Pajamomis iš žemės ūkio veiklos laikomos:
- pajamos iš žemės ūkio produktų gamybos, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatyme;
- pajamos iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame sąraše nurodytų paslaugų žemės ūkiui teikimo;
- pajamos, gautos realizuojant iš savo ūkio žemės ūkio produktų pagamintus maisto produktus.
Išsamesnę informaciją apie gaunamų pajamų priskyrimą prie žemės ūkio veiklos pajamų rasite čia.
Žemės mokestis yra svarbus finansinis įsipareigojimas, kuriuo siekiama skatinti efektyvų žemės naudojimą ir užtikrinti valstybei reikalingas pajamas.
Tačiau lengvatų ir išimčių taikymas rodo, kad šis mokestis yra lankstus ir prisitaiko prie visuomenės poreikių. Svarbu, kad visi žemės savininkai laikytųsi nustatytų terminų, tinkamai deklaruotų savo žemę ir pasinaudotų galimomis lengvatomis, jei jos jiems priklauso.
Apibendrinant, žemės ūkio veiklos pajamų apmokestinimas yra sudėtingas procesas, kurį reglamentuoja įvairūs įstatymai ir taisyklės. Norint tinkamai vykdyti savo finansinius įsipareigojimus, būtina atidžiai sekti naujausius teisės aktų pakeitimus ir pasinaudoti galimomis lengvatomis.
Nauji MOKESČIAI ir IŠMOKOS 2025 metais. Ką BŪTINA žinoti.
Mokesčių tarifų palyginimas (nuo 2026 m.)
| Pelnas | Mokesčio tarifas | Pastabos |
|---|---|---|
| Iki 20 000 Eur | 5% | Efektyvusis tarifas |
| 20 000 - 35 000 Eur | 5% - 15% | Didėja proporcingai |
| Nuo 35 000 Eur | 15% | Standartinis tarifas |
| Dalis virš 60 VDU (138 729 Eur) | 20% | Viršijanti suma apmokestinama didesniu tarifu |
