Nekilnojamasis turtas (NT) yra privalomai registruojamas turtas, apimantis žemę, įvairius pastatus, tokius inžinerinius objektus, kaip gatvės ar keliai ir kt. Paprastai NT pirkimas ar pardavimas ir kitokie sandoriai su juo turi būti tvirtinami notariškai. Pastatams, statiniams yra taikomas NT mokestis. Lietuvoje taip pat yra žemės mokestis, kuriuo apmokestinama įvairios paskirties žemė.
Lietuviams investavimas į nekilnojamą turtą (NT) tikrai nėra svetimas - visi prisimena, kad dar prieš 3-4 metus NT verslas ir rinka tiesiog klestėjo. Atėjusi krizė iš esmės pakeitė situaciją - šio verslo rinkos dalyviams atėjo sunkūs laikai, ir norinčių investuoti į šią sritį praktiškai nebeliko. Tačiau juodžiausi krizės laikai, tikėkimės, jau praeityje, tad ir investavimas į nekilnojamąjį turtą po truputį atsigauna.
Vieni ieško nuomotis būstą, kiti nori pirkti naują, prieš tai pardavę seną. Svarstantys apie naujus namus ar būsto keitimą šiame centre galės gauti individualių nekilnojamo turto pasiūlymų, pasikonsultuoti su nekilnojamojo turto analitiku ir banko darbuotoju dėl finansinių sprendimų.
Nekilnojamojo turto kainoms, palyginti su kainų piko laikotarpiu, pastebimai nukritus, vis dėlto ne kiekvienas gyventojas gali pirkti brangesnį būstą ir tikrai ne kiekvienas turi savų lėšų jam įsigyti.
INVESTICIJOS Į NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ
NT Vystytojai ir Jų Projektai
UAB „Rinvest“
Žirgų g. UAB „Rinvest“ - nekilnojamojo turto vystytoja, sėkmingai plėtojanti gyvenamosios paskirties pastatų projektus, kuriuose ypatingą dėmesį skiria gyvenamajai aplinkai - ją kaskart stengiasi maksimaliai pritaikyti klientų gyvenimo būdui.
„Tarptautinės investicijos“
Eišiškių pl. Mes - „Tarptautinės investicijos“. Jau nuo 2018 m. sėkmingai vystome ir valdome nekilnojamąjį turtą, kuriame vertę savo klientams sostinėje ir pajūryje. Mūsų specializacija - NT nuoma ir pardavimas. Siūlome tik kruopščiai atrinktus projektus - nuo modernaus būsto mieste iki išskirtinių objektų prie jūros.
Citus
Lvivo g. #CitusDNR Dar vos prieš kelis metus tebuvome NT plėtros kompanija. Šiandien esame išskirtinių būsto projektų bei lanksčių sprendimų verslui generatoriai ir įgyvendintojai, miestų miestuose kūrėjai, interjerų magai.
Jau 13 metų prisidedame prie veržlaus Vilniaus pokyčių ir kuriame rūpestingai apgalvotus namus. Per šį laikotarpį užaugome ir mes, ir mūsų vertybės, pakilo kartelė ir siekis kurti dar geresnius ir patogesnius namus. O rūpestis ir atsakingas požiūris į plėtojamus projektus visada buvo ir bus mūsų prioritetas.
Įdomūs NT Projektai Lietuvoje
„Swedbank“ Būstinė Vilniuje
Banko „Swedbank“ būstinė Vilniuje „Swedbank“ pagrindinės būstinės pastatas, užbaigtas 2009 metais dešiniajame Neries upės krante. Bendras pastato antžeminės dalies plotas sudaro 23,7 tūkst. kv. m. Šiame pastate dirba apie 900 žmonių.
Požeminėje 4 aukštų automobilių aikštelėje telpa 600 darbuotojų ir klientų automobilių. Joje taip pat numatytos vietos dviračiams laikyti, įrengtos dušinės, elektromobilių įkrovimo stotelės. Pastatą sudaro dvi aukštybinės dalys: 15 aukštų pietinė (arčiau Neries) ir 16 aukštų šiaurinė, sujungtos atrijumi.
Palei Konstitucijos pr. yra išsidėstęs dar vienas 4 aukštų statinys, kuriame yra sutelktos klientų aptarnavimo funkcijos. „Swedbank“ pastato tūrių kompozicija atliepia komplekso santykį su aplinka, o vidinė jo struktūra kviečia kalbėti apie pastato ir žmogaus santykį.
Pagrindinis bruožas, pastebimas vos įžengus pro duris, - šviesa ir skaidrumas, išgaunami pasteliniais atspalviais ir gausybe stiklo. Tai pabrėžia atrijaus ir su juo sujungtų patalpų erdvumą, o stiklas, jo perregimumas simbolizuoja atvirumą. Iš viso pastato fasadui panaudota 10,6 tūkst. kv. m ploto stiklo.
Beje, ant fasado įrengti piliastrai atlieka ne tik dekoratyvinę, bet ir karščio reguliavimo funkciją bei padeda taupyti vėsinimui reikalingą energiją šiltuoju metų laiku. Statinio fasado apdaila iš rombo formos nerūdijančio metalo plokščių tapusi pastato skiriamuoju ženklu.
Plokštės šlifuotos skirtingomis kryptimis, todėl ornamento efektas gimsta ne derinant skirtingus tonus, o įvairiai dėliojant šlifavimo kryptis. Tokie sudėtingi nemažai statybininkų kruopštumo pareikalavę darbai Lietuvoje buvo atlikti pirmą kartą. Fasadui sunaudota beveik 5 tūkst. kv. m nerūdijančio metalo plokščių.
Pagrindinį pastato bruožą - atvirumą - perteikia įrengta daugiau kaip 4,5 tūkst. kv. m ploto terasa, kuri užima daugiau nei 35 proc. viso bendrojo sklypo ploto. Cokoliniame aukšte po terasa driekiasi vientisa erdvė. Tai poilsio zona su kavine, siekianti apie 1,4 tūkst. kv. m ploto.
Šios erdvės bet kuriuo banko darbo metu yra laisvai prieinamos kiekvienam miestiečiui. Pažvelgus į kavinės lubas, matoma ypatinga pastato detalė - „laužyta“ perdanga. Jos plotas siekia 5 tūkst. kv. m, storis - 35 cm, o kiekviena kolona remia iki aštuonių skirtingų perdangos plokštumų.
Jų posvyrio kampai gali skirtis net iki 28 laipsnių, atstumas nuo perdangos viršaus iki grindų svyruoti nuo 2 iki 8 metrų.
Komisijos pirmininkas ir LNTPA prezidentas Mindaugas Statulevičius pasakoja, kad „Swedbank“ pastatas į geriausių visų laikų komercinių pastatų finalą pateko kaip vienas pirmųjų pastatų, drąsiai atvėręs dešinįjį Neries krantą aktyvesniam gyvenimui.
Prof. Habil. Dr. Vytautas Martinaitis, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) pastatų energetikos katedros profesorius ir vertinimo komisijos narys, kalbėdamas apie „Swedbank“ administracinį pastatą, pažymėjo, kad jis „su savimi atsinešė gražią aplinką“.
"Swedbank" būstinė Vilniuje.
Verslo Centras „Pirklių Klubas“ Vilniuje
Rūmus 1913 m. pastatė to meto visuomeninė organizacija Prekybos ir pramonės visuomeninis susirinkimas, arba vadinamasis Pirklių klubas, kuriam tuo metu priklausė turtingiausi ir visuomenei žinomi Vilniaus miesto gyventojai. Šiandien Pirklių klubas - modernus, bet šimtametes tradicijas išsaugojęs verslo centras.
Restauruojant autentišką Pirklių klubo pastatą stengtasi išsaugoti kuo daugiau praeities palikimo. Pavyzdžiui, pagrindinį pastato fasadą ir visus jo išorės elementus puošė dirbtinio marmuro danga, imituojanti natūralų smiltainį. Restauruojant buvo kruopščiai nuvalytas rausvos spalvos fasadas, reprezentuojantis subtiliai išreikštą XX a. pr. prabangą.
Taip pat restauracijos metu buvo atkurta 1952 metais sunaikinta Atlanto skulptūra. Kartu su juo atkurti pastato eksterjere esantys skulptūriniai reljefai. Prie istorinės verslo centro „Pirklių klubas“ pastato dalies prijungta nauja, sukurta architekto A.Trimonio.
Šiandien verslo centro pastatas postmodernistinėmis idėjomis paįvairina, o kartu ir tęsia J.Tumo-Vaižganto gatvės architektūros istoriją. XX a. pr. ampyro stiliaus pastatas su atkurtomis autentiškomis salėmis ir moderni naujoji pastato dalis su požemine automobilių stovėjimo aikštele sukuria funkciškai vientisą erdvę.
Naujai pastato daliai pasirinktas dvigubas stiklo fasadas. Taip sumažintas šalia esančios judrios gatvės triukšmas, kontroliuojama saulės šviesa ir šiluma, taupomi energijos ištekliai. Taupyti energiją ir didesnį komfortą sukurti taip pat padeda įrengtos šildomos/vėsinamos lubos - dėl jų šiluma arba vėsuma pasiskirsto tolygiai.
Be to, tai mažina eksploatacines elektros energijos sąnaudas 10-15 procentų. Bendras A+ energinės klasės pastato plotas siekia 10,2 tūkst. kv. metrus, po juo įrengta 74 vietų trijų lygių požeminė automobilių stovėjimo aikštelė.
Netrukus po „Pirklių klubo“ čia atsirado daugiafunkcis pastatas „Live Square“, tvarkosi kitos gretimos teritorijos“, - sakė M.Statulevičius. Vertinimo komisijos nario V.Martinaičio teigimu, „Pirkių klubas“ - prabangus, galbūt brangus, ir tuo pačiu - vienas kruopščiausiai atliktų objektų.
Verslo centras "Pirklių klubas" Vilniuje.
Verslo Centras „k29“
Centrinėje Vilniaus dalyje iškilęs verslo kompleksas „k29“ yra vienas moderniausių A klasės biurų pastatų Baltijos šalyse. 8 aukštų pastato architektūrinis leitmotyvas - keliai ir jų sankirtos. Ribojantis su intensyvia magistrale - Konstitucijos prospektu - traktuojamas kaip ryškus transportinio mazgo akcentas.
Verslo centras „k29“ užpildė ir urbanizavo iki tol ne visiškai suformuotas erdves aplink Geležinio Vilko gatvės transporto žiedą, taip pat tapo trūkstama pėsčiųjų ryšių grandimi tarp Šeškinės, išvystyto Šnipiškių bulvaro ir senojo Vilniaus miesto centro. Šalia „k29“ sukurta nauja viešoji erdvė - žaliasis skveras.
Tai yra tarytum trūkstama grandis tarp Neries šlaito ir upės senvagės parko žaliųjų erdvių. Jis harmoningai įsilieja ir papildo Vilniaus miesto želdinių struktūrą. Be to, suprojektuotas skveras išnaudoja esamą infrastruktūrą (analogišką Europos aikštei), užtikrinančią žmonių srautus: viešojo transporto stoteles, požeminę pėsčiųjų perėją, pėsčiųjų migracinius koridorius.
„k29“ pastato idėja - organiška geometrinė forma, kuri talpina savyje intelektualines žinias, idėjas, technologijas. Naujai suformuotoje atviroje aikštėje „k29“ eksponuojamas kaip skulptūriškas statinys. Verslo kompleksas - vienatūris objektas, šiaurės kryptimi aukštėjantis nuo 4 iki 8 aukštų.
Jo išraiška nulemta sklypo, urbanizuotos aplinkos, gamtinio karkaso bei atitinka šiuolaikiniam, moderniam, funkcionaliam biuro pastatui keliamus reikalavimus. Projektuojant „k29“ pastatą vieni pagrindinių tikslų buvo sukurti patogią ir lanksčią biurų planinę struktūrą, modernią bei tvarią darbo aplinką.
Pastatas pritaikytas tiek mažesniems, tiek didesniems nuomininkams ir atitinka jų reikalavimus. Visos verslo centro erdvės pasižymi praktiška, funkcionalia geometrija, kuri formuoja šiuolaikišką ir tvarią darbo aplinką.
Pažangūs projektavimo ir interjero sprendimai padeda užtikrinti akustinį vidaus erdvių komfortą, sulaiko garsą ir sugeria triukšmą. Efektyvų pastato energetinių resursų naudojimą užtikrina dvigubas fasadas ir išorinės žaliuzės. Patalpos vėsinamos šalčio sijomis, yra įdiegtos moderniausios automatinės vėdinimo, šildymo ir oro valdymo inžinerinės sistemos.
„k29“ pastato interjeras sukurtas laikantis skandinaviško stiliaus tradicijų. Čia vyrauja jaukūs ir šilti atspalviai, naudojamos aukščiausios kokybės natūralios medžiagos bei jų deriniai.
Verslo centras "k29".
Verslo Centras „Quadrum“
2012 metų vasarį pradėti apleisto pastato vaiduoklio, daugiau nei 20 metų „puošusio“ Vilniaus miestą, griovimo darbai, o 2012 metų gegužę jis galutinai nušluotas nuo žemės paviršiaus. Norvegijos kapitalo nekilnojamojo turto plėtros įmonė „Schage Real Estate“ priklausanti „Schage Group“ nugriauto pastato vaiduoklio vietoje nusprendė statyti verslo centrą „Quadrum“, kurį sudarys trys pastatai - Rytinis (East), Šiaurinis (North), Pietinis (South).
Pastatų statybos vyko etapais. Pirmajame etape buvo pastatyti Rytinis ir Šiaurinis pastatai, įskaitant pirmąjį Pietinio pastato aukštą, tai leido visiškai įrengti žaliąsias verslo centro kiemo erdves, o likusią Pietinio pastato dalį buvo galima statyti vėliau.
75 tūkst. kv. metrų verslo centro „Quadrum“ šildymui pirmą kartą Lietuvoje panaudota geoterminė energija. 2016 m. rugsėjo 29 d. Konstitucijos prospekte oficialiai atidaryta baigta statyti biurų komplekso „Quadrum“ dalis.
Anot „Schage Real Estate“ generalinio direktoriaus Kjetil T. Hansseno, „investicijų prasme tai buvo pakankamai rizikingas projektas, kurį pradėjome plėtoti dar besibaigiant ekonominei krizei, tačiau Lietuvoje dirbame jau nuo 1998 metų, todėl žinojome galimybes ir buvome tikri, kad viskas klostysis palankiai.
Kol kas tai yra pats ambicingiausias iki šiol plėtotas Norvegijos kompanijos „Schage Group“ investicijų projektas“. 2018 metų rugsėjį buvo pradėtas statyti paskutinis 11 tūkst. kv. metrų ploto „Quadrum South“ korpuso pastatas, kuris buvo užbaigtas ir perduotas naudoti 2019 metų pabaigoje.
Tuo pačiu metu buvo nuspręsta parduoti „Quadrum“ biurų kompleksą. Tai vienas didžiausių biurų pardavimo sandorių Baltijos šalių rinkos istorijoje. 45 tūkst. kv. metrų nuomojamo ploto biurų kompleksą Konstitucijos prospekte už 156 mln. Eur nupirko Vokietijos kapitalo įmonė „Deka Immobilien“.
Verslo centras "Quadrum".
Viešbutis „Pacai“
Didžiausias iššūkis viešbučio „Pacai“ sostinėje architektams buvo naujos ir senos architektūros suderinimas. Projektuojant naujus statinius juos ribojo tankumo, intensyvumo reikalavimai. Architektai ieškojo architektūrinės išraiškos, kuri organiškai derėtų su aplinka - jos neužgožtų, neišsišoktų.
Tikslas buvo sužinoti, kaip visas pastatų kompleksas evoliucionavo per šimtmečius - nuo XV a. iki mūsų dienų. Restauruojant rūmus nuspręsta projekte atspindėti svarbiausią jų laikotarpį - 1676-1831 m., kai čia šeimininkavo Lietuvos didikai Pacai.
Taigi reikėjo sužinoti, kaip rūmai atrodė tada, o ne pastarąjį šimtmetį, kai po įvairių karų, gaisrų ir nelaimių įgavo visai kitą vaizdą.
Atliekant archeologinius tyrimus buvo surasta plytų degimo krosnies liekanų. Dalis surastų autentiškų mūrų fragmentų uždengti ir palikti ateities kartoms, kai kurie fragmentai eksponuojami naujame viešbučio korpuse.
Pavyzdžiui, XVI amžiaus skliautiniai rūsiai ir laiptai tapo viešbučio SPA centro dalimi. Buvo rasta stiuko skulptūra, primenanti mitologinę deivę Atėnę, senojo Vilniaus pastatams būdingų krosnių, restauruota XVI-XX a. sienų tapyba.
Architektams ir restauratoriams pavyko atkurti rūmus tokius, kokie šie buvę Pacų giminės klestėjimo laikotarpiu, kuris truko pusantro šimto metų. Tarptautinis viešbučių tinklas „Design Hotels“ pasirinko viešbutį „Pacai“ savo nariu dėl savo iškalbingos istorijos, architektūros bei išskirtinio dizaino.
Viešbutis "Pacai".
Franšizės ir Nekilnojamasis Turtas
Parduodantys franšizes teigia, kad patikrinto verslo modelio įsigijimas padeda sumažinti nesėkmės riziką. Tai tiesa, tačiau egzistuoja vienas „bet“. Jei nekilnojamojo turto veikloje egzistuoja trys faktoriai, kuriuos specialistai apibrėžia kaip „vietą, vietą ir dar kartą vietą“, franšizėje lygiai tiek pat svarbūs yra kiti trys dalykai: „žmogus, žmogus ir darsyk žmogus“.
Franšizę pardavus netinkamam žmogui, daug šansų, kad ji nebus sėkminga, net jei viskas iki smulkmenų bus aprašyta ir išnarstyta. „McDonald‘s“ pasistengė iki minimumo sumažinti žmogiškąjį faktorių, bet ir jiems tai visiškai eliminuoti nepavyko. Vargu, ar pavyks kam nors ir ateityje.
Trys Atsakomybės Lygiai Franšizėje
- Savininkas: Ar franšizę jis pasirinko teisingai, ar šio verslo modelio sąlygos atitinka savininko ir rinkos, kurioje franšizė bus diegiama, galimybes?
- Vadovas ar Direktorius: Jo užduotis ne tik laikytis pateiktų reikalavimų, bet tinkamai reaguoti į rinkos iššūkius, taipogi pasirinkti tinkamus darbuotojus, partnerius, tiekėjus ir kontroliuoti, kad visas šis mechanizmas suktųsi sklandžiai ir didindamas apsisukimus.
- Darbuotojai: Šis lygis itin svarbus veiklose, kur aptarnaujami galutiniai vartotojai.
Jei visuose trijuose lygiuose pridaroma klaidų, nesilaikoma franšizės aprašyme išvardytų taisyklių ar atvirkščiai, jų laikomasi aklai - nesėkmės rizika gerokai išauga. Gali būti, kad tas pats žmogiškasis faktorius suveikė „McDonald‘s“ planuojant ekspansiją į Lietuvą.
Savo veikloje vertindami įmonių, veikiančių pagal franšizę, riziką, visų pirma kreipiame dėmesį į tai, kiek laiko toji įmonė jau veikia rinkoje. Vien tai, kad ji turi franšizę, geresnių kreditavimo sąlygų tokiai įmonei automatiškai nesuteikia.
Žiūrime į tai, kaip verslas valdomas, kaip gyvuoja, kaip tvarkosi su rinkos iššūkiais. Dargi atkreiptinas dėmesys, kad franšizių pelningumas kiek mažesnis, nes tenka reguliariai mokėti franšizės mokesčius jos pardavėjui. Bet jei franšizė valdoma gerai, tuomet ilgametis, kad ir mažesnis pelningumas duoda didesnę įtaką teigiamam rizikos vertinimui nei trumpalaikiai šuoliai.
Mūsų ekspertai, vertindami verslą, kreipia dėmesį ne tik į pagal franšizę dirbančios įmonės amžių, bet ir į ją valdančio verslininko stažą versle. Kadangi verslo modelius paprastai perka jau verslininkai su patirtimi, tad rizika irgi mažesnė.
Amerikoje franšizės dažnai siūlomos išėjusiems į atsargą kariškiams. Kas juos skiria nuo kitų franšizės pirkėjų? Turimos sukauptos nemažos lėšos, kurias galima investuoti į nedidelės franšizės įsigijimą, taip pat disciplinuotumas, o tai pats tas, ko reikia laikantis aprašyto franšizės verslo modelio.
Žvelgdamas į daugelį lietuviškų franšizių pirkėjų, pastebiu, kad jie, prisijungdami prie didesnio organizmo, itin dažnai stengiasi sumažinti sąnaudas, o tai reiškia ir riziką. Tas pasakytina ir apie Lietuvoje veikiančius knygynų, vaistinių tinklus. Pagrindinė paskata prisijungti prie franšizės - pigesnis centralizuotas tiekimas. Visai tai lydi ir centralizuotas įvaizdžio kūrimas bei reklama.
Prieš įsigyjant franšizę, reikėtų racionaliai pamąstyti, ar toje vietoje, esant toms aplinkybėms, valdant tam žmogui, ji yra logiškas pasirinkimas. Analizuojant, kokia franšizė optimaliausia būtent jums, verta pasižiūrėti kitų franšizes įsigijusių kompanijų tame pačiame regione finansinę „sveikatą“ ir atsakyti sau į tokių klausimus, kaip „ar buvo įmonių, kurios nusipirko franšizę, bet žlugo?“, „ar buvo tokių, kurios nutraukė franšizės sutartį?“, „kodėl taip nutiko?“.
tags: #baltijos #nekilnojamas #turtas #zilinskas