Baidarių Nuoma Aukštadvaryje: Verknės Upės Apžvalga ir Maršrutai

Verknė - upė pietų Lietuvoje, Trakų ir Prienų rajonuose, puikiai tinkanti aktyviam poilsiui gamtoje su šeima ar draugais. Plaukti Verkne gali tiek patyrę baidarininkai, tiek pirmą kartą susiruošę išbandyti savo jėgas. Upė tinkama plaukti ir su vaikais. Verknės niekaip nepavadinsi nuobodžia upe - gana srauni, daug posūkių, besikeičiantys gamtos vaizdai, kaimai ir sodybos džiugins tiek akis, tiek širdį.

Verknės upė tarp Vilkokšnio ir Sienio ežerų.

Verknės Upės Aprašymas

Verknė prasideda Galaverknės pavadinimu Trakų rajone, 5 km į vakarus nuo Rūdiškių, Aukštadvario regioniniame parke. Pačiame aukštupyje pratekėjusi Vilkokšnio ežerą įgyja Verknės pavadinimą. Labai vingiuodama teka vakarų, šiaurės vakarų, pietvakarių kryptimi per Sienio, Negasčiaus, Navos ir dar keletą mažesnių ežerų. Įteka į Nemuną 2 km į šiaurės rytus nuo Birštono, aukščiau Birštono kilpos, 285 km nuo Nemuno žiočių. Apie 2 km Verknės žemupio ruožas yra patvenktas Kauno marių.

Svarbesnės gyvenvietės prie Verknės: Galaverknis, Tolkiškės, Aukštadvaris (Trakų raj.), Vydžionys, Gripiškės, Pikelionys, Verbyliškės, Jundeliškės, Medeikonys (Prienų raj.). Upės Iigis 77 km, baseino plotas 703 km². Upės baseine yra ~80 ežerų, kurie sudaro 2 % baseino ploto. Pelkės užima 12 %, miškai 13 % baseino.

Verknės vagos vidutinis plotis 10-25 m. Vidutinis srovės greitis 0,3-0,5 m/s, didžiausias (ties Aukštadvariu, Verbyliškėmis, Medeikoniais) 1 m/s. Debitas ties Verbyliškėmis: vidutinis - 5,55 m³/s, didžiausias - 116 m³/s, minimalus - 0,2 m³/s. Pavasario potvynio metu vandens lygis pakyla iki 1,3 m virš įprastinio vasaros lygio. Verknė užšąla gruodžio pabaigoje, ledas laikosi ~85 dienas. Verknės aukštupyje gausu požeminių vandenų šaltinių.

Verknė patvenkta dvejose vietose: Aukštadvario HE tvenkinys (nuo 1960 m., 293 ha, 56 km nuo žiočių) ir Jundeliškių tvenkinys (nuo 1958 m., 22 ha, 9 km nuo žiočių). Ties Verbyliškėmis (14 km nuo žiočių) yra įrengtas vandens matavimo postas. Upės aukštupys įeina į Aukštadvario, o žemupys - į Nemuno kilpų regioninius parkus, be to, ruožas nuo Aukštadvario tvenkinio iki Adinčiavos žiočių (13,6 km) priklauso Verknės ichtiologiniam draustiniui.

Prie Verknės ir Nemuno santakos stūkso gamtos paminklas - konglomerato uola, žmonių pavadinta Ožkų Pečium. Vidutinis Verknės gylis yra 1,5-2 metrai, giliausia- apie 4 metrai ties Alešiškėmis ir Stakliškėmis. Medžių pavėsis ir vėjelis karštą dieną apsaugos nuo perkaitimo, o po medžiais, tiltais (kurių tikrai ne taip ir mažai) galėsite pasislėpti nuo užklupusio lietaus. Plaukti Verkne galima visus metus (jei neužšąlus - ir žiemą). Kliūčių nėra daug, Aukštadvaryje ir Jundeliškėse yra užtvankos. Upė, mūsų nuomone, yra vidutinio sudėtingumo, tačiau visiems - tiek patyrusiems, tiek nepatyrusiems - tikrai įveikiama.

Populiarūs Maršrutai Baidarėmis Verkne

Štai keletas populiariausių maršrutų baidarėmis Verkne, pradedant nuo trumpų, tinkamų pradedantiesiems, iki ilgesnių, skirtų patyrusiems baidarininkams:

• Pakrovai (Valdimos tiltas) - sodyba LAUMĖS JUOSTA Pikelionyse - plaukti apie 1-1,5 val. (4 km)
• Stakliškės - sodyba LAUMĖS JUOSTA Pikelionyse - 3 val. (9 km)
• Gripiškės (Vyšniūnai) - sodyba LAUMĖS JUOSTA Pikelionyse - 4-5 val. (13 km)
• Zabarauskai - Lelionys - 6 val. (22 km)
• Sodyba LAUMĖS JUOSTA Pikelionyse - Jundeliškių HE užtvanka - 3 val. (11 km)
• Sodyba LAUMĖS JUOSTA Pikelionyse - Paverknių piliakalnis - 5 val. (19 km)
• Sodyba LAUMĖS JUOSTA Pikelionyse - Birštonas - 7-8 val. (25 km)

*Nurodomas plaukimo laikas nėra tikslus ir gali būti trumpesnis arba ilgesnis, priklausomai nuo irkluotojo patyrimo ir irklavimo greičio. Atstumai taip pat nurodyti apytiksliai. Dviejų, trijų dienų maršrutai yra derinami individualiai.

Šaltinis yra Aukštadvario pietvakariniame pakraštyje, Verknės senvagės kairiajame krante. Vietos gyventojai šį vandenį nuo seniausių laikų naudojo ne vien gėrimui, bet ir gydymui. 1959 m., pastačius hidroelektrinę, Verknė pakeitė vagą ir savo vandenis pradėjo nešti kiek toliau nuo miestelio. Liko vos pastebima jos senvagė. Ją maitina mažo debito ir šlaitų ir upėtakių tvenkinių šaltiniai, kurių vandenys įsilieja į pagrindinę vagą tik už jėgainės. Įdomūs statūs, medžiais apaugę, šaltiniuoti šlaitai.

Nuo pat savo versmių upė yra vaizdinga, teka per keletą ežerų, žmogaus rankų dar nepaliestą gamtovaizdį. Nemažai jos krantų yra pelkėti, tačiau jie yra mėgstami įvairių paukščių. Verknė nuo Vilkokšnio ežero iki Aukštadvario apie 15 km. iš jų apie 9 km. sudaro plaukimas septyniais ežerais ir ežerėliais. Upė tampa ramesnė.

Atkarpa Aukštadvario apylinkėmis nepaprastai vaizdinga. Nuo Aukštadvario HE apie 3 km. ruožas miško su vagoje išvirtusiais medžiais, kyšančiais šiekštais, plaukimas pakankamai sudėtingas, ypač sausmečiu, reikalaujantis fizinių jėgų, nes dažnai tenka perkėlinėti baidares per išvartas. Už Vydžionių upės slėnis tampa dar įdomesnis. Kairiajame krante, netoli upės, per kalveles, vingiuoja vieškelis, prie jo - Popsių kaimas. Jame įplūsta vienas gražiausių Verknės intakų - Vapsa. Dar už 1,5 km. į Verknės kilpelės galą įsilieja Lielelė - dešinysis intakas. Lielelė teka per Lieliaus ežerą.

Plaukiant toliau pastebime tiltą, kuris mums pasako, kad atplaukėme į Gripiškių kaimo centrinę dalį. Gripiškės - senas kaimas, kurį garsino didelis vandens malūnas. Už Gripiškių tilto reikia plaukti atsargiai, nes upėje yra malū­no užtvankos liekanų. Akį vėl labiau traukia pietinis krantas. Jame, tuoj už Kalnų kaimelio, prasideda Kalnų miškas. Miške auga daug didžiulių ąžuolų.

Guostė (ilgis - 14,2 km.) savo kelią pradeda netoli Gedanonių kalno, Veršiuko ežere (38 ha). Ežeras tyvuliuoja 193 m aukštyje, o Verknės altitudė Guostės žiotyse - 77 m. Vadinasi, Guostė nukrenta net 116 m. Guostė, skubindamasi tarpukalvėmis, teka per du didokus ežerus - Gelužio (26 ha) ir Guostaus (74 ha), priartėja prie Stakliškių, aplenkia Stakliškių piliakalnį. Piliakalnis, respublikinės reikšmės archeologijos pa­minklas, yra 1,5 km į šiaurryčius nuo miestelio.

Už 0,5 km nuo Guostės žiočių - Stakliškių-Butrimonių vieš­kelio tiltas. Tuoj už Stakliškių tenka įveikti nemažai kliūčių. Plaukimą apsunkina nulinkusios medžių šakos ir dideli medžiai. Bet, gerai manevruojant baidarėmis trukdančią šaką ar prisispaudžiant prie pat kranto, kur yra „vartai", nereikia net išlipti iš baidarių. Kelti baidarės per lieptus nereikia, nes jie pakankamai aukšti.

Nepastebimai nuvingiuojame papieviais 2 km 27-e km. Iriamės tolyn. Kairėje pusėje mus lydi Gojaus miškas (801 ha). Jame žaliuoja ąžuolų galiūnų, yra I tūkstantmečio pilkapiai. Dešinėje stovi Pakrovų kaimo trobos.

Alšia - ilgiausias Verknės intakas (ilgis - 38,3 km). Alšia teka per nemažą Alšios ežerą (47 ha), kuris vadinamas ir Pieštuvėnų ežeru. Alšios baseine yra daug senosios praeities gyvenimo paminklų. Noreikiškėse stūkso įdomus piliakalnis, yra trys dėmesio verti akmenys, archeologijos paminklai (vienas vadinamas Raganos pečiumi, kiti du - Laumių akmenimis), senkapis.

Už Alšios žiočių Verknei iki Nemuno lieka 25 km. Upė čia pastebimai vandeningesnė, jos plotis daug kur viršija 10 m. Kliū­čių beveik nėra. Krantai vėl įdomesni. Dėl daugybės vingių dar ilgai plaukiame per Pakrovų kaimą. Kaime yra parduotuvė, kurioje galima papildyti maisto atsargas.

Pikelionyse įteka dar vienas dešinysis Verknės intakas - Svėdubė (ilgis - 8,0 km) Už Svėdubės žiočių, kai dar lieka plaukti 20,5 km, Verknė surezga nemažą kilpą, kuri patrigubina vandens kelią šalia Pike­lionių kaimo. Prie šios kilpos, kairėje, prasideda Padriežiškių kaimas. Jis su Pikelionimis sujungtas kelio tiltu ir keliais aukštais lieptais. Netrukus abiejuose upės krantuose rymo Verbyliškių kaimo sodybos. Kaimo pavadinimą galima rasti 1559 m. dokumentuose. Verbyliškėse yra hidrologinis postas, kuriame matuojamas Verk­nės vandens lygis, srovės greitis, ledo storis.

Verknės 16-ame km, iš kairės įteka paskutinis didesnis intakas - Dindžiakė (ilgis - 9,3 km) Verbyliškėse prasideda Verknės žemupys. 15 km ruože upė daug kur labai srauni. Kurį laiką net nereikia irtis. Tik spėk vairuoti baidarę upės vingiais.

Tuoj atsiduriame prie plento Kaunas-Alytus tilto. Dešinėje, už 0,5 km nuo Verknės, minėtas plentas susikerta su Vilniaus automagistrale. Netoli kryžkelės, iš kurios atsiveria gražus reginys į Verknės slėnį, prie Jiezno ežero (63 ha), stovi Jiezno miestelis. Už gelžbetoninio tilto Verknei iki žiočių lieka 14 km. Upė įkrenta į dar gilesnį slėnį. Sraunioje upėje yra salelių. Netrukus prasideda ilga rėva.

Į pietus nuo Grikapėdžio kaimo yra nedideli Benikų, Dirvoniškių, Kamiliškių kaimeliai, kurių sodybos, Verknei labai vingiuojant, priartėja prie upės. Grikapė­džio šiaurėje - plentas, vedantis į Prienus. Prie šio plento 2,5 km ir vingiuoja Verknė. Pagaliau upė labai išplatėja, apjuosia kelias salas. Tai Jundeliškių HE, į kurios tvenkinį įplaukiame plento patilte, patvankos įtaka.

Tuoj už Jundeliškių prasideda nepaprastai gražūs ir aukšti Verknės skardžiai. Tų skardžių aukštis kartais siekia net 40 m. Už Jundeliškių prasideda ir ilgi seklumų ruožai. Nuplaukus 2 km, už didokos kilpos, iš kairės įsruvena maža Narupė, prasigraužus neįtikėtinai gilų slėniuką. Verknės ir Narupės santakoje stovi Babronių piliakalnio dalis (didelę dalį, intako padedama, nuplovė Verknė). Kitoje Narupės žiočių pusėje, nuo aukšto skardžio, atsiveria puikus Verknės slėnio vaizdas. Tolumoje, prie upės alkūnės, matyti dar vienas skardis. Nuo jo atbėga Verknė ir prie piliakalnio pasuka į šalį. Tai viena iš dauge­lio nuostabių Verknės žemupio panoramų.

Tuoj už Babronių pasitinka akmenimis apsikaišiusi rėva. Likus iki žiočių 4 km - Voseliūnų kaimas. Jo sodybas, stovinčias upės krantuose, jungia du aukšti lieptai. Dar viena kilpa, dar viena rėva, ir pasiekiame bene gražiau­sią kaimą paverknių žemupyje. Jis taip ir vadinasi - Paverkniai. Jo sodybos stovi gilaus slėnio lomelėse. Kairiajame Verknės krante - įspūdingas Paverknių piliakal­nis, kurio dalį taip pat nuglemžė upė. Seniau piliakalnis buvo dešiniajame krante, bet Verknė pakeitė savo vagą.

Už Paverknių piliakalnio iki upės žiočių lieka 1,5 km. Verknė išplatėja iki 30-40 m ir nurimsta. Paupyje yra dar du kaimeliai: dešinėje - Žideikonys, kairėje - Medeikonys. Verknė įteka į Nemuną, kai šiam iki žiočių lieka 285 km. Verknės žiotyse, dešinėje pusėje, atsiveria dar vienas skardis su garsiuoju Ožkų pečiumi. Seniau prie Ožkų pečiaus Nemuno sielininkai maudydavo pirmą kartą plaukiančius savo draugus.

Prieš finišą atkarpa Nemunu prieš srovę iki Birštono 4 km. Įplaukus į Nemuną, reikia laikytis kairiojo Nemuno kranto. Upė plati, srovė nestipri, gražūs vaizdai neleis nuobodžiauti, o srovė neleis tinginiauti.

Atstumai upe (kilometrais)

Norint geriau planuoti maršrutą, verta žinoti atstumus tarp svarbiausių Verknės upės taškų:

Svarbi Informacija Nuomojantis Baidares

• Baidarių nuomos mokestis sumokamas iki žygio pradžios.
• Baidarėmis gali plaukti tik blaivūs asmenys.
• Dvivietėje baidarėje gali plaukti tik du suaugę (arba suaugęs ir vyresnis nei 8 metų vaikas) asmenys. Trečias asmuo baidarėje gali būti vaikas iki 8 metų amžiaus.
• Negalima sėdėti ant baidarių korpuso.
• Baidarių negalima tempti žvirkeliu, asfaltu ar kita danga, kuri gali sugadinti baidarę.
• Nenaudokite baidarės krante vietoj kėdės, stalo ar kitiems nenumatytiems tikslams.
• Irklai neskirti žarstyti laužo pelenus ar kitiems tikslams, išskyrus irkluoti. Irklai lūžta!
• Ant liemenių negalima sėdėti nei baidarėje, nei krante. Plaukiant baidare, liemenę turite būti tvarkingai apsivilkę. Ji skirta apsaugoti Jūsų gyvybę apvirtus/skęstant.
• Už vaikų saugumą yra atsakingi tėvai. Nepalikite vaikų be priežiūros žaidimų aikštelėje, maudantis upėje, pirtyje ar kubile.
• Atsivežti į sodybą augintinius galima tik pranešus iš anksto ir mums leidus. Šuo sodyboje negali būti be pavadėlio (jei yra ir kitų stovyklautojų). Šuniui pasituštinus, privalote surinkti jo ekskrementus.
• Stovyklavietėje negalima garsiai klausytis muzikos, ypač, jei stovyklauja kelios kompanijos. Po 22 h -tylos laikas. Gerbkite kitų (aplink gyvenančių) žmonių poilsio laiką.
• Pasinaudoję kepsnine, užgesinkite pelenus/anglis, įsitikinkite, kad nekils gaisro pavojus.
• Pavėsines pasinaudoję palikite tvarkingas.
• Naudokitės tik lauko biotualetu. Neterškite krūmų ar gėlynų.
• Kilus problemoms - drąsiai mums skambinkite.

Stovyklavietės

Atsipalaiduoti kviečiame sodyboje/stovyklavietėje Laumės Juosta Pikelionyse. Vaikams iki 7 metų amžiaus stovyklavietės mokestis neskaičiuojamas. Minimali stovyklavietės kaina - 30 eur.

tags: #baidariu #nuoma #aukstadvaryje