Žemės Sklypų Formavimo Ypatumai ir Atskirų Sklypų Neformavimo Atvejai Lietuvoje

Žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas yra svarbus procesas, kuriam taikomi įvairūs teisiniai reikalavimai ir procedūros. Nekilnojamojo daikto formavimas yra procesas, kurio metu žemės sklypas įregistruojamas kaip atskiras nekilnojamojo turto vienetas. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius aspektus, susijusius su žemės sklypų formavimu Lietuvoje ir kada nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Žemės sklypo ribų ženklinimas yra vienas iš pagrindinių formavimo etapų.

Teisinis Reguliavimas

Žemės sklypų formavimo bei pertvarkymo projektų rengimo tvarką reglamentuoja žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo”.

Nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujoms Lietuvos Respublikos žemės ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymų nuostatoms, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 3D-1/D1-1 yra patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės.

Šios taisyklės nustato žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką, taip pat atvejus ir tvarką, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant projekto.

Žemės Sklypo Formavimo Etapai

Žemės sklypo formavimo procesas apima kelis svarbius etapus:

• Žemės sklypo ribų nustatymas ir paženklinimas: Nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai.
• Topografiniai matavimai: Atliekami topografiniai matavimai ir sudaromi topografiniai planai prieš projektuojant naujus statinius, požemines komunikacijas, kelius bei atliekant jų rekonstrukciją. Topografinių matavimų metu geodeziniais matavimo prietaisais atliekami šių objektų erdviniai matavimai (nustatomos koordinatės bei aukštis). Vaizduojami Žemės paviršiaus topografiniai gamtiniai ir žmonių sukurti, dėl jų veiklos atsiradę ar pasikeitę objektai.
• Statinių statyba arba rekonstravimas: Jeigu žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitališkai suremontuoti pastatai ar iškasti tvenkiniai, nutiesti keliai ar įrengti kiti inžineriniai statiniai (išskyrus tuos atvejus, kai dėl rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų pastatų arba inžinerinių statinių žemės sklypo užstatymo plotas ir statinių forma (konfigūracija) nepasikeičia).

Žemės Sklypų Pertvarkymas

Pagal 40 straipsnį, žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir nustatytus atvejus, jeigu nepažeidžiamas teisės aktuose ir (ar) teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas leidžiamasis užstatymo intensyvumas ir (ar) tankis (išskyrus atvejus, kai faktinį užstatymo intensyvumą ir (ar) tankį numatoma mažinti planuojant padidinti žemės sklypo plotą).

Du bendrą ribą turintys žemės sklypai gali būti perdalijami nerengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, kai tai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumento sprendiniams.

Tvarka ir atvejai, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, nustatomi Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse.

Žemės Sklypų Formavimo ir Pertvarkymo Projektai

Projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams ir rengiamas šiais atvejais:

• Kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami.
• Kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
• Kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų sklypo.
• Kai pagal detaliojo plano, kuriame numatomi tik žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principai, nustatytus teritorijos naudojimo reglamentus suformuojami nauji žemės sklypai arba pertvarkomos esamų žemės sklypų ribos, vadovaujantis detaliajame plane nustatytais žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principais ir nustatoma ar keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) naudojimo būdas.
• Kai formuojami valstybinės žemės sklypai esamoms susisiekimo komunikacijoms, aikštėms ir kitoms viešosioms erdvėms, kapinėms, paplūdimiams, parkams, skverams ir kitiems želdynams eksploatuoti, kultūros paveldo objektų užimamoms teritorijoms.
• Kai formuojami nauji valstybinės žemės sklypai (išskyrus atvejus, kai sklypai formuojami Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka).
• Kai keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) naudojimo būdas (-ai), jeigu tai neprieštarauja savivaldybės ar jos dalies bendrajam planui, išskyrus atvejus, nustatytus Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje (urbanizuotoje ar urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, paskirtis ir (ar) naudojimo būdai keičiami pagal patvirtintą savivaldybės bendrąjį planą).

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai keičiami, kai projekto iniciatorius (-iai) pageidauja pakeisti projekto sprendinius visoje pagal projektą suplanuotoje teritorijoje.

Sprendimą pakeisti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą tvirtina meras, suderinęs su Nacionaline žemės tarnyba.

Suderintus ir Nacionalinės žemės tarnybos patikrintus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus tvirtina meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka.

Pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą suformuoti žemės sklypai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai ir įstatymų nustatyti juridiniai faktai Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka registruojami Nekilnojamojo turto registre.

Papildomi Reikalavimai

Keičiant ar nustatant papildomus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinius, nustatomi servitutai, jeigu jie nebuvo nustatyti šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytais atvejais; ar teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kai šiame projekte jos nebuvo nustatytos.

Formuojant žemės sklypą, svarbu atsižvelgti į šiuos aspektus:

• Prie statinio ar įrenginio formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį.
• Kaip atskiras žemės sklypas neformuojami žemės plotai, kuriuos užima elektros linijų stulpai ir kiti inžinerinės infrastruktūros objektai, kuriems aptarnauti reikalingas ne didesnis kaip 0,01 ha žemės plotas.

Apribojimai Formuojant Atskirus Žemės Sklypus

Formuojant atskirus žemės sklypus, svarbu atsižvelgti į tam tikrus apribojimus:

• Prie statinio ar įrenginio gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį.
• Atskiru žemės sklypu neformuojami žemės plotai, kuriuos užima elektros linijų stulpai ir kiti inžinerinės infrastruktūros objektai, kuriems aptarnauti reikalingas ne didesnis kaip 0,01 ha žemės plotas.

Žemės Sklypo Padalijimas, Atidalijimas ir Sujungimas

Žemės sklypo padalijimas - tai procesas, kuriuo metu vienas žemės sklypas yra padalijamas į kelis žemės sklypus. Dažniausiai ši paslauga yra užsakoma bendrasavininkų, žemės paveldėjimo atveju, kai tam tikrą žemės sklypą norima padalinti į du arba daugiau dalių. Tačiau prieš pradedant žemės sklypo padalijimo procesą verta pasidomėti ar šis sklypas gali būti dalomas.

Žemės Sklypo Padalijimo Būdai

• Žemės sklypo padalijimas tarp bendrasavininku, nustatant naudojimosi tvarkos planą.
• Žemės sklypo padalijimas į dvi arba daugiau dalių.
• Žemės sklypo atidalijimas ir laisvė disponuoti savo nekilnojamu turtu.

Žemės sklypo savininkui pasirinkus žemės sklypo atidalijimo būda, viena dalyką galima teigti vienareikšmiškai - šiuo atveju yra užtikrinta teisė visapusiškai disponuoti savo nekilnojamu turtu, kas reiškia kad yra suformuojami atskiri nekilnojamo turto vienetai.

Taip, kaip jau buvo minėta anksčiau , pirmas žingsnis tai - žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procesas. Tokiu būdu formuojami atskiri žemės sklypai, turintys atskirus kadastrinius numerius.

Žemės sklypo atidalijimas užtikrina teisę visapusiškai disponuoti savo nekilnojamu turtu.

Kaip Pradėti Žemės Sklypo Padalijimo ar Atidalijimo Eigą?

Vienas iš žemės sklypo savininkų, arba jo įgaliotas asmuo ar rengėjas, kreipiasi su prašymu į savivaldybės administracijos direktorių dėl galimybės pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą arba detalųjį planą.

Pažymėtina, kad jeigu žemės sklypas priklauso keliems bendrasavininkams, prašymą rengti detalųjį planą arba žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą gali pateikti vienas iš savininkų, bet vėliau parengtą projektą turi suderinti visi žemės sklypo bendrasavininkai.

Kadastro Duomenų Nustatymas

Kadastro duomenys yra esminė informacija, naudojama tvarkant nekilnojamąjį turtą. Vienas iš pagrindinių kadastro duomenų nustatymo etapų yra žemės sklypo ribų nustatymas ir paženklinimas. Tai apima:

• Žemės sklypo ribų nustatymą ir riboženklių paženklinimą (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta).
• Sunaikintų anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženklių atstatymą.

Šis procesas yra būtinas norint tiksliai apibrėžti žemės sklypo ribas ir užtikrinti teisinį aiškumą.

Topografiniai Matavimai

Topografiniai matavimai yra svarbi kadastro duomenų nustatymo dalis. Jų metu:

• Vaizduojami Žemės paviršiaus topografiniai gamtiniai ir žmonių sukurti objektai.
• Atliekami šių objektų erdviniai matavimai (nustatomos koordinatės bei aukštis) geodeziniais matavimo prietaisais.

Topografiniai matavimai atliekami prieš projektuojant naujus statinius, požemines komunikacijas, kelius bei atliekant jų rekonstrukciją.

Proceso Automatizavimas

Visi su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimu susiję veiksmai atliekami automatizuotai per ŽPDRIS.

Prašyme pagal nustatytą formą turi būti nurodyta: Fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, el. pašto adresas arba juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos teisinė forma, pavadinimas, buveinė, kodas ir el. pašto adresas.

Jeigu Prašyme pagal nustatytą formą nėra galimybės pateikti pageidaujamos informacijos, ji gali būti pateikiama Prašymo priede.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo procedūros yra sudėtingos, todėl rekomenduojama kreiptis į specialistus, kurie padės tinkamai įgyvendinti visus reikalavimus.

Žemės Sklypų Formavimo ir Pertvarkymo Projekto Rengimo Etapai

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas apima keletą pagrindinių etapų:

Kvalifikacijos Pažymėjimai

Norint užtikrinti kadastro darbų kokybę, matininkai ir geodezininkai turi turėti kvalifikacijos pažymėjimus. Išduoti matininko ir geodezininko kvalifikacijos pažymėjimai yra registruojami Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengėjų, matininkų ir geodezininkų žinybiniame registre.

Situacijos, Reikalaujančios Kadastro Duomenų Atnaujinimo

Kadastro duomenys turi būti atnaujinami, jei žemės sklype buvo atlikti šie darbai: Žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitališkai suremontuoti pastatai.

tags: #atskiru #sklypu #neformuojami