Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) plėtros klausimas nuolat kelia diskusijas dėl tinkamiausios vietos naujam uostui. Kalbos apie naują uostą Būtingėje klaipėdiečiams - itin malonios. Mat jie buvo pašiurpę nuo ankstesnio užmojo statyti jį šalia Melnragės, paaukojus paplūdimius bei dalį Girulių miško. Alternatyvos, tokios kaip Būtingė ir Šventoji, sulaukia vis didesnio dėmesio, ypač atsižvelgiant į galimą poveikį aplinkai, ekonomikai ir infrastruktūrai.
Klaipėdos uosto žemėlapis su terminalais
Klaipėdos Uosto Plėtros Ribos
Pagal pesimistinį scenarijų visos KVJU plėtros galimybės turėtų baigtis iki 2030 metų - krovinių apyvarta tada turėtų peržengti 50-52 mln. tonų ribą. Sėkmingai dirbančiame uoste šįmet prognozuojama rekordinė 36 mln. tonų krova. Studijos rengėjai skeptiškai įvertino tolesnės Klaipėdos uosto plėtros galimybes ties Kiaulės Nugaros sala, jei ten iškiltų suskystintųjų gamtinių dujų terminalas. Dar vieną dujų importo terminalą čia rengiasi pastatyti ir Bronislovo Lubio valdomas koncernas „Achemos grupė”.
Senbuviai jau sunerimo. Tuo tarpu didžiausių jūrų krovos kompanijų savininkai, net suvokdami, kad ateityje reikės naujų krantinių, siūlo pirmiausia pasinaudoti visomis dabartinio uosto plėtros galimybėmis - gilinti kanalą, kuriuo galėtų plaukti ir didžiakrūviai naujos kartos „Panamax” serijos motorlaiviai. Įmonių savininkus baugina grėsmė netekti užsakymų: į Būtingės uostą pasukę krovinių srautai gali aplenkti Klaipėdą. Tokios tikimybės neatmeta ir E.Gentvilas: „Būtų apmaudu, jei naujasis uostas sunktų krovinius nuo senojo, į kurį investuotos didžiulės valstybės lėšos.”
Alternatyvos: Būtingė ir Melnragė
Giliavandenį uostą, kuris priimtų biriąsias ir skystąsias trąšas, naftos produktus, konteinerius plukdančius laivus, galima įrengti ir Melnragėje. Krantinių statyba čia kainuotų šiek tiek pigiau nei Būtingėje, tačiau sąnaudos gali padidėti dėl konfliktų su gyventojais, reikėtų papildomų investicijų žemės sklypams išpirkti.
Nusprendus naują uostą statyti sekliame Būtingės pajūryje, pirmiausia tektų iškasti 6 kilometrų ilgio įplaukos kanalą, apjuosti jį ilgais apsaugos molais. Gilinimo darbams prireiktų apie 1,7 milijardo lito. Daugiau kaip milijardą litų kainuotų keliai, geležinkeliai.
Dar viena kliūtis - „Orlen Lietuva” valdomas Būtingės naftos terminalas. Tanklaivius, kurie dabar švartuojami prie plūduro atviroje jūroje, reikėtų perkelti į molų apsaugotą uostą. Statant prieplaukas tektų riboti, gal net laikinai stabdyti žalios naftos tiekimą vamzdynu, nutiestu iš jūros į krante esančias talpyklas.
Alternatyvas svarsčiusi KVJU plėtros taryba nusprendė pritarti Būtingės variantui. Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis uostą Būtingėje irgi laiko geriausiu pasirinkimu. Džiaugiasi ir Palanga - šalia Šventosios iškilęs jūrų uostas gali sukurti naujų darbo vietų.
Reikėtų statyti bangolaužius. KVJU direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas nemano, kad naujojo uosto vietą lems statybų sąnaudos: „Pasirinkus Būtingę, uostas kainuotų 4,2 mlrd. litų. Melnragėje jis kainuotų 3,8 mlrd. litų. Statant tokį transporto kompleksą, investicijų skirtumas nėra didelis”.
Valdžios atstovai kol kas nenurodo, kokiomis lėšomis bus finansuojamas antrojo šalies jūrų uosto projektas ir kada galėtų prasidėti statybos. „Uosto vien valstybės lėšomis nestatysime, prisidės privatus kapitalas”, - žadėjo E.Masiulis.
Susisiekimo ministerija prieš trejus metus tvirtino, jog išorinio uosto plėtros Melnragėje planas jau sukurtas: neva tereikės pakoreguoti bendruosius Klaipėdos savivaldybės dokumentus dėl privažiuojamųjų kelių, komunikacijų ir pateikti poveikio aplinkai vertinimo išvadas. Tuometis susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius teigė, kad uostą statyti Būtingėje - nerealu. Bet pasikeitus valdžiai pasikeitė ir jos nuostatos.
Ankstesnėje japonų parengtoje studijoje giliavandenį uostą siūlyta statyti ties Melnrage - jūroje, 350 metrų nuo kranto, supilti 1500 metrų ilgio ir 700 metrų pločio salą. Japonai tikino, kad saloje užteks vietos keliems trąšų, naftos, grūdų, sausųjų krovinių ir konteinerių terminalams, kad čia galės švartuotis didžiakrūviai iki 300 metrų ilgio „Panamax” ir „Baltmax” motorlaiviai. Tačiau klaipėdiečiai sukilo prieš uostą Melnragėje. Statybos vietai nebuvo linkęs pritarti ir didžiausią Klaipėdos jūrų uoste pyrago dalį raikančios krovos kompanijos „Klasco” savininkas B.Lubys.
Būtingės naftos terminalas
Ryšių sistema BRASS
Kaip nurodoma nutarimo projekte, plotas netoli Būtingės naftos terminalo bus skirtas ryšių su sąjungininkų laivais Lietuvos teritoriniuose vandenyse sistemos elementams įrengti. Tokia ryšių sistema yra vadinama BRASS (angl. „Šios sistemos tikslas - suteikti kokybiškas, šifruotas ryšių (RIS) paslaugas visiems Lietuvos Respublikos teritoriniuose vandenyse užduotis vykdantiems sąjungininkių laivams, net ir elektroninės kovos sąlygomis. „Atsižvelgta į tai, jog teritorija Palangos mieste (prie Būtingės) yra neurbanizuota, saugomų teritorijų, gamtos ir kultūros paveldo objektų joje nėra.
„Senąjį uostą pagilinti iki 16-17 metrų kainuotų tik 500 mln. litų. Japonai pasiūlė netgi supilti salą.
| Vieta | Privalumai | Trūkumai | Apytikslė Kaina (mlrd. litų) |
|---|---|---|---|
| Klaipėda (Kiaulės Nugara) | Esama infrastruktūra | Ribotos plėtros galimybės, SGD terminalo konkurencija | - |
| Melnragė | Šiek tiek pigesnė statyba | Konfliktai su gyventojais, papildomos investicijos į žemę | 3.8 |
| Būtingė | Naujos darbo vietos Palangai | Didelės investicijos į įplaukos kanalą ir kelius, Būtingės terminalo perkėlimas | 4.2 |