Pirmą kartą terminą „robotas“ dar 1920 metais panaudojo čekų rašytojas Karelas Čapekas. Dabar esame tokiame etape, kai rašytojų bei režisierių galvose ilgai brandintomis idėjomis, šiuo metu itin aktyviai domisi mokslo bendruomenė.
Vis daugiau žmogaus darbo atlieka robotai ir dirbtinis intelektas. Kai kuriais atžvilgiais robotai yra puikūs darbuotojai - jiems įtakos nedaro jausmai, nuovargis, jie gali greitai priimti racionalius sprendimus, analizuoti didžiulius kiekius duomenų. Tačiau dirbtiniam intelektui vis dar neįmanomi tie dalykai, kurie žmonėms pavyksta natūraliai, pavyzdžiui, pajuokauti ar empatiškai įsijausti į kito asmens emocinę būseną. Dėl šios priežasties mokslininkai nuolat tobulina robotų gebėjimą atpažinti ir reikšti „jausmus“.
Žinoma, mūsų smegenys sensta, tačiau taip pat nepaneigsi, kad išvengus smegenų sutrikimus galinčių sukelti ligų, net ir itin seni žmonės gali priminti nepakeičiamus genijus. Galbūt tai reiškia, kad mokslas slapčia svajoja humanoidus paversti žmonėmis?
Taigi pats laikas apsispręsti ko mes iš tikrųjų bijome. Humanoidų, aprūpintų žmogaus sukurtu dirbtiniu intelektu ar vis dėlto pamažu užgimstančios skaitmeninio žmogaus rūšies?
Apskritai kalbant, panašu, kad protingų mašinų amžius apdovanojo tik kelias savybes. Pirmiausia - entuziazmą. Prieš mus esanti informacijos gausa yra beveik nesibaigianti; kaip ir duomenų kiekis, kurį galima surinkti naujais būdais. Ateityje atsiras terpė naujai technologijai kurti ir perduoti turinį. Pravartu bus išmanyti, kaip elgtis su dideliais duomenų srautais: surasti prasmę duomenyse ir paversti juos naudinga informacija. Jau dabar kasdien filtruojame informacijos potvynį. Labai daug gali pasiekti virtualios projektų komandos, turinčios gerus bendradarbiavimo įrankius. Manoma, kad didelę paklausą turės procedūrų architektai. Išmanykite kelias sritis, būkite nepasotinamai smalsus žmogus, žinantis, kaip idėjoms suteikti pavidalą ir kaip kurti prototipus. Svarbu atviras protas, stiprus moralinis jausmas, drąsa veikti už savo komforto zonos.
Robotų pranašumai ir trūkumai
JAV technologijų bendrovės „Oracle“ užsakytame tyrime, 26 proc. respondentų, atsakydami į klausimą, kuo robotai yra pranašesni už jų vadovus, teigė, kad robotai geriau teikia nešališką informaciją. Taip pat 34 proc. apklaustųjų mano, kad DI laikosi darbo grafiko, o 26 proc. - kad robotai geriau tvarko biudžetą.
„Tam tikrose srityse, kuriose atliekamas rutininis mechaninis darbas, robotai tikrai gali būti gerokai pranašesni už žmones. Taip pat ten, kur reikia išanalizuoti didelį kiekį informacijos ir rasti tinkamą standartinį atsakymą, dirbtinis intelektas tą gali padaryti žymiai greičiau“, - sako Darius Lomsargis, „EnterTraining“ programų fasilitatorius, komandų treneris ir tarptautinio komandos ugdymo tinklo „Catalyst Global“ atstovas Lietuvoje.
Tačiau dirbtiniam intelektui vis dar neįmanomi tie dalykai, kurie žmonėms pavyksta natūraliai, pavyzdžiui, pajuokauti ar empatiškai įsijausti į kito asmens emocinę būseną. Dėl šios priežasties mokslininkai nuolat tobulina robotų gebėjimą atpažinti ir reikšti „jausmus“.
Emocinis intelektas ir komunikacija
Agnė Zinkevičiūtė, koučingo ir sąmoningo kvėpavimo specialistė, ugdymo programų moterims autorė ir vedančioji, taip pat teigia, kad komunikaciniai gebėjimai visuomet išliks svarbūs.
„Turintis puikius komunikacinius gebėjimus žmogus visada pasieks daugiau, nei tas, kuriam sudėtinga užmegzti ryšį su kitu ir bendrauti. Su robotais čia net nėra ką lyginti“, - teigia specialistė.
A. Zinkevičiūtė teigia, kad viena iš pagrindinių savybių dėl kurių robotai nepralenks žmogaus darbe yra emocinis intelektas.
„Joks robotas negebės jausti kito žmogaus taip, kaip gali jausti žmogus. Visuomet išliks svarbus įgūdis visų pirma jausti save, suprasti save, o jau tada - kitą, ir pagal tai kurti ryšį, jį puoselėti“, - teigia A. Zinkevičiūtė.
Pasak M. Šliupienės, žmonės daugiau gali ir yra laimingesni, kai geriau girdi ir supranta save ir kitus.
„Svarbu susikalbėti. Pirma, su savimi, tada kitais. Sutiksite ar ne, bet verslas yra pokalbis, šeima yra pokalbis“, - teigia M. Šliupienė.
A. Zinkevčiūtė pabrėžia, kad emocinį intelektą reikia lavinti nuolatos - svarbiausia išmokti jausti ir girdėti save.
„Priimk tai, ką jauti ir girdi. Išmok priimti kitą, bet prieš tai turi išmokti klausytis širdimi ir ausimis. Bendrauk su žmonėmis atvira širdimi. Sunku būtų lavinti emocinį intelektą pačiam su savimi. Išdrįsk būti kitokiu, priimk kito kitoniškumą. Ugdyk sąmoningumą ir išmok priimti kritiką. Išlik atviras ir smalsus“, - pataria specialistė.
Pasak M. Šliupienės, aplinka mums taip pat daro įtaką ir svarbu ne tik įgalinti veikti save, bet ir padėti kitam pasiekti tikslų.
„Didele dalimi esame tokie, kokius mus mato aplinka. Jei aplinka mums atspindi mūsų galimybes, mes tikrinam ir atrandam, kad tai tiesa. O jei atspindi mūsų, pavadinsiu, negalimybes, mes vėlgi tikrinam ir, be abejonės, atrandame, kad tai tiesa. Aplinka yra svarbi - žmonės, su kurias bendraujame yra svarbūs. Ir tą mes galime rinktis“, - M. Šliupienė.
Komandinis darbas ir grįžtamasis ryšys
D. Lomsargis pabrėžia, kad norint neatsilikti nuo Pramonės 4.0 iššūkių, žmonėms reikia domėtis tendencijomis ir nuolatos kvestionuoti tai, ką darėme iki šiol, nes naujovės palies visus.
„Kitas svarbus aspektas - komandiškumo poreikis tik didės, nepaisant to, kad vis daugiau darbo vietų bus nuotolinės. Galimybė dirbti kartu leis greičiau prisitaikyti prie pokyčių“, - teigia D. Lomsargis.
Pasak jo, dauguma organizacijų skiria per mažai dėmesio komandiniam darbui - tai didžiausias paradoksas, nes organizacijose, kuriose darbuotojai dirba komandose gerokai padidina įmonės efektyvumą.
M. Šliupienė teigia, kad negalima lyginti robotų ir žmonių, nes kūrybiškumas, bendravimas, verslumas bei savarankiškumas siekiant savų tikslų robotams dar nėra būdingas.
„Technologijos auga žymiai žymiai sparčiau, nei žmogus, todėl nuolatinis mokymasis tampa kritiškai svarbus. Vienareikšmiškai profesijos užleidžia vietą įgūdžiams, kompetencijoms ir bene svarbiausia - kūrybiškumui“, - sako M. Šliupienė.
Ji taip pat pabrėžia, kad svarbu suteikti kitiems grįžtamąjį ryšį. Taip padedame vieni kitiems mokytis ir drąsiai žengti pirmyn. Vis dėlto, grįžtamasis ryšys gali būti ir teigiamas, ir neigiamas. Teigiamo ryšio poveikis didėja su jo konkretumu - kuo jis tikslesnis, aiškesnis, tuo geriau.
„Tikrai ne taip „Tu šaunuolis, gerai padirbėjai!“, bet kodėl būtent Tu esi šaunuolis ir kur tiksliai gerai padirbėjai? Ką reiškia tas „gerai“?“, - pabrėžia pašnekovė.
Ji priduria, kad neigiamas grįžtamasis ryšys - kritika - taip pat yra reikalinga norint augti, nors jos ir niekas nemėgsta. Vis dėlto, nederėtų kritikos maišyti su nuomone ar vertinimu - „tai nesąmonė, tai man nepatinka“. Taip pat ir pažeminimais - „jis neturi talento“.
„Viskas keičiasi ir keisis: darbai, jų atlikimo pobūdis, profesijos. Visgi nepriklausomai nuo to, kiek darbo vietų bus automatizuota ar kaip vystysis dirbtinis intelektas, žmonės visuomet bus pagrindinė vertybė“, - M. Šlliupienė.
Dirbtinio intelekto ateitis
Pasak prof. O. Kurasovos, šiuo metu intensyviai plėtojamas DI taikymas kompiuterinių virusų atpažinimo procesuose, kibernetinės apsaugos srityje. Įprastos ugniasienės, skirtos apsaugoti kompiuterius - taip pat taisyklių rinkiniais pagrįstos sistemos, kurios nuolat atnaujinamos atsiradus naujiems virusams.
„Dabartinis tikslas - kad DI grįstos ugniasienės ar virusų gaudymo sistemos galėtų ir naujam virusui neleisti įsibrauti į mūsų kompiuterį, nes DI nagrinėja jau pačias viruso savybes įvykus atakai. Be abejo, 100 proc. tikslumo dar nėra. Dabar teigiama, kad toks DI, kurį būtų galima lyginti su, pavyzdžiui, kūdikiu, apskritai nėra sukurtas, nes jis dar mažai ką moka. Bet specifinis intelektas tam tikriems uždaviniams spręsti jau egzistuoja, vertinamas ir 100 proc.
Be nuolatinės informacijos analizės ir surinktų duomenų apdorojimo, kuriant DI įrenginius pasitelkiamos ir kitos priemonės. Tai įvairūs davikliai, esantys ne tik pačiame robote siurblyje, bet ir, pavyzdžiui, sienose, kurie siunčia signalus įrenginiui ir palaiko su juo ryšį, taip padėdami išvengti netikėtų kliūčių. Pasak prof. O.
„Daiktų internetas - kita tema, susijusi su DI, bet tai iš esmės ne tiek protingas daiktų elgesys, kiek iš anksto numatytų sąlygų visuma. Tai dalis interneto, kuriame tarpusavyje bendrauja kompiuteriai, kompiuterinės sistemos, pavyzdžiui - šaldytuvas su prekybos centru, kuriam jis pats praneša, kad trūksta pieno. Į prekybos centrą siunčiamas signalas, kad prekių pristatymo bendrovė jau gali atvežti pieno į namus.
Anot ekspertės, ši technologija jau tapo realybe eksperimentiniuose įrenginiuose, o netolimoje ateityje pasirodys ir rinkoje. Tai turėtų palengvinti įvairius buities procesus, tačiau kol kas ši užduotis atrodo nelengva: „Taip apsunkinamas internetas, nes padidėjo įrenginių, galinčių prie jo prisijungti, skaičius.
Prof. O. Kurasova teigia, kad po truputį į kasdienius procesus įsitraukiantis DI netrukus užims ir svarbesnę vietą žmogaus gyvenime. Vertinant nuolatinį technologijų plėtros greitį, tai gali nutikti greičiau, nei tikimės: „Sunku pasakyti, kada tai, kas dabar tik kuriama, taps realybe, gal po 100 metų.
Tobulėjantis DI atneša pokyčius, su kuriais siejama ir viena didžiausių baimių - darbo vietų praradimas. Galima manyti, kad DI įrenginiai kelia grėsmę visoms įmanomoms profesijoms - tarpusavyje kalbantys ir namus tvarkantys daiktai pakeis namų tvarkytojas, robotai vejapjovės prižiūrės aplinką, įvairius tekstus rašys garso įrašus šifruojanti įranga.
Mokslininkės manymu, jei DI iš žmogaus perims tam tikras funkcijas ar darbus, tai gali išeiti tik į gera. „Galbūt žmogus ir sutvertas ne dirbti, bet kurti, užsiimti norimomis veiklomis, tik gyvenimas privertė elgtis kitaip?
Vyresnei kartai gali būti sudėtinga persiorientuoti ir prisitaikyti prie išmaniųjų įrenginių, pasiekti puikų technologinį raštingumą, tačiau naujoms kartoms šie technologijų pokyčiai bus tokie pat savaime suprantami, kaip dabar yra su išmaniaisiais telefonais, kuriais jie be problemų naudojasi tik išmokę kalbėti. „Tad jeigu vaikai augs tarp daiktų su DI, ateityje jiems nebus sudėtinga juos valdyti, prižiūrėti. Galima rasti analogiją su rašymu - prieš 100 metų raštingų žmonių buvo mažai, o dabar mažai šalių, kuriose žmonės nemokėtų rašyti“, - teigia prof. O.
„Galbūt kiekvienas vyresnio amžiaus žmogus ateityje turės pagalbininką robotą, kuris ne tik vaistų, sulčių atneš, bet ir pabendraus - tai įmanoma. Dabar tobulinamam DI lengviau suprasti ir vykdyti užduotis, nei reikšti emocijas ar palaikyti pokalbį, tačiau atliekamos šnekos, kalbos analizės, nagrinėjami garso signalai.
Viena iš prof. O. Kurasovai artimų sričių yra ir vaizdų analizė, leidžianti DI automatiškai atpažinti norimus objektus. „Radiologas ar kitas specialistas, stebėdamas ir tyrinėdamas vaizdą, gali nustatyti, ar jame nėra kokių nors pokyčių, dėmių. Jeigu turim sukaupę daug vaizdų, galime išmokyti DI atpažinti piktybines vietas, pakitimus, kad gydytojui nebereikėtų atidžiai nagrinėti viso vaizdo, bet jis galėtų iškart susitelkti į jau DI pažymėtą pakitimų turinčią vietą. DI galima išmokyti ir nekreipti dėmesio į tam tikrus pokyčius, vykstančius dėl amžiaus ar kitų veiksnių.
Be medicinos, vaizdų analizė naudojama ir siekiant atpažinti tokius objektus kaip žmogaus veidas. Pateikus didelį kiekį žmonių veidų, sistemos apmokomos ir geba panašų vaizdinį sugeneruoti pačios. Sugeneruojamas naujas, nors ir neegzistuojantis, bet į kažką labai panašus žmogaus veido vaizdinys gali būti naudojamas netinkamose situacijose ar blogiems tikslams, pavyzdžiui, siekiant sukompromituoti ar šantažuoti žmogų.
Žmogaus ir roboto bendradarbiavimas
Nėra jokių abejonių, kad bendradarbiavimas su robotais ir kitų formų dirbtiniu intelektu neišvengiamai susijęs su emocijomis ir jausmais. Žmonės netgi linkę su robotais užmegzti emocinį ryšį.
Tyrimai, atlikti su įvairiais kariniams tikslams naudojamais robotais, rodo, kad asmens ir dirbtinio intelekto santykis gali būti toks pat sudėtingas, džiuginantis ir skausmingas, kaip ir santykis su kitais žmonėmis. Vienas kariškių, paprašytas apibūdinti savo jausmus dėl prarasto („žuvusio“) roboto, teigė išgyvenęs netektį.
Emocijos ir jausmai, vykstant sparčiai dirbtinio intelekto plėtrai, iš darbo vietų tikrai nedings. Greičiausiai jų tik daugės. Susiduriame su paradoksu: praleidome daugiau nei šimtmetį mėgindami iš žmogaus padaryti robotą, skaidydami žmogaus atliekamas užduotis į paprastesnes, optimizuodami jas. O dabar, kai turime robotus ir jų daugėja, siekiame žmogų vėl paversti žmogumi. Tuo pačiu robotus, tuos visiškai bejausmius racionalius kūrinius, mėginame „įžmoginti“ - išmokyti jausti ir atpažinti jausmus, suteikti jiems emocijų.
Kaip stipriai robotas turėtų būti panašus į žmogų - vienas pagrindinių klausimų, kuriuos bando atsakyti robotikos specialistai. Vieni tikina, kad robotas turėtų būti socialiai išauklėtas, tai yra toks, kurio vienintelis tikslas būtų tarnauti žmogui. Šiuo metu daugiausiai robotų, kurie galėtų pasitarnauti namuose, yra tokie, kurie gali padėti senjorams, neįgaliesiems, autizmu sergantiems vaikams ir kitų susirgimų turintiems žmonėms. Dažniausiai jie kuriami ir specialiai aplinkai - ligoninei ar slaugos namams.
„Aldebaran Robotics“ kūrinys - Pepper - geras šių laikų humanoido pavyzdys. Pepper gali atskirti žmogaus veido išraiškas ir taip su jais bendrauti. Robotas gali elgtis atitinkamai pagal situaciją ir žmogaus, kuriam padeda, nuotaiką. Pepper kaina - apie 10 tūkst. eurų, šiuo metu tik kai kurie Japonijos mokslo tyrimų institutai gali sau leisti naudoti Pepper robotus.
Robotai gali atrodyti ir kaip gyvūnai. Paro, kuris buvo sukurtas senjorų priežiūrai, panašūs į ruonį. Jis suteikia emocinį palaikymą vyresniems žmonėms.
Taigi, kaip turėtų atrodyti tobulas robotas pagalbininkas? Būti panašus į žmogų? Gyvūną? Ar… robotą?
Tačiau yra dvi savybės, dėl kurių sutinka visi robotikos specialistai - robotas-pagalbininkas turi būti turėti socialinį intelektą ir sugebėti bendrauti su žmonėmis, atpažindamas jų emocijas.
Žmonės jau pratę prie išmaniųjų technologijų naudojimo kiekviename žingsnyje - kompiuteriai, telefonai, planšetės ir t. t. Robotai kompanionai - tiesiog kitas žingsnis, phys.org tikina Adeline Chanseau.
Robotai iš žmonių atima tik robotų darbus ir jiems sukuria žmonių darbus, LRT RADIJUI sako vienas iš VŠĮ „Robotikos akademija“ įkūrėjų ir penktadienį prasidėjusios „Robotiados“ vadovas Kristijonas Vasiliauskas. Anot jo, turėdami robotus galėsime būti labiau žmonėmis, nes robotai už mus atliks nuobodžius darbus.
„Perspektyvos labai didelės, nes žmogus taip ilgai atlikinėjo tuos pačius darbus, kad jam nuoširdžiai atsibodo. Žinote, kad patys didžiausi išradėjai yra patys didžiausi tinginiai“, - akcentuoja K.
Robotus lengva suprasti, nes, jeigu jiems kažkas negerai, jie ir parodo, kas jiems negerai. Jeigu jiems kažką pasakai, tai, kaip tiksliai jiems pasakysi, taip tiksliai jie ir padarys. Man labai patinka, kad nėra jokių interpretacijų, slėpimų.
Kristijonas Vasiliauskas teigia: Visur, kur einu, sulaukiu šio klausimo. Labai noriu visiems akcentuoti savo požiūrį į šį dalyką - nėra blogų robotų, nėra gerų robotų. Bijokime blogų žmonių, kurie kurs blogus robotus. Tam, kad nebūtų blogų žmonių, reikia edukuoti jaunąją kartą.
Tą įtikėjimą mes ir norime pakeisti, pakviesdami tiek jaunus, tiek vyresnius. Vaikai nuo 3,5 metų pradeda konstruoti robotus. Tai vaikai, kurie nemoka skaityti, rašyti, bet jau mokosi programuoti.
Pirmiausia mes mokome, kaip spręsti problemas, kaip domėtis pasauliu, esančiu aplink, kaip matyti pasaulyje mokslus iš teorinės pusės, kaip pritaikyti juos praktikoje.
Visų pirma, dėl to, kad pats žmogiškosios sąmonės apibrėžimas vis dar yra problema filosofams ir psichologams. Mat toli gražu ne visi sutinka, kad sąmonė yra tapati žmogaus smegenims ar neuroniniam tinklui.
| Savybė | Žmogus | Robotas |
|---|---|---|
| Emocinis intelektas | Aukštas | Žemas |
| Kūrybiškumas | Aukštas | Žemas |
| Komunikacija | Aukštas | Vidutinis |
| Rutininis darbas | Žemas | Aukštas |
| Duomenų analizė | Vidutinis | Aukštas |
Dirbtinio intelekto pagrindu sukurtas humanoidinis robotas.