Skolininkų skolos greitųjų kreditų bendrovėms ir ne tik joms yra didelės, o sumos, kurias nuskaičiuoja antstoliai, tik dar labiau gilina prarają, tačiau nesprendžia skolininkų problemų. Kitaip tariant, yra nuskaičiuojamos didelės sumos, o kasdieniam pragyvenimui lieka labai nedidelė pinigų dalis.
Šiame straipsnyje aptarsime, ar vykdymo išlaidos gali būti didesnės už pačią baudą bylos vykdymo procese, kokie pokyčiai laukia ir kaip jie paveiks pažeidžiamiausias gyventojų grupes. O diskusijos dėl to, kas ir kiek už tai turės mokėti, kelia vis daugiau klausimų.
Tie, kam teko susidurti su antstoliais (antstolių žinioje yra apie 1,5 mln. Lietuvos gyventojų), puikiai žino, kad būtinos vykdymo išlaidos kartu su antstolio atlyginimu atskirais atvejais siekdavo iki 160 Eur ir gerokai viršydavo pačią skolą.
Pirkimo ir pardavimo kainų skirtumas: realių vykdymo išlaidų apskaičiavimas
Vykdymo Išlaidos: Kas Jas Sudaro?
Civilinio proceso kodekse ir Antstolių įstatyme nustatyta, kad antstolio vykdymo išlaidas sudaro:
- Vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti.
- Vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje.
- Atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu.
Konkretūs vykdymo išlaidų dydžiai, jų apskaičiavimo ir sumokėjimo tvarka nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje (SVI).
Papildomos vykdymo išlaidos skaičiuojamos už konkrečius antstolio atliktus veiksmus vykdomojoje byloje, pavyzdžiui, antstolio patvarkymo surašymas kainuoja 2 Eur, skolininko duomenų ar turtinės padėties patikrinimas įvairiuose registruose kainuoja 1,2 Eur už vieną užklausą.
Taigi, kuo ilgesnį laiką vykdomas išieškojimas ir kuo daugiau veiksmų antstolis turi atlikti, tuo didesnės papildomos vykdymo išlaidos skaičiuojamos.
Atlygis Antstoliui
Piniginiuose išieškojimuose atlygis antstoliui priklauso nuo išieškotinos sumos dydžio.
Pavyzdžiui, išieškant:
- Iki 2,9 Eur skolą atlygis yra 8 Eur.
- 289,62-579,24 Eur skolą - 19 proc. išieškotos sumos.
- Virš 28 962 Eur - 4 proc. išieškotos sumos.
Atlygis skaičiuojamas tik sėkmingo išieškojimo atveju - išieškojus visą skolą skaičiuojamas visas atlygis, išieškojus pusę skolos - pusė atlygio ir t. t.
Skolos iki 100 eurų sudaro beveik pusę priverstine tvarka išieškomų skolų.
Po ilgų derybų su Antstolių rūmais šiais metais pavyko suderinti SVI pakeitimą, kuriame numatyta 57 Eur sumą pakelti iki 100 Eur sumos, t. y. išplėstas ratas bylų, kurioms būtų taikoma supaprastinta išieškojimo tvarka.
Tai reiškia, jog skolininkas tais atvejais, kai antstolis vykdo tik vieną vykdomąją bylą dėl išieškojimo iš to skolininko (skolininkas nėra „piktybiškas“ ir išieškotos sumos nereikia skirstyti skirtingiems išieškotojams skirtingose bylose) ir skola išieškoma per 30 dienų, skaičiuojamos tik būtinos vykdymo išlaidos ir pašto išlaidos.
Nedidele skola bus laikoma skola iki 100 Eur (buvo iki 57 Eur) ir už jos išieškojimą antstolis negaus atlygio.
Valstybė privalo susigrąžinti stipresnius svertus ir reglamentuoti socialiai atsakingą skolų administravimą.
Tačiau to nebus įmanoma padaryti, kol galios „auksinė“ Antstolių įstatymo 21 straipsnio nuostata, kad vykdymo išlaidų dydžiai, jų apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarka turi būti suderinti ne tik su Finansų ministerija, bet ir Antstolių rūmais. Ją Antstolių rūmai išsikovojo 2012 m.
2015 m. antstolių veiklos reglamentavimu susidomėjo ir Valstybės kontrolė.
Antstolių Pajamos: Ar Jos Pagrįstos?
Vykdydamas antstolio veiklą antstolis gali gauti dvejopo pobūdžio pajamų:
- Pajamas, kurias gauna vykdydamas vykdomuosius dokumentus (vykdymo išlaidos).
- Pajamas, kurias gauna sutartiniais pagrindais teikdamas paslaugas - už teisines konsultacijas, faktinių aplinkybių konstatavimą, tarpininkavimą vykdant turtines prievoles ir kita (šios paslaugos nėra privalomos ir ne visi antstoliai jas teikia).
2016 m. vieno antstolio grynųjų pajamų vidurkis siekė 9900 Eur/mėn. Taip, per mėnesį, ne per metus (!). Bendros visų antstolių pajamos per metus siekia 29 mln. Eur, o išlaidos 15,7 mln. Eur, tad uždarbis siekia beveik pusę visų pajamų.
Abejonių kelia ir buvusio teisingumo ministro dar 2016 m. pasirašytas įsakymas dėl antstolių skaičiaus sumažinimo nuo 137 iki 121, nepaaiškinant sumažinimo priežasčių ir argumentų, jokių skaičiavimų ar objektyvių duomenų, galinčių pagrįsti tokį sprendimą.
Akivaizdu, kad kuo mažesnis antstolių skaičius, tuo didesnes pajamas vienas antstolis gauna.
Toks antstolių skaičiaus sumažinimas nedera su kitų valstybės funkcijas vykdančiu asmenų skaičiaus nustatymu ir reguliavimu. Jis gali būti vertinamas kaip akivaizdžiai diskriminacinis kitos laisvosios teisininkų profesijos - notarų - atžvilgiu.
Šiuo metu Lietuvoje vykdo veiklą 264 notarai.
Neproporcingai didelis atlygis antstoliui už pradelstos nedidelės piniginės skolos išieškojimą kelia pagrįstą visuomenės pasipiktinimą ir neretai tampa nepakeliama finansine našta, ypač mažas pajamas gaunantiems asmenims.
Siūlomi Pokyčiai: Ar Jie Padės Skolininkams?
Seime neseniai buvo užregistruotos įstatymo pataisos, kuriomis gali būti pakeistos Civilinio proceso kodekso nuostatos, nustatančios išieškojimo tvarką.
Viena veiksmingiausių priemonių, sudarant sąlygas realiam skolų grąžinimui, būtų vieno skolininko visų bylų priskyrimas vienam antstoliui.
Toks Civilinio proceso kodekso pakeitimas turėtų teigiamą poveikį keletu aspektų.
Pirmiausia skolininkui būtų lengviau su vienu antstoliu suderinti mokėjimo grafikus, sąlygas. Taip pat sumažėtų ir papildomos administracinės lėšos, o suma, skiriama skolai padengti, padidėtų.
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seimo narė Dovilė Šakalienė taip pat siūlo skolas leisti išieškoti tik iš tos sumos, kuri viršija minimalių vartojimo poreikių dydį arba 238 Eur.
Remiantis Statistikos departamento vykdomo namų ūkio biudžetų tyrimo duomenimis, 15 proc. Lietuvos gyventojų pajamos sudaro mažiau nei 238 Eur vienam asmeniui.
Dažniausiai pasitaikančios įsiskolinimų priežastys yra skolos už komunalinių paslaugų mokesčius ir kitas paslaugas, baudos už važiavimą be bilieto, skolos greitųjų kreditų įmonėms.
Pasiekiamas priešingas efektas - dėl itin griežtos skolų grąžinimo tvarkos, asmenys grimzta į vis gilesnį skolų liūną, o žmonėms neužtikrinamos galimybės gyventi oriai.
Pagal procentinį dažnį, labiausiai skolas grąžinti demotyvuoja dideli atskaitymai iš darbo užmokesčio.
Tokia situacija prisideda prie skurdo spąstų kūrimo - tai yra situacijos, kai skolas turintiems asmenims nepaliekama jokių finansinių paskatų dirbti ar galimybių dirbant pasilikti pragyvenimui pakankamą pajamų sumą.
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo apklausos duomenimis, dažniausiai pasitaikanti bendra skolų suma yra nuo 1500 iki 3000 Eur.
Todėl dalis skolininkų susiduria su būsto netekimo rizika, kuri žmogui sukelia didelių socialinių, integracinių ir emocinių sunkumų.
Dėl šios priežasties siūloma pakeisti Civilinio proceso kodekse numatytą 6 mėnesių terminą į 24 mėnesius.
Skolų išieškojimo schema
Antstoliai Iki Šiol Buvo Nuskriausti?
Lietuvos antstolių rūmų (LAR) valdytoja Dovilė Šnirpūnė paaiškino, kad prieš dvejus metus buvo priimtas sprendimas vykdymo išlaidų reglamentavimą perkelti į aukštesnį lygmenį. Anot jos, pakeitimai priimti įgyvendinant 2020 m. Valstybės kontrolės rekomendacijas - nustatyti aiškią sprendimų vykdymo išlaidų apskaičiavimo tvarką ir pagal ją perskaičiuoti antstolių vykdymo išlaidas.
LAR valdytoja paaiškino, kad paslaugų įkainiai iki šiol nebuvo tinkamai siejami su realiomis darbo ir laiko sąnaudomis. „Valstybės kontrolės vertinimu, galiojantis vykdymo išlaidų reglamentavimas neužtikrina įkainių dydžių ekonominio pagrindimo. Tačiau įstatymuose yra įtvirtintas principas, kad vykdymo išlaidos turi būti grindžiamos ekonominiais skaičiavimais, atsižvelgiant į antstolio veiklos pobūdį. Šie dydžiai turi kompensuoti antstolio kontoros materialines ir laiko sąnaudas bei užtikrinti tinkamą klientų aptarnavimą, nustatant antstolių veiklos įkainius. Antstolių atliekami veiksmai iki šiol nebuvo susieti su objektyviai patiriamomis darbo ir laiko sąnaudomis“, - paaiškino LAR valdytoja.
Kokie Įkainių Dydžiai Galioja Dabar?
Antstolių vykdymo išlaidos priklauso nuo išieškotinos sumos ir susideda iš dviejų dalių: administravimo išlaidų ir atlygio antstoliui. Kai yra išieškoma maža suma, jai taikomas fiksuotas įkainis eurais. Tuo metu išieškotinai sumai didėjant, išlaidos taip pat didėja, o atlygis antstoliui skaičiuojamas procentais nuo išieškotos sumos. Kuo didesnė suma - tuo mažesnis procentas, bet didesnė minimali riba.
Pavyzdžiui, kai išieškoma suma yra iki 300 eurų, jai taikomi fiksuoti įkainiai: administravimo išlaidos nuo 12 iki 24 eurų, atlygis antstoliui - nuo 8 iki 80 eurų. Tai reiškia, kad kai yra išieškomas 150 eurų, administravimo išlaidos sieks 24 eurus, o atlygis antstoliui 80 eurų. Nuo 300 eurų atlygis antstoliui skaičiuojamas procentais - nuo 19 proc. iki 4 proc. išieškotos sumos, nustatant minimalią ribą (nuo 80 iki 1 740 eurų), o administravimo išlaidos didėja nuo 28 iki 220 eurų.
D. Šnirpūnė nurodė, kad naujų įkainių dydžių kol kas nėra. Anot jos, dar per anksti prognozuoti ir kalbėti apie įkainių pokyčius skaičiais. „Šiuo metu suinteresuotos institucijos derina Teisingumo ministerijos parengtą metodikos projektą. Metodikos tikslas - užtikrinti ekonominiais skaičiavimais grįstą, įstatymuose įtvirtintais kriterijais paremtą vykdomosios bylos administravimo išlaidų ir atlygio antstoliui dydžių apskaičiavimą“, - paaiškino ji.
Pokyčiai Reikalingi Dėl Kitos Įsigaliosiančios Reformos
LAR valdytoja paaiškino, kad naujų įkainių reikia būtent nuo 2026 m. liepos 1 d., nes nuo tos dienos startuos reforma „Vienas langelis prievolėms valstybei sumokėti“. Tai reiškia, kad valstybei skolingi asmenys (didžioji dalis jų - administracinės teisės pažeidėjai) bus aptarnaujami valstybės sąskaita. Kitaip tariant, už pažeidėjų nesumokėtų baudų išieškojimą mokės visi mokesčių mokėtojai.
„Pavyzdžiui, kelių eismo taisyklių pažeidėjas, jau ne pirmą kartą nubaustas 200 eurų bauda ir turintis pinigų sąskaitoje, galės nebesukti galvos, kaip tą baudą susimokėti, kadangi tuo pasirūpins Valstybinė mokesčių inspekcija ir tokia valstybės paslauga pačiam pažeidėjui nieko nekainuos. O darbo netekęs ir už šildymą 200 eurų įsiskolinęs daugiabučio gyventojas už savo skolos išieškojimą turės susimokėti pats“, - komentavo D. Šnirpūnė.
Ji paaiškino, kad dabar antstolių veikla finansuojama panašiai kaip ir „Sodra“ remiantis solidarumo principu: procesai socialiai jautrių asmenų atžvilgiu finansuojami mokių skolininkų lėšomis. Tačiau po reformos šios galimybės esą nebeliks.
LAR skaičiavimais, pagal esamą tvarką antstolis privalo vykdyti vieną užsitęsusį išieškojimo procesą vidutiniškai už 0,06 euro administravimo išlaidų per mėnesį, arba 0,7 euro per metus. „Maždaug 8,5 tūkst. ilgai trunkančių išlaikymo (vadinamųjų alimentų), žalos kompensavimo ir kitų komplikuotų išieškojimo procesų tenka nepilni 500 eurų mokėtinų administravimo išlaidų per mėnesį. Po reformos antstoliai tiesiog nebeturės galimybių užtikrinti išieškojimo procesų už tokius simbolinius mokesčius“, - nurodė D. Šnirpūnė.
Gali Dar Labiau Pagilinti Skolas
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė neslepia, kad padidinti įkainiai už antstolių paslaugas žmones gali įstumti į dar didesnes skolas.
A. Adomavičienė pastebėjo, kad nustatant skolų išieškojimo išlaidas, būtų atsižvelgiama ne tik į skolos dydį, bet ir skolingo asmens finansinę padėtį bei pajamas.
Anot jos, taip pat būtina atlikti detalią analizę, kokioms pajamų grupėms priklauso skolininkai, kokią dalį pajamų jie atiduoda skoloms padengti.
„Jei sprendimas bus priimtas, būtina stebėti taikymo praktiką, kokią naudą ar žalą tokie pakeitimai daro. Šiuo metu mūsų turima patirtis rodo, kad nepaisant nacionaliniu mastu priimamų teisės aktų, antstoliai taiko skirtingas praktikas“, - paaiškino specialistė.
Tokiems Pokyčiams Nepritaria Socialinės Apsaugos Ir Darbo Ministerija
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pabrėžė, kad aiški antstolių administracinių kaštų nustatymo metodika yra būtina. Visgi antstolių paslaugų įkainių didinimui SADM teigia nepritarianti, nes toks pokytis dar labiau pagilintų įsiskolinimus, prailgintų skolų išieškojimą, išstumtų žmones iš darbo rinkos, augtų šešėlis ir nelegalus darbas.
Toks sprendimas, anot ministerijos, pažeistų ir kreditorių, ir skolininkų interesus.
Ministerija teigia, kad pasiūlymuose nemato jokio pagrindimo. Juose trūksta esamos situacijos statistikos, poveikio vertinimo ir loginių argumentų.
Taip pat SADM atkreipia dėmesį, kad siūlomi pakeitimai nedera su valstybės tikslu mažinti skurdą ir socialinę atskirtį.
„Tyrimai Lietuvoje rodo, jog skolos stipriai siejasi su finansine atskirtimi. Antstolių įkainiai jau dabar mažą skolą gali išauginti daugiau kaip 700 proc. Toks finansinis stresas sukelia ir psichologinį spaudimą - jei stengiantis dirbti ir gražinti skolas jos nemažėja, nes žymi dalis nueina antstoliui, tai kelia neteisybės ir bejėgystės jausmą, kuris veda žmones į depresiją, priklausomybes ir blogiausiais atvejais - į savižudybes“, - pastebėjo ministerija.
SADM paaiškino, kad iki šiol kaip tik buvo dirbama ties tuo, kad palengvėtų skolininkų gyvenimas. „VMI šiais metais perims savo skolų išieškojimą iš antstolių, taip pat plėtojamas „skolų konsultantų“ tinklas, kurio tikslas padėti žmonėms išbristi iš skolų. 2024 m. sumažintos skolų išskaitos iš darbo užmokesčio bei pradėta „skolų atostogų“ programa, sustabdanti skolų išieškojimą pusei metų ilgalaikiams bedarbiams skolininkams grįžus į darbo rinką. Tokiais būdais stengiamasi sušvelninti skolų finansinę ir psichologinę žalą, mažinti socialinę atskirtį, skurdą ir gražinti skolininkus į darbo rinką, o tai būtų naudinga ir kreditoriams“, - komentavo ministerija.
Sistema Turėtų Būti Kur Kas Paprastesnė
A. Adomavičienė dabartinėje sistemoje įžvelgia keletą problemų, kurios apsunkina skolų grąžinimą, pačią sistemą daro sudėtinga ir nesuprantama skolininkams.
- Šiuo metu, jei įdarbinamas daug skolų turintis žmogus, darbdavys turi pats paskaičiuoti ir pervesti išskaičiuotiną sumą už skolas antstoliams.
- Neproporcingai dideli antstolių paslaugų įkainiai mažiausių skolų atveju.
- Pasitaiko atvejų, kai yra nesilaikoma nuostatos vienas skolininkas - vienas antstolis.
- Antstoliai nemato skolų turinčių asmenų lėšų kilmės.
Pasak pašnekovės, kita problema - neproporcingai dideli antstolių paslaugų įkainiai mažiausių skolų atveju. „Tarkime, kai skola iki 100 eurų, antstolio atlygis ir administravimo išlaidos gali sudaryti keliskart ar net keliolika kartų didesnę sumą. Kuo skola didesnė, tuo antstolio atlygio ir administravimo išlaidų dalis santykinai mažėja. Tarp itin dažnai pasitaikančių mažų skolų atvejų - pradelstos sumokėti baudos už važiavimą viešuoju transportu be bilieto. Bauda tokiu atveju Vilniuje gali siekti nuo 15 iki 30 eurų, tuo tarpu tokio dydžio skolos išieškojimo išlaidos - 60 eurų, taigi 2-4 kartus didesnės nei pati skola“, - nurodė A. Adomavičienė.
Be to, anot jos, pasitaiko atvejų, kai yra nesilaikoma nuostatos vienas skolininkas - vienas antstolis. Tai reiškia, jei asmuo yra skolingas ir jo skolą administruoja priskirtas antstolis, atsiradus naujoms skoloms jos automatiškai turėtų būti priskiriamos tam pačiam antstoliui. Visgi ne visada procesas taip ir vyksta. „Tai leidžia sumažinti išieškojimo išlaidas. Tačiau turime atvejį, kai sistema nesuveikė, ir naujai atsiradusiai skolai išieškoti buvo priskirtas dar vienas antstolis, kuris atsisakė perduoti bylą anksčiau priskirtam. Tokiu būdu 80 eurų bauda jau kitą dieną priskaičiavus vykdymo išlaidas virto beveik 172 eurais“, - paaiškino pašnekovė.
Taip pat skolų išieškojimo sistemą apsunkina ir tai, kad antstoliai nemato skolų turinčių asmenų lėšų kilmės. „Antstoliai gali patys patikrinti SPIS (Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą), ar skolininko gaunamos pajamos nėra tokios iš kurių negalimas išieškojimas, pvz.: vaiko pinigai, laidojimo pašalpa, piniginė socialinė parama. Realiai tai neveikia, todėl žmonės turi patys reguliariai pateikti pažymas antstoliams, o savivaldybės jas išrašyti. Kai kuriais atvejais tokia pažyma turi būti pateikiama kas tris mėnesius. Jei tai nepadaroma laiku, iš šių išmokų išieškomos skolos, o išieškotos sumos nėra grąžinamos“, - nurodė pašnekovė.
Pasak jos, visos šios problemos ir kliūtys tampa neįveikiamos, kai kalbame apie pažeidžiamus, itin mažas pajamas gaunančius žmones. „Jiems trūksta žinių ir gebėjimų valdant skolas, o didelės skolų išieškojimo išlaidos tampa nepakeliama finansine našta. Mes nesakome, kad skolų nereikia grąžinti, tačiau kalbame apie tai, kad sistema turi būti aiški, suprantama ir žmogiška, skolininkai turėtų motyvacijos dirbti, o darbdaviai - juos įdarbinti“, - atkreipė dėmesį A. Adomavičienė.
Išieškotojo Vykdymo Išlaidos
Civilinio proceso kodekso 610 straipsnis įtvirtina jau plačiai žinomą bendrąjį principą, kad visas sprendimo vykdymo išlaidas apmoka išieškotojas, o įvykdžius sprendimą, šios išlaidos išieškomos iš skolininko. Tačiau kodekso straipsnyje nurodoma ir tai, kad Sprendimų vykdymo instrukcijoje gali būti nustatytos išimtys dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo. Šias išimtis svarbu žinoti išieškotojams, vertinant galimas priverstinio skolų išieškojimo sąnaudas.
Skolos
Kai išieškotojas yra fizinis asmuo, antstolis, atsižvelgdamas į jo turtinę padėtį, gali iš viso arba iš dalies atleisti nuo vykdymo išlaidų mokėjimo. Vykdymo išlaidų mokėjimas taip pat gali būti atidėtas iki vykdomosios bylos užbaigimo. Bet tuo atveju, jeigu išieškotojas atsiima vykdomąjį dokumentą iš antstolio savo iniciatyva, išieškotojas pagal Sprendimų vykdymo instrukciją privalo sumokėti visas susidariusias vykdymo išlaidas, įskaitant ir tas, nuo kurių jis buvo atleistas ar kurių mokėjimas išieškotojui buvo atidėtas.
Išieškotojas taip pat privalo sumokėti visas vykdymo išlaidas, išskyrus atlyginimą antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą, jeigu vykdomoji byla nutraukiama jam atsisakius nuo išieškojimo. Šiuo atveju išieškotojo sumokėtos vykdymo išlaidos iš skolininko neišieškomos ir išieškotojui negrąžinamos.
Išieškotojo sumokėtos vykdymo išlaidos negrąžinamos ir tais atvejais, kai vykdomoji byla nutraukiama dėl skolininko mirties ir kai turtiniai reikalavimai nepereina mirusiojo asmens teisių perėmėjui.
Jei vykdomoji byla nutraukiama reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kurio teisių ar pareigų parėmimas yra negalimas, išieškotojo sumokėtos vykdymo išlaidos taip pat neišieškomos iš skolininko ir išieškotojui negrąžinamos.
Jeigu vykdomoji byla nutraukiama dėl to, kad išieškotojas ir skolininkas sudaro taikos sutartį, o vykdymo išlaidų klausimas sutartyje nėra aptariamas, visos vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko.
Kartais antstolių pradėtas vykdomąsias bylas tenka nutraukti kasacinės instancijos teismams panaikinus sprendimus, kurie buvo vykdymo pagrindas. Tokiais atvejais negrąžinamos nei išieškotojo sumokėtos, nei iš skolininko išieškotos sprendimo vykdymo išlaidos.
Tačiau tais atvejais, kai vykdomoji byla nutraukiama pasibaigus išieškojimo senaties terminui, visos išieškotojo sumokėtos sprendimo vykdymo išlaidos yra išieškomos iš skolininko ir grąžinamos išieškotojui. Laikomasi principo, kad skolininkui išvengus prievolės įvykdymo išieškotojas dėl to neturėtų patirti nuostolių.
Skolininko Išlaidos
Skolininkas neprivalo atlyginti išieškotojo patirtų vykdymo išlaidų tada, kai išieškotojas pateikia antstoliui vykdomąjį dokumentą be pagrindo, pavyzdžiui, kai asmeniui skirta bauda ar jo turėta skola už paslaugas jau yra sumokėta. Jei žmogus yra jau grąžinęs skolą ir vis dėlto dar gauna antstolio siūlymą ją sumokėti, jis turėtų pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad su kreditoriumi yra atsiskaitęs iki vykdomojo dokumento pateikimo ir jokių papildomų išlaidų nepatirs.
Tačiau šiuo atveju labai svarbus dalykas yra prievolės įvykdymo momentas.
Į Antstolių rūmus besikreipiantys žmonės dažnai išsako nepasitenkinimą, kad pavėlavus sumokėti baudą ar skolą vos vieną ar dvi dienas, jiems jau tenka mokėti bylos administravimo mokestį ir faktines vykdymo išlaidas.