Planuojant statybas ar kitus darbus sklype, svarbu žinoti, kokie reikalavimai taikomi atstumui nuo kelio iki sklypo ribos. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius aspektus, susijusius su šiuo reglamentavimu Lietuvoje. Prieš pradedant bet kokius darbus, rekomenduojama pasikonsultuoti su savivaldybės architektu, kuris gali suteikti konkrečią informaciją, atsižvelgiant į individualią situaciją.
Želdinių Sodinimo Atstumai
Medžių ir krūmų sodinimo atstumą nuo sklypo ribos reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintos Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklės. Jose teigiama, kad nuo kaimyninio sklypo ribos, jeigu nėra raštiško kaimynų susitarimo sodinti kitaip, turi būti sodinama:
- Krūmai - ne arčiau kaip 1 m atstumu.
- Medžiai - ne arčiau kaip 3 m, o šiaurinėje (tarp (>)315° ir (<)45°) sklypo pusėje - ne arčiau kaip 5 m atstumu.
- Medžiai iki 3 m aukščio ir krūmai, užaugantys iki 3 m, sodinami ne arčiau kaip 2 m nuo kaimyninio sklypo ribos.
Verta atkreipti dėmesį, kad visi medžiai ir krūmai turi būti sodinami tokiu atstumu vienas nuo kito, kad tarp užaugusių medžių lajų ar krūmų išorinių stiebų būtų ne mažesnis kaip 1 m atstumas, jeigu nebus formuojama gyvatvorė. Gyvatvorė sodinama ne arčiau kaip 1 m atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos ir formuojama ne aukštesnė kaip 1,3 m, išskyrus pietinę (tarp 135° ir 225°) sklypo pusę, kur gyvatvorė gali būti iki 2 m aukščio.
Panašių medžių ir krūmų sodinimo atstumų privalu paisyti ir sodininkų bendrijose, kur juos reglamentuoja Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymas. Šio įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje rašoma, kad atskirti sodo sklypą nuo kaimyninio sodo sklypo gyvatvore per sklypų ribą galima turint rašytinį kaimyninio sodo sklypo savininko sutikimą, o kai sodo sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija - rašytinį sodininkų bendrijos valdybos ar pirmininko sutikimą.
Sodinant ir auginant medžius ir krūmus sodo sklype būtina laikytis šių reikalavimų:
- Aukštaūgiai medžiai, aukštesni kaip 3 m, sodinami ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sodo sklypo ribos.
- Šiaurinėje sodo sklypo dalyje arčiau kaip 5 m nuo kaimyninio sodo sklypo ribos tokius medžius sodinti galima tik gavus rašytinį kaimyninio sodo sklypo savininko sutikimą.
- Žemaūgiai medžiai, užaugantys iki 3 m aukščio, sodinami ne mažesniu kaip 2 m atstumu nuo sodo sklypo ribos, krūmai - ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sodo sklypo ribos.
Mažesniais, negu nurodyta aukščiau, atstumais medžiai ir krūmai gali būti sodinami turint rašytinį kaimyninio sodo sklypo savininko sutikimą. Medžius ir krūmus mėgėjų sodo teritorijoje sodininkai tvarko ir prižiūri Želdynų įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Nors medelių ir krūmų sodinimo atstumų iki sklypo ribos reikalavimai daug kam atrodo nepamatuoti, reikia turėti galvoje, kad medžiai ir krūmai greitai auga, jų šakos, šaknys, juo labiau metamas pavėsis nepaiso sklypų ribų. Todėl nesilaikydami šių reikalavimų tikrai galite sulaukti kaimynų priekaištų, reikalavimų persodinti ar net nupjauti medžius.
Tvorų Statybos Reglamentavimas
Tvorų statyba taip pat yra reglamentuojama. Tvoros skirstomos į skirtingas grupes pagal aukštį ir konstrukciją:
- I grupės nesudėtingieji statiniai: Įvairios užtvaros (tvoros, aptvarai, diendaržiai, taip pat ir voljerai), kurių aukštis 1-2 m.
- II grupės nesudėtingieji statiniai: Užtvaros, kurių aukštis 2-5 m (aukštesnių kaip 2 m dalių akytumas ne mažesnis kaip 80 proc.).
Įvairios užtvaros (tvoros, aptvarai, diendaržiai, taip pat ir voljerai), kurių aukštis 1-2 m, priskirtinos I grupės nesudėtingiesiems statiniams, o užtvaros, kurių aukštis 2-5 m (aukštesnių kaip 2 m dalių akytumas ne mažesnis kaip 80 proc.), priskirtinos II grupės nesudėtingiesiems statiniams.
Norint statyti aukštesnę nei 1 m atraminę sienutę mieste taip pat būtina gauti SLD. Svarbu tai, kad tvoros su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti. Kai dėl cokolinės dalies įrengimo atsiranda didesnis kaip 0,2 m aukščio skirtumas tarp žemės paviršių, laikoma, kad tvora įrengiama ant atraminės sienutės.
Ar konkrečiu atveju SLD aptvėrimas yra privalomas, reikėtų pasitarti su pagrindiniu savivaldybės architektu. SLD prašymus galima teikti nuotoliniu būdu Lietuvos Respublikos statybos leidimų informacinėje sistemoje arba atvykus į savivaldybės įstaigą.
Tvoros montavimo sistema "STEP BY STEP". ARTFENCE
Statybos Leidimas (SLD)
Tam tikrais atvejais, norint statyti tvorą, gali prireikti statybos leidimo (SLD). Ar konkrečiu atveju SLD aptvėrimas yra privalomas, reikėtų pasitarti su pagrindiniu savivaldybės architektu.
SLD prašymus galima teikti nuotoliniu būdu Lietuvos Respublikos statybos leidimų informacinėje sistemoje arba atvykus į savivaldybės įstaigą.
Kaimyno Sutikimas
Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte, be kita ko, įtvirtinta, kad kai numatoma statinius statyti ar rekonstruoti mažesniais negu norminiai atstumais iki gretimo sklypo ribos, statybą leidžiančiam dokumentui gauti pateikiama sutartis, sutikimas ar susitarimas su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju.
Atvejai, kada privaloma gauti besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimus, nurodyti STR 1.05.01:2017 7 priede (STR 1.05.01:2017 55 punktas). STR 1.05.01:2017 7 priedo 4 punkte nustatyta bendra taisyklė, kad statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1-3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos.
Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl nurodytų atstumų skaičiavimo, pažymėta, kad atstumas iki sklypo ribos skaičiuojamas horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-403/2018, 24 punktas).
STR 1.05.01:2017 7 priedo 8 punktu nustatyta išimtis iš taisyklės, kai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) yra neprivalomi. Šiame punkte reglamentuojama, kad statinio rekonstravimo atveju rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų ir (ar) naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų.
Kasacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais siekiama užtikrinti, kad statybos darbai būtų atliekami nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, nesukeltų grėsmės kitiems asmenims, todėl šie reikalavimai negali būti vertinami kaip formalus teisės būti statytoju kaip vienos iš nuosavybės teisės įgyvendinimo formų ribojimas. Normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose įtvirtintos normos, nustatančios atstumus nuo nesudėtingų pastatų iki kaimyninių sklypų ribų, yra imperatyvaus pobūdžio ir turi tam tikrus viešuosius tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-695/2019, 27 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
Žemės Sklypo Paskirtis
Teisėjų kolegijos vertinimu, pastato paskirtis - šiuo atveju daugiabutis gyvenamasis namas - suponuoja tiek daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų, tiek ir žemės sklypų, ant kurių stovi daugiabutis gyvenamasis namas, savininkų (valdytojų) interesų apsaugos ypatumus statybos teisiniuose santykiuose.
Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 ir 7 punktuose nustatytas teisinis reguliavimas suponuoja specialų žemės sklypų savininkų interesų teisinės apsaugos mechanizmą statybos teisiniuose santykiuose tais atvejais, kai žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butų ir kitų patalpų savininkams. Pagal šiuose punktuose nustatytą reguliavimą žemės sklypų savininkų interesai yra apsaugomi taikant butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuojančias teisės normas, t. y. savarankiškai žemės sklypų savininkų (valdytojų) interesai statybą leidžiančio dokumento išdavimo procese nėra saugomi.
Šiuo atveju sklypai ir suformuoti kaip savarankiški, jų pagrindinė paskirtis šiuo atveju yra užtikrinti viso daugiabučio gyvenamojo namo, kurio pagrindinės konstrukcijos butų ir kitų patalpų savininkams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, tinkamą naudojimą, todėl daugiabučio gyvenamojo namo atžvilgiu tokie sklypai nelaikytini gretimais (kaimyniniais) žemės sklypais, besiribojančiais su daugiabučio gyvenamojo namo butais, Statybos įstatymo ir STR 1.05.01:2017 nuostatų prasme, ir šioje situacijoje nėra pagrindo taikyti teisinį reguliavimą, nustatantį normatyvinius atstumus nuo statinių iki besiribojančių sklypų ribų.
Sandėliuko Statyba
Statant sandėliuką, svarbu atsižvelgti į kaimynų nuomonę ir teisinius reikalavimus. Nekilnojamojo turto reglamentai numato tam tikras taisykles. Statybos taisyklės reikalauja paisyti kaimyninių sklypų savininkų interesų. Prieš pradedant statybas, rekomenduojama gauti raštišką kaimynų sutikimą. Tai padeda išvengti galimų teisinių ginčų.
Statant sandėliuką be kaimynų sutikimo, galimos rimtos teisinės pasekmės. Siekiant išvengti konfliktų, rekomenduojama iš anksto bendrauti su kaimynais.
Planuojant sandėliuko statybą prie gyvenamojo namo, svarbu atsižvelgti į urbanistinės infrastruktūros reikalavimus. Kiekvienas sklypas turi savo specifinius ypatumus. Renkantis vietą sandėliukui, svarbu įvertinti kelias esmines detales. Pirmiausia, reikia užtikrinti patogų priėjimą prie pastato.
Projektuojant sandėliuką, rekomenduojama konsultuotis su specialistais. Jie padės tinkamai integruoti pastatą į bendrą sklypo dizainą. Prieš pradedant statybas, būtina gauti visus reikalingus leidimus.
Statant sandėliuką, reikia dėmesio saugui ir teritorijų planavimui. Priešgaisriniai atstumai yra būdingi saugumui. Teritorijų planavime svarbu paisyti sanitarinių zonų reikalavimus. Šių reikalavimų laikymasis užtikrina saugią ir sveiką aplinką.
Sandėliuko statyba reikalauja kruopščio dokumentų tvarkymo. Net jei statybos leidimas nėra privalomas, būtina laikytis nekilnojamojo turto reglamentų. Baigus statybas, būtina pateikti galutinius dokumentus savivaldybėje. Debebuti statinio užbaigimą.
Žemės sklypų projektavimas reikalauja daug laiko ir susirūpinimo. Renkantis sandėliuko vietą, reikia žinoti sklypo charakteristikas ir reljefą. Pastatų išdėstymas sklype turi būti patogus ir harmoningas. Svarbu parenkant sandėliuko vietą, žinoti privažiavimo galimybes ir atstumus iki pastatų.
Vertinant sandėliuko vietą, būtina išanalizuoti grunto struktūrą ir drenažą. Sandėliukas turi būti įrengtas vietoje, kur nekaupiasi vanduo. Kiekvienas žemės sklypas yra unikalus. Projektavimo metu reikia atsižvelgti į poreikius ir vietos ypatybes.
Pagrindiniai Atstumų Reikalavimai
Statant pastatus ar inžinerinius statinius, turinčius stogą, arčiau nei 3,0 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne mažiau kaip 1,0 m (skaičiuojant horizontalų atstumą nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų). Numatyta, kad iki 8,5 m aukščio pastatams (priestatams) atstumas nuo sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3,0 m. Jei pastatas aukštesnis, atstumas didėja 0,5 m už kiekvieną papildomą aukščio metrą. Atstumas nuo sklypo ribos matuojamas nuo kiekvienos pastato dalies, kuri turi skirtingą aukštį.
Jei užtvaras su cokoliais, kliudo nutekėti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo.