Fizinio asmens bankroto byla, kaip ir kiekviena civilinė byla, prasideda nuo suinteresuoto asmens kreipimosi į teismą. Nagrinėjant užsienio valstybių praktiką, nustatyta, jog daugelyje ES valstybių narių tiek fiziniam asmeniui, tiek jo kreditoriams, suteikta galimybė inicijuoti bankroto procesą. Pagal Lietuvoje pasirinktą fizinio asmens nemokumo teisinio reglamentavimo modelį, fizinio asmens bankrotą galės inicijuoti tik pats fizinis asmuo.
Atsižvelgiant į tai, kad bankrutavusio asmens skolos yra nurašomos, teigtina, kad fizinis asmuo prieš jam iškeliant bankroto bylą turi būti ėmęsis visų įmanomų veiksmų, kad išvengtų bankroto. Pabrėžtina, kad Lietuvoje pasirinktu modeliu atsisakius bankroto procedūros ne teismine tvarka, įtvirtinama fizinio asmens bankroto procedūra supaprastinta tvarka.
Svarstytina, ar tada nebūtų racionalu įtvirtinti ir taikos sutarties sudarymo bankroto procese galimybės. Jei fiziniam asmeniui, siekiant gauti kreditorių pagalbą, paaiškėtų, jog su jais pavyko susitarti, teismui būtų galima pateikti taikos sutartį, kurią teismas patvirtintų ir fizinio asmens bankroto byla būtų nutraukta.
Apibendrintai galima teigti, jog įstatyme įtvirtinti fizinio asmens bankroto bylos vykdymo būdai tinkamai neužtikrina sąlygų minimizuoti bylinėjimosi ir bankroto administravimo išlaidas, ir taip gali apriboti fizinio asmens galimybę išsikelti bankroto bylą. Pirmiausia, siūlytina persvarstyti įstatymo leidėjo pasirinkimą atsisakyti fizinio asmens bankroto proceso ne teismo tvarka.
Atkreiptinas dėmesys, jog vadovaujantis Lietuvoje pasirinktu fizinio asmens nemokumo teisinio reglamentavimo modeliu reikalaujama kreditorių reikalavimų tenkinimo ir fizinio asmens mokumo atkūrimo plane nurodyti kreditorių pagalbą, t.y. kreditorių sutikimą atidėti reikalavimų vykdymo terminus, atsisakyti dalies ar visų reikalavimų, pakeisti piniginę prievolę kita prievole - duoti sutikimą fiziniam asmeniui atsiskaityti turtu arba įvykdyti prievolę natūra. Taigi, iškėlus fizinio asmens bylą, fizinis asmuo privalės aktyviai bendrauti, bendradarbiauti su savo kreditoriais ir siekti gauti jų pagalbą bei nuolaidas.
Fizinio Asmens Bankroto Inicijavimas
Pagal Lietuvoje pasirinktą fizinio asmens nemokumo teisinio reglamentavimo modelį paduodant teismui pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo fizinis asmuo gali pasikviesti bankroto administratoriaus kandidatūrą, o jei kreipiasi supaprastinto proceso tvarka pateikti bankroto administratoriaus sutikimą fizinis asmuo privalo. Kreditorius, inicijuodamas fizinio asmens bankrotą, neturi teisės siūlyti savo bankroto administratoriaus kandidatūros.
Manytina, jog bent fizinio asmens darbuotojams turėtų būti suteikta lygiavertė galimybė kaip ir juridinio asmens darbuotojams ginti savo pažeistus turtinius interesus į darbo užmokestį ir su juo susijusias išmokas fizinio asmens nemokumo atveju. Be to, kyla pagrįstos abejonės ar Lietuvoje pasirinktas fizinio asmens nemokumo teisinis reglamentavimas suderintas su Europos Sąjungos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1346/2000 „Dėl bankroto bylų“ nuostatomis. Reglamento Nr. 29 straipsnio a) punkte įtvirtinta, kad bankroto bylą gali inicijuoti ir likvidatorius pagrindinėje byloje.
Siūlytina subjektų, galinčių inicijuoti fizinio asmens bankrotą, ratą papildyti taip, jog pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo galėtų paduoti ir Tarybos reglamento Nr. 1346/2000 29 straipsnio a) punkte nurodytas asmuo. Šiuo atveju jie raštu informuojami apie būsimą fizinio asmens bankroto bylos inicijavimą ne vėliau kaip prieš mėnesį, t.y. fizinis asmuo privalo laikytis ikiteisminės kreditorių informavimo tvarkos.
Dar vienas svarbus klausimas pasirengimo nagrinėti fizinio asmens bankroto bylą bei bankroto bylos iškėlimo stadijoje, kurį teismas turi išspręsti, yra dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Bankroto bylose teismas yra įpareigotas būti aktyvus ir veikti ex officio siekiant atskleisti kuo daugiau reikšmingų aplinkybių, todėl teismas gali taikyti ir laikinąsias apsaugos priemones savo iniciatyva.
Apibendrintai galima pasakyti, jog įstatymo leidėjas tinkamai neapsaugojo fizinio asmens kreditorių interesų iki teismui iškeliant fizinio asmens bankroto bylą. Fizinio asmens kreditorius, net jei reikalavimai kilo iš darbo santykių, neturi teisės paduoti pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, nors skolininkas ir nesugeba padengti net dalies turimo įsiskolinimo per ilgą laikotarpį.
Siūlymai Dėl Teisinio Reguliavimo Tobulinimo
- Siūlytina subjektų, galinčių inicijuoti fizinio asmens bankroto bylą, ratą įtraukiant į jį fizinio asmens kreditorius, taip pat jį suderinti su Europos Sąjungos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1346/2000 „Dėl bankroto bylų“ 29 straipsnio a) punktu.
- Siūlytina įtvirtinti taikos sutarties tarp skolininko ir jo kreditorių bankroto procese sudarymo galimybę ir supaprastinto, pavyzdžiui, rašytinio, proceso, taikymą, kai fizinio asmens turto užtenka padengti tik daliai administravimo išlaidų.
Teismas įvertinęs fizinio asmens mokumą ir kitus atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindus, priima nutartį iškelti arba atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Vadovaujantis Lietuvoje pasirinktu fizinio asmens nemokumo teisinio reglamentavimo modeliui, jei teismas priėmė nutartį dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, kreditoriui suteikta teisė šią nutartį apskųsti per septynias dienas.
Jei nutartis nebuvo apskųsta ar skundas liko nepatenkintas, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį (ne trumpesnį nei 15 dienų ir ne ilgesnį kaip 30 dienų) pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. Vėliau kreditoriai savo reikalavimus gali teikti tik tiesiogiai teismui, jei teismas termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis ir reikalavimus pagrįstais.
Siekiant užtikrinti kreditorių teises ir informuotumą, labai svarbu fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo faktą paviešinti. Informacija skelbiama specialiame teismo internetinėje svetainėje, bei Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos interneto svetainėje. Tačiau svarbu atsižvelgti į asmens duomenų apsaugos principus.
Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnis, tiek 1950 m. lapkričio 4 d. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis saugo kiekvieno privatumą. Fizinis asmuo inicijuodamas bankroto bylą automatiškai įviešina savo sunkią finansinę padėtį. Tai fiziniam asmeniui gali sukelti tęstines neigiamas pasekmes.
Manytina, jog vis dėlto, viešu fizinio asmens duomenų skelbimu po fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo siekiama teisėto, pagrįsto bei proporcingo tikslo - kreditorių interesų apsaugos. Kaip jau minėta, kreditoriai turi ne trumpesnį kaip 15 dienų ir ne ilgesnį kaip 30 dienų laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos pareikšti bankroto administratoriui iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos atsiradusius savo reikalavimus, o vėliau praleidus šį terminą kreditoriniai reikalavimai priimami tik teismui termino praleidimo priežastis pripažinus svarbiomis, o reikalavimus pagrįstais.
Fizinis asmuo privalo pervesti į bankroto administratoriaus nurodytą depozitinę sąskaitą lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti, fizinio asmens būtiniausiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti Planą įsiteisėjimo dienos, o po Plano patvirtinimo - pervesti lėšas į depozitinę sąskaitą kreditorių reikalavimams tenkinti ir bankroto administravimo išlaidoms mokėti Plane nustatyta tvarka.
Be to, fiziniam asmeniui įstatyme įtvirtintas reikalavimas prie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, jei siūloma bankroto administratoriaus kandidatūra, pridėti lėšų sumos, reikalingos bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, pagrindimą, o fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plane nurodyti bankroto administravimo išlaidas sumą ir jos pagrindimą.
Toks teisinis reguliavimas suponuoja, jog fizinis asmuo turi pasisamdyti kvalifikuotus specialistus, o tai arba iš viso atims galimybę fiziniam asmeniui išsikelti bankroto bylą arba dar padidins jo įsiskolinimą. Manytina, jog ši nuostata neapsaugos fizinio asmens interesų, nes atsargus ir apdairus civilinių santykių subjektas gali nesuteikti paskolos ir taip į skolas įklimpusiam fiziniam asmeniui.
Taigi, fizinis asmuo, kuris nebeturi jokio turto ir yra ties skurdo riba, ženkliai tikėtina, kad faktiškai negalės pasinaudoti įstatymo suteikta galimybe gauti skolos amnestiją. Šią problemą buvo siūloma spręsti nustatant išlygą, kad tais atvejais, kai skolininko turto nepakanka bylinėjimosi išlaidoms ir administravimo išlaidoms padengti, nemokumo byla gali būti keliama, jeigu asmuo atitinka Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nustatytus kriterijus ir yra priimtas sprendimas suteikti jam valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
Taip dalį administravimo išlaidų galėtų padengti Vyriausybė. Tačiau svarbu atsižvelgti į tai, jog kreditorių reikalavimų tenkinimo ir fizinio asmens mokumo atkūrimo plane vis tiek turi būti nurodyta kreditorių pagalba.
Kiekviena civilinė byla, tame tarpe ir civilinė byla dėl bankroto bylos iškėlimo, nagrinėjama ne chaotiškai, o nuosekliai, laikantis procesinėse teisės normose nustatytų reikalavimų bei eiliškumo.
tags: #bankrutuojancios #individualios #imones #savininko #turtas #buities