Daugiabučių namų savininkų bendrijos, būdamos pelno nesiekiantys juridiniai asmenys ir vykdydamos tik nustatytus bendruosius poreikius, PVM mokėtojomis tampa tik tuomet, jei pradeda vykdyti PVM apmokestinamą ūkinę komercinę veiklą.
Daugiabučių namų savininkų bendrija (DNSB) yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo [1]. Jos pagrindinis tikslas yra įgyvendinti butų ir kitų patalpų savininkų teises bei pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu ir priežiūra [2]. Bendrija įgyja juridinio asmens teises nuo jos įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos [3].
Pagal Civilinį kodeksą, privatieji juridiniai asmenys, prie kurių priskiriamos ir bendrijos, turi teisę verstis ūkine komercine veikla [4]. Jei bendrija atlieka tik savo tiesiogines funkcijas - administruoja bendrojo naudojimo objektus, renka įmokas pastatui išlaikyti ar atnaujinti [5] - tokios pajamos paprastai nelaikomos PVM apmokestinama veikla.
Remiantis bendraisiais teisiniais principais, PVM mokėtoju registruotis privaloma, kai pajamos iš vykdamos ekonominės veiklos viršija įstatymų nustatytą ribą (per pastaruosius 12 mėnesių).
DNSB pirmininkas (arba valdyba) yra atsakingas už bendrijos finansinių reikalų tvarkymą ir buhalterinės apskaitos organizavimą [7].
Mažosios bendrijos apskaita taip pat apima mokesčių mokėjimą. Jeigu MB nariai nėra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu kitais būdais, jie turi savarankiškai mokėti PSD, kuris siekia 9% nuo MMA.
Baigus metus, reikia mokėti pelno mokestį, kuris siekia 15%. Tačiau yra lengvatinis 5% mokestis, taikomas, jei MB darbuotojų skaičius neviršija 10 vidutiniškai per metus, metinės pajamos neviršija 300,000 EUR ir MB nariai kitose įmonėse neturi daugiau nei 50% akcijų ar dalių.
Jeigu per paskutinius 12 mėn. MB pajamos siekia 45,000 EUR, bendrija tampa PVM mokėtoja, o PVM tarifas yra 21%. Gyventojų pajamų mokestis (GPM) siekia 15% ir mokamas vieną kartą per metus pateikus metinę pajamų deklaraciją.
Be to, kiekvienas narys turi mokėti valstybinį socialinį draudimą, kuris suteikia galimybę apsisaugoti nuo ligų ir kaupti pensijai.
Mažoji bendrija privalo registruotis PVM mokėtoja, jeigu pajamos per paskutinius 12 mėnesių viršija 45 000 eurų arba prekių, įsigytų iš kitų valstybių narių, vertė praėjusiais kalendoriniais metais viršijo 14 000 eurų.
Jei mažoji bendrija nėra PVM mokėtoja, mokesčiai mokami vos kartą per metus. Bet kokios mažosios bendrijos nario gautos pajamos iš mažosios bendrijos yra laikomos B klasės pajamomis, kas reiškia, jog nuo jų reikia susimokėti GPM (gyventojų pajamų mokestį).
MB direktoriaus atlyginimas apmokestinamas 15 proc. GPM, MB narių lėšos asmeniniams poreikiams - 20 proc. GPM, pelno išmokėjimas MB nariams - 15 proc.
Tad jei mažoji bendrija uždirbo, pavyzdžiui, 1000 Eur, galite juos išsimokėti kaip pelną arba kaip atlyginimą už MB direktoriaus paslaugas ir susimokėti tik 150 Eur mokesčių kitais metais. Pelno mokestį moka įmonė pasibaigus kalendoriniams metams.
Jei už mažosios bendrijos narius nėra mokamas PSD, teks pasirūpinti juo. Minimalus PSD yra 64,50 Eur (2024 metais). VSD įmokos yra skirtos motinystės, ligų, pensijų ir nedarbo socialiniam draudimui.
Rūpintis PSD įmokomis labai svarbu, nes reguliariai nemokant PSD įmokų prarandama teisė į sveikatos draudimą, kas reiškia, jog už vizitą pas gydytoją bei tyrimus turėtumėte susimokėti.
Daugelį nuo idėjos imtis savo verslą atbaido mintis apie mokesčius, kuriuos reikės susimokėti. Šiame straipsnyje aptarėme visus pagrindinius mažųjų bendrijų mokamus mokesčius bei atvejus, kaip mokesčių sumokėti kuo mažiau.
MB - lanksti ir patogi forma smulkiam verslui. Jei pradedate su mažesne rizika ir be darbuotojų - rinkitės MB. Nėra galimybės dirbti pagal darbo sutartį su savo MB.
Mažosios bendrijos apskaitos privalumai apima lengvą ir paprastą steigimą bei valdymą, mažesnes administracines išlaidas ir lankstumą dėl pelno paskirstymo. Tačiau ribota atsakomybė gali būti trūkumas, jei reikia pritraukti didesnius investuotojus, o mažesnis prestižas palyginti su UAB taip pat gali būti svarbus trūkumas.
Viena iš dažniausiai daromų klaidų yra netinkamas pajamų ir išlaidų dokumentavimas. Taip pat dažnai nesilaikoma PVM reikalavimų ir nepakankamai dėmesio skiriama socialinio draudimo įmokoms.
Mažosios bendrijos (MB) privalumai ir trūkumai
Kaip ir bet kuri kita verslo forma - mažoji bendrija (MB) turi tiek privalumų, tiek trūkumų. Prieš pasirenkant šią teisinę formą, verta įvertinti abu aspektus, kad verslo kūrimas būtų apgalvotas ir tinkamas jūsų veiklai.
Pagrindiniai MB privalumai:
- Skirtingai nei uždarosios akcinės bendrovės (UAB) - MB steigėjams nereikia turėti pradinio kapitalo, todėl ši forma itin patraukli pradedantiesiems verslininkams.
- Mažosios bendrijos nariai gali patys nuspręsti, kaip paskirstyti pelną: išmokant jį per avansinius išmokėjimus ar per narių, susirinkimo metu nuspręstą, pelno dalį.
- MB gali būti valdoma be sudėtingų procedūrų - jai nereikia direktoriaus, o sprendimus gali priimti patys nariai. Tai leidžia lengviau tvarkyti verslo reikalus.
- MB veiklos apskaita ir finansų tvarkymas yra paprastesnis nei UAB - mažesni reikalavimai buhalterijai, nėra privalomų sudėtingų finansinių ataskaitų.
- MB nariai gali gauti pelno išmokas ir nemokėti darbo užmokesčio, todėl sumažėja su darbo santykiais susiję mokesčiai.
- Mažosios bendrijos nariai atsako tik savo įneštu turtu, o ne asmeniniu turtu (kaip vykdant individualią veiklą).
Pagrindiniai MB trūkumai:
- Ribotas narių skaičius. MB gali turėti ne daugiau kaip 10 narių, todėl ši verslo forma netinka didesniems verslams, kurie planuoja plėtrą ar didesnes investicijas.
- Negalima pritraukti investuotojų parduodant akcijas. Skirtingai nei UAB - mažoji bendrija neturi akcijų, todėl negalima parduoti ar perleisti jų investuotojams, ribojant kapitalo pritraukimo galimybes.
- Sudėtingesnis pelno apmokestinimas. MB nariai negali mokėti sau atlyginimo kaip darbuotojai, todėl turi gauti pelno išmokas, kurios apmokestinamos skirtingai nei įprastas darbo užmokestis.
- MB nariai privalo mokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas. Net jei bendrija neturi pajamų - MB nariai privalo mokėti PSD įmokas kas mėnesį, o tai gali būti našta pradedantiesiems verslininkams.
- Didesnė asmeninė atsakomybė nei UAB. Nors MB nariai atsako tik įmonės turtu, tačiau kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, prisiimant asmenines paskolas ar neatsiskaitant su kreditoriais - atsakomybė gali išaugti.
Mažajai bendrijai (MB) taikomi šie pagrindiniai mokesčiai:
- Pelno mokestis
- NT mokestis
- Gyventojų pajamų mokestis
- PVM
- VSD ir PSD įmokos
VSD ir GPM yra skaičiuojamos nuo gautų pajamų ir yra svarbios socialinių išmokų užtikrinimui bei valstybės programų finansavimui.
Susipažinti detaliau su MB apskaita galite VMI paruoštame leidinyje.
Pagrindinis tarifas nuo 2025-ųjų metų siekia 16%.
- 0% tarifas - taikomas per pirmąjį mokestinį laikotarpį naujai įsteigtoms įmonėms, jei jos atitinka tam tikras sąlygas (pvz., mažos įmonės statusą, veiklos pobūdį).
- 6% tarifas - taikomas mažoms įmonėms, jei:
- Metinės pajamos neviršija 300 000 eurų;
- Įmonėje dirba ne daugiau kaip 10 darbuotojų.
Šis tarifas taikomas per pirmąjį mokestinį laikotarpį, jei įmonė atitinka šias sąlygas:
- Vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių;
- Mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 Eur;
- Įmonė neatitinka PMĮ 5 straipsnio 3 dalies nuostatų (t. y. susijusių vienetų bendras darbuotojų skaičius ir pajamos neviršija atitinkamų ribų);
- Įmonės dalyviai yra tik fiziniai asmenys;
- Tris iš eilės einančius mokestinius laikotarpius veikla nėra sustabdoma;
- Įmonė nėra likviduojama ar reorganizuojama;
- Akcijos, dalys ar pajai nėra perleidžiami naujiems dalyviams.
Šis tarifas taikomas mokestiniam laikotarpiui, jei įmonė atitinka šias sąlygas:
- Smulkioms įmonėms, turinčioms ne daugiau kaip 10 darbuotojų ir metines pajamas iki 300 000 eurų;
- Kooperatinių bendrovių pelnui, jei daugiau nei 50 proc. jų pajamų sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos.
Jei mokestinis laikotarpis atitinka kalendorinius metus - deklaracija PLN204 už 2023 m. turi būti pateikta, o pelno mokestis sumokėtas iki 2024 m. birželio 15 d. Jei ši diena sutampa su ne darbo diena, tuomet deklaracijos pateikimo terminas pratęsiamas iki artimiausios darbo dienos, t. y. 2024 m. birželio 17 d.
Jei mokestinis laikotarpis nesutampa su kalendoriniais metais - deklaracija PLN204 turi būti pateikta ir pelno mokestis sumokėtas ne vėliau kaip iki šešto mėnesio 15 dienos po atitinkamo mokestinio laikotarpio pabaigos.
Pelno mokestis mokamas naudojant įmokos kodą 1001.
Avansinio pelno mokesčio deklaracijos FR0430 formos pateikimas
Mokesčio mokėtojai (vienetai) avansinio pelno mokesčio sumą gali apskaičiuoti dviem būdais:
- pagal praėjusių metų veiklos rezultatus;
- pagal numatomą mokestinio laikotarpio pelno mokesčio sumą.
Kiekvienų mokestinių metų pradžioje įmonė pasirenka avansinio PM apskaičiavimo būdą.
Nekilnojamojo turto mokesčio (NTM) apskaičiavimas ir deklaravimas NTM apskaičiuojamas pildant NTM deklaracijos KIT711 formą.
Deklaracijos pateikimo ir mokesčio sumokėjimo terminas - iki kitų kalendorinių metų vasario 15 d., t. y. už praėjusius kalendorinius metus.
MB nario iš MB gautos pajamos gali būti priskiriamos šioms kategorijoms pagal jų apmokestinimo kodus:
- Su darbo santykiais susijusios pajamos - 02 kodas.
- Pajamos iš paskirstytojo pelno (dividendai) - 26 kodas.
- Pajamos pagal civilines sutartis už suteiktas paslaugas ar atliktus darbus (įskaitant vadovavimo MB paslaugas) - 77 kodas.
- Kitos pajamos (pvz., dienpinigiai, komandiruočių išmokos) - specialus kodas nenustatytas, bet jos gali būti priskiriamos bendroms pajamoms pagal specifikaciją.
Lietuvos apmokestinamasis asmuo privalo registruotis PVM mokėtoju dėl prekių įsigijimo iš kitų ES valstybių narių, tačiau gali pasirinkti taikyti smulkiojo verslo schemą (SVS) ir neskaičiuoti PVM nuo Lietuvoje teikiamų paslaugų ar prekių tiekimo, jeigu atlygis iš PVM apmokestinamos veiklos per praėjusius kalendorinius metus neviršija 45 000 eurų ir nenumatoma šios ribos viršyti einamaisiais kalendoriniais metais.
PVM mokėtojas (ar atitinkamus įgaliojimus turintis jo atstovas), pageidaujantis išsiregistruoti iš PVM mokėtojų arba PVM mokėtojų, taikančių SVS (smulkiojo verslo schemą) Lietuvoje, turi užpildyti išregistravimo prašymą.
Mažųjų bendrijų nariai priskiriami savarankiškai dirbantiems asmenims, todėl jie privalomai draudžiami:
- Valstybiniu socialiniu draudimu:
- pensijų;
- ligos;
- motinystės;
- nedarbo socialiniu draudimu.
- Sveikatos draudimu.
Mažųjų bendrijų vadovai, kurie nėra tų bendrijų nariai, draudžiami tik pensijų socialiniu draudimu.
VSD įmokos mokamos nuo 50 procentų, asmeniniams poreikiams išsiimtos, lėšų sumos, kuri deklaruojama VMI (pajamų rūšies kodas 02). Jei Jūs neišsiimate lėšas asmeniniams poreikiams, VSD įmokų mokėti nereikia.
PSD tarifas yra 6,98 proc. PSD įmokos apskaičiuojamos nuo tos pačios bazės kaip ir VSD įmokos.
Kiekvieną mėnesį, iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, mokamos ne mažesnės nei 6,98 proc. dydžio PSD įmokos nuo minimalios mėnesio algos (toliau - MMA). 2025 m. tai būtų 6,98 proc. x 1 038 € = 72,45 €
Mažųjų bendrijų narių, metinė PSDį suma negali būti mažesnė kaip 6,98 proc. nuo 12 MMA*, galiojančios tų metų atitinkamą mėnesį, išskyrus asmenis, išvardintus:
- Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 1, 5, ir 7 dalyse bei 6 straipsnio 4 dalyje;
- Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje.
Jei Jūs laikinai nevykdote veiklos ir apie tai informavote VMI arba turite likviduojamos ar bankrutuojančios įmonės statusą - bendrijos nariai už save turi mokėti 6,98 proc. PSD įmoką. To daryti nereikia, jei nariai priklauso asmenims, kurie išvardinti Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 2-5 ir 7-10 dalyse arba 6 straipsnio 4 dalyje.
Jei Jūs nesate tų mažųjų bendrijų nariai, socialinio draudimo įmokos apskaičiuojamos pagal civilinę (paslaugų) sutartį, už vadovavimo veiklą gautas, pajamas, nuo kurių skaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis (GPM).
Mažųjų bendrijų vadovų, kurie nėra tų mažųjų bendrijų nariai, įmokų tarifai: 15,70 proc. arba 18,70 proc., jei kaupiate papildomai pensijai ir kaupiate 3 proc.
Juridinės verslo formos pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų pradedant verslą.
Alternatyvios Verslo Formos
Nutarus steigti įmonę, pirmiausia reikia nuspręsti, kokios rūšies įmonė yra tinkamiausia Jūsų tikslams įgyvendinti. Lietuvoje labiausiai paplitusios šios verslui skirtos įmonės:
- Individuali įmonė;
- Uždaroji akcinė bendrovė;
- Viešoji įstaiga;
Individuali Įmonė (IĮ)
Individuali įmonė (IĮ) yra neribotos atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Tai reiškia, kad už IĮ neįvykdytas prievoles savininkas atsako savo turtu. IĮ savininkas paprastai yra ir įmonės vadovas.
IĮ Privalumai: Nereikia įnešti lėšų įstatiniam kapitalui (palyginimui - UAB minimalus įstatinis kapitalas yra 2500 EUR);
IĮ Trūkumai: Jei verslas nuostolingas, IĮ gali bankrutuoti, tačiau savininkas savo turtu atsako už neįvykdytus IĮ įsipareigojimus;
Uždaroji Akcinė Bendrovė (UAB)
Uždaroji akcinė bendrovė (UAB) yra ribotos atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Tai reiškia, kad akcininkai savo turtu neatsako už UAB neįvykdytas prievoles. UAB įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 2500 EUR.
VšĮ
VšĮ Privalumai: Galima pasinaudoti mokestinėmis lengvatomis;
VšĮ Trūkumai: Ribota civilinė atsakomybė - dalininkas rizikuoja tik tuo turtu, kurį įnešė į VšĮ, taip apsaugodamas savo asmeninį turtą;