Bankrutavusios įmonės statinių žemės sklypai: teisinis reglamentavimas ir realizavimo ypatumai

Bankroto procesas yra sudėtingas ir apima daugybę aspektų, įskaitant turto realizavimą. Šiame straipsnyje aptarsime bankrutavusios įmonės statinių žemės sklypų realizavimo ypatumus, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką Lietuvoje.

Bankroto bylos iškėlimas ir turto realizavimas

Civilinė byla Nr. eB2-4056-933/2019 iliustruoja situaciją, kai teismas iškelia bankroto bylą įmonei dėl nemokumo. Ieškovė, Valstybinė mokesčių inspekcija, kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei - 792-ajai gyvenamojo namo statybos bendrijai. Nurodyta, kad bendrija turi mokestinę nepriemoką ir neturi darbuotojų nuo 2007 m. Bendrijos vardu įregistruoti du žemės sklypai Vilniuje.

Teismas, remdamasis Įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktais, iškelia įmonei bankroto bylą, kai nustato, kad įmonė yra nemoki arba negali vykdyti įsipareigojimų. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis apibrėžia įmonės nemokumą kaip būseną, kai pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Nagrinėjamu atveju, bendrija turėjo finansinių įsipareigojimų už 10 917,79 Eur, tačiau turėjo ir turto - du žemės sklypus, kurių vertė 64 978 Eur. Vis dėlto, teismas atsižvelgė į tai, kad bendrija realiai veiklos nebevykdo nuo 2007 m., nevykdo finansinių įsipareigojimų kreditorei, o žemės sklypai yra nelikvidūs, nes ant jų stovi statiniai, todėl jų realizuoti iš varžytinių nėra galimybės. Teismas konstatavo, kad yra teisinis pagrindas iškelti atsakovei bankroto bylą.

Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punktą, priėmus nutartį iškelti bankroto bylą, turi būti paskirtas bankroto administratorius. Šiuo atveju, administratore paskirta UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“.

Bendraturčių teisės ir turto pardavimas bankroto proceso metu

Civilinė byla Nr. e2A-287-464/2021 nagrinėjo situaciją, kai bankrutavusios individualios įmonės savininko turtas, kuris buvo bendroji dalinė nuosavybė, buvo parduotas pažeidžiant bendraturčio pirmenybės teisę. Ieškovė L. K. kreipėsi į teismą, prašydama perkelti jai pirkėjo teises ir pareigas pagal pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovės BIĮ „ASV statyba“ ir R. T., dėl 1/2 dalies žemės sklypo ir sodo pastato, kurie priklausė ieškovei ir trečiajam asmeniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Teismas nustatė, kad po dviejų neįvykusių parduodamo turto varžytynių, bankroto administratorė turėjo pareigą pranešti ieškovei apie parduodamą bendrosios nuosavybės turto dalį, kaip tai nustatyta CK 4.79 straipsnio 3 dalyje. Nepranešus ieškovei ir bendro turto dalį įsigijus trečiajam asmeniui, buvo pažeista ieškovės pirmenybės teisė įsigyti bendrosios nuosavybės turto objektą.

Apeliacinio skundo argumentai, kad bendrovės bankroto proceso metu savanoriški aukcionai nėra vykdomi ir turto pardavimas visuomet vykdomas priverstiniu būdu, neatsižvelgiant į tai, ar turtas priverstinai parduodamas iš varžytynių, ar jis parduodamas pagal kitą kreditorių susirinkimo nustatytą tvarką, nebuvo pripažinti pagrįstais.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad bankoto administratorius bankrutavusios įmonės turto pardavimo proceso metu yra saistomas ne tik Įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ) nuostatų, bet ir profesinės rūpestingumo pareigos, siejamos su įpareigojimu veikti išskirtinai kreditorių ir bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesais.

Valstybinės žemės nuomos teisės ir bankrutavusios įmonės turtas

Kitoje byloje buvo nagrinėjamas klausimas dėl valstybinės žemės nuomos teisės, kai bankrutavusi įmonė parduoda statinius, esančius ant valstybinės žemės. Kasacinis teismas pažymėjo, kad valstybinės žemės nuomos teisė negali būti pirkimo pardavimo objektu. Pagal bendrąją valstybinės žemės nuomos taisyklę, valstybinė žemė nuomojama aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį.

Tačiau Civilinio kodekso (CK) 6.551 straipsnio 2 dalyje ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 6-9 dalyse yra nustatytos šios taisyklės išimtys, kai valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais.

Šios bylos kontekste, svarbu įvertinti, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti šią ar kitokią veiklą. Jei naujas statinio savininkas įgyja teisę į valstybinės žemės nuomą ne aukciono būdu, tai laikoma pagrįstu.

Praktiniai pavyzdžiai ir atvejai

Šiaulių įmonė ŠDS, kuriai iškelta bankroto byla, siekia atgauti beveik 7,9 mln. eurų iš buvusios GIPL projekto partnerės „Alvora“. ŠDS kartu su „Alvora“ 2019 metais sudarė konsorciumą ir nutiesė 165 km ilgio magistralinį dujotiekį. Įmonė teigia, kad finansinių sunkumų patyrė dėl nesąžiningų „Alvoros“ veiksmų.

Marger komanda apgynė kliento - energetikos srities bendrovės - interesus civilinėje byloje Lietuvos apeliaciniame teisme. Klientas įsigijo valstybinėje žemėje esančio valstybei priklausiusio nekilnojamo turto kompleksą iš bankrutavusios valstybės įmonės. Teismas patvirtino, kad klientas sandorius sudarė teisėtai ir sąžiningai.

Šie pavyzdžiai iliustruoja, kaip bankroto procesai gali paveikti įvairias įmones ir kokie teisiniai ginčai gali kilti dėl turto realizavimo.

Pirmą kartą vykstantis aukcionas vyks iki rugpjūčio 21 dienos. ŠDS bankroto byla iškelta pernai balandį. Likviduojama bendrovė iš buvusios GIPL projekto partnerės - energetikos infrastruktūros projektų statybų rangovės „Alvora“ teisme siekia atgauti beveik 7,9 mln. BNS anksčiau rašė, kad ŠDS kartu su „Alvora“ 2019 metais sudarė konsorciumą ir iki 2021 metų pradžios nutiesė 165 km ilgio magistralinį dujotiekį nuo Lietuvos ir Lenkijos sienos iki Jauniūnų dujų kompresorių stoties, įskaitant dujų apskaitos ir slėgio ribojimo stotį Marijampolės rajone. Šiaulių įmonė teismams teigė, kad finansinių sunkumų ji patyrė dėl nesąžiningų „Alvoros“ veiksmų: 2021-2022 metais pastaroji nuslėpė ir jai nesumokėjo daugiau kaip 2,5 mln. eurų, dėl to įmonė pradžioje buvo pateikusi 4,67 mln.

Turto pardavimo tvarka bankroto proceso metu

Bendrovės turtas bankroto proceso metu privalo būti parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka. Todėl turto pardavimas bankroto proceso metu visuomet vykdomas priverstiniu būdu, neatsižvelgiant į tai, ar turtas priverstinai parduodamas iš varžytynių, ar jis parduodamas pagal kitą kreditorių susirinkimo nustatytą tvarką, pavyzdžiui, apie jo pardavimą skelbiant internete.

Turto pardavimo etapai:

Civilinė byla Nr. e2-195-567/2022 nagrinėja BUAB „Šilavoto B&B“ bankroto pripažinimą tyčiniu. Teismas nustatė, kad UAB La Naya buvo įsteigta tuo metu, kai BUAB „Šilavoto B&B“ finansinė padėtis jau buvo kritinė, o įmonės veikla yra identiška. Buvo padaryta išvada, kad atsakovė realiai perleido naujai įsteigtai UAB La Naya visą veiklą, prekės ženklą ir veiklos modelį. Teismas pripažino, kad 2018 m. kovo 31 d. sudaryta bendradarbiavimo sutartis tarp UAB „Šilavoto B&B“ ir UAB La Naya buvo akivaizdžiai nuostolinga ir ekonomiškai nenaudinga atsakovei.

Kitoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-606-421/2015 buvo sprendžiama dėl hipotekos pasibaigimo pagrindų ir momento. Ieškovai prašė pripažinti pasibaigusia žemės sklypo hipoteką, teigdami, kad sumokėjo visą kainą už sklypą ir darbus. Teismas konstatavo, kad ieškovai kaip vartotojai gali būti ginami CK 6.401 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka pripažįstant jiems nuosavybės teisę į statomą būstą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pripažino nepagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas dėl žemės sklypo hipotekos pabaigos, pažymėdamas, kad ieškovai nesumokėjo visos Sutartyje nustatytos kainos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartyje dėl reikalavimo perleidimo ir laiduotojo prievolės apimties priminė, kad įstatyme išsamiai nenustatyti specialūs pranešimo skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą būdai, išskyrus CK 6.109 straipsnio 5 dalyje nurodytą būdą, kad tinkamu pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui.

Nutartyje dėl reikalavimo teisės perleidimo, solidariosios kreditorių reikalavimo teisės, kreditoriaus teisės paskirti asmenį, kuriam turi būti įvykdyta prievolė, pasisakyta, kad pagal juridinių asmenų nemokumo įstatyme įtvirtintą teisinį reglamentavimą bankroto byloje tenkinami tik bankrutuojančios įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai.

Nutartyje dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo pabrėžta, kad, atliekant keliems bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, būtinas visų bendraturčių sutikimas.

Pateikiamos tam tikros Žemės įstatymo ištraukos, susijusios su valstybinės žemės pardavimu be aukciono. Valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais ir naudojami bei būtini jiems eksploatuoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą. Valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Parduodant valstybinės žemės sklypą be aukciono fiziniams asmenims, kurių šeimose mokestinio laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų ir kuriems nustatytas 0-40 procentų dalyvumo lygis arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ar yra nepilnamečiai, taikoma 40 procentų mažesnė, negu apskaičiuota, valstybinės žemės sklypo pardavimo kaina.

Individualios įmonės bankrotas yra sudėtingas procesas, kurio metu svarbu atsižvelgti į įstatymų nuostatas, reglamentuojančias įmonės ir jos savininko turtą. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius individualios įmonės bankroto aspektus, susijusius su savininko turtu, remiantis teisės aktais ir teismų praktika.

Kaip ir kiti juridiniai asmenys, individuali įmonė atsako pagal savo prievoles jai nuosavybės teise ar patikėjimo teise priklausančiu turtu (CK 2.50 straipsnio 1 dalis), tačiau tuo atveju, jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka individualios įmonės turto, už jos prievoles atsako savininkas (CK 2.50 straipsnio 4 dalis). Šios nuostatos reiškia, kad individuali įmonė ir jos savininkas yra savarankiški civilinių teisinių santykių subjektai, galintys prisiimti atskiras prievoles ir pagal jas atsakyti. Tik tuo atveju, jeigu individualios įmonės turto nepakanka, kyla įmonės savininko atsakomybė, t. y. jo atsakomybė už individualios įmonės prievoles yra subsidiari.

Civilinė byla Nr. e2-578-798/2022 iliustruoja, kaip teismas sprendė dėl leidimo išieškoti iš bankrutavusios individualios įmonės „AKA PLIUS“ savininkui K. N. priklausančios dalies nekilnojamojo turto. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog būtų galima patenkinti kreditorių reikalavimus iš individualios įmonės turto, taip pat nesant galimybių byloje sudaryti taikos sutartį, yra pagrindas leisti išieškoti iš bankrutavusios IĮ „AKA PLIUS“ savininkui K. N., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančios ½ dalies nekilnojamojo turto: pastato-sodo pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).

Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nagrinėjo bylą, kuomet AB Ūkio bankas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo (A.L. individualios medienos perdirbimo įmonės (toliau - IĮ)) negrąžintą 49197,34 litų sumą (14248.53 Eur), kurią IĮ pasiskolino sudariusi paskolos sutartį su banku. LAT nurodė, kad bankroto bylą nagrinėjęs teismas nenustatė, jog A. L. turėtų kito turto, išskyrus jo vardu registruotai IĮ priklausančio turto, kuris buvo įkeistas ir realizuotas vykdant bankroto procedūras. LAT konstatavo, kad kai dėl bankroto likviduojama individuali įmonė, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės asmuo (CK 2.50 str. 4d.), ir nėra šio juridinio asmens dalyvio turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas tenkinant šios įmonės kreditorių reikalavimus, laikytina, kad šios įmonės savininko (dalyvio) prievolės prieš įmonės kreditorius pasibaigia (CK 6.128 str. 1d.).

Taigi, įstatymai nustato, kad individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės asmuo, už kurios prievoles įmonės savininkas atsako visu turtu. Tačiau LAT savo praktikoje išaiškino, kad ne visais atvejais kreditorius su savo reikalavimu gali kreiptis tiesiogiai į įmonės savininką.

Individuali įmonė tuo pačiu yra ir turtinis vienetas, todėl įmonės savininkui neturint pakankamai turto vykdyti savo prievoles asmeniniams kreditoriams, kreditorių reikalavimai gali būti nukreipiami į skolininko įmonės turtą, nes individuali įmonė yra fiziniam asmeniui priklausantis turtinis vienetas. Teismas padarė išvadą, kad neužtenkant G. Z. asmeninio turto kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti, kreditorių reikalavimai galėtų būti nukreipiami į įmonę kaip į skolininkui G. Z. priklausantį turtinį vienetą.

Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. liepos 28 d. nagrinėjo bylą, kurioje pareiškėja bankrutavusi G. Z. įmonė „Dainera“, atstovaujama bankroto administratorės „Nemokumas LT“, uždarosios akcinės bendrovės, kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ne teismo tvarka bankrutavusios G. Z. įmonės „Dairena“ savininkams G. Z. ir D. Z. bei leidimo pereiti prie jų turto realizavimo.

Panevėžio apygardos teismas 2020 m. birželio 11 d. nutartimi atmetė ne teismo tvarka bankrutavusios G. Z. įmonės „Dainera“ patikslintą prašymą dėl įmonės savininkų turto areštavimo bei prašymą dėl leidimo pereiti prie įmonės savininkų turto realizavimo. Teismas sprendė, jog G. Z. įmonės „Dairena“ 2019 m. lapkričio 18 d. kreditorių susirinkimas neturėjo jokio teisėto pagrindo pradėti įmonei neteisminio bankroto procesą, kadangi UAB „Inrent“ nėra G. Z. įmonės „Dairena“ kreditorė, o yra įmonės savininko G. Z. asmeninė kreditorė. Taigi neteisminio bankroto procesas įmonei inicijuotas neteisėtai.

Teismas nustatė, jog „Nemokumas LT“, UAB teismui pateiktų valstybės įmonės (toliau ir - VĮ) REGISTRŲ CENTRAS duomenimis, G. Z. ir D. Z. asmeninės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai bei žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), du žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) ir vienas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Taigi, skolininkas G. Z. turi turto, į kurį realiai nukreipiami kreditorių, taip pat kreditorės UAB „Inrent“ finansinių reikalavimų išieškojimai antstolės I. E. vykdomosiose bylose.

Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad G. Z. įmonės „Dainera“ neteisminio bankroto procesas pradėtas ir vykdomas be teisinio pagrindo, nes nėra jokių duomenų apie šios įmonės kreditorius, o nutarimą pradėti neteisminio bankroto procesą priėmė subjektas, nesantis įmonės kreditoriumi, padarė išvadą, jog bankroto administratorės „Nemokumas LT“, UAB patikslintas prašymas areštuoti individualios įmonės savininkų turtą bei prašymas dėl leidimo pereiti prie įmonės savininkų turto realizavimo yra nepagrįsti, todėl juos atmetė.

Teismas pripažino pagrįstu suinteresuoto asmens D. Z. prašymą bankroto administratoriaus „Nemokumas LT“ UAB elgesį vertinti kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, reiškiant po kelis kartus nepagrįstus, tapačius pareiškimus tiek dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek dėl leidimo pereiti prie įmonės savininkų turto realizavimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir - CPK) 95 straipsnio 2 dalis).

Teismas sprendė informuoti AATVNT Nemokumo priežiūros komitetą apie nemokumo administratorės „Nemokumas LT“, UAB ir direktoriaus A. S. atliktus įstatymų pažeidimus - netinkamai atliekamus nemokumo administravimo veiksmus G. Z. įmonės „Dainera“ neteisminio bankroto procese.

tags: #bankrutavusi #statiniai #zemes #sklypas