Straipsnyje analizuojama minimalaus baudžiamosios atsakomybės amžiaus pasirinkimo ir įtvirtinimo problematika Lietuvoje. Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatytos baudžiamosios atsakomybės amžiaus ribos vertinamos lyginamuoju ir kriminologinių aspektu.
Lietuvos žemėlapis
Teisinės Atsakomybės Samprata
Teisinė atsakomybė yra glaudžiai susijusi su valstybe, su jos prievarta. Ją nustato valstybė ir taiko kompetentingi organai tam tikra įstatymų nustatyta procesine tvarka. Teisinė atsakomybė taikoma asmenims, pažeidusiems tam tikras teisės normas. Turėtume pabrėžti, jog administracinė atsakomybė yra viena iš teisinės atsakomybės rūšių. Tą patį galime pasakyti ir apie baudžiamąją atsakomybę.
Nusikaltimo Subjektas Baudžiamojoje Teisėje
Norint išsiaiškinti, kas yra nusikaltimo subjektas, reikia žinoti, kas yra nusikaltimas. Baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik už pavojingiausios veikos - nusikaltimo padarymą. Taigi, kas yra tas nusikaltimas? Nusikaltimas yra teisinis santykis tarp kelių asmenų. Pirmasis požymis - asmens veikimu ar neveikimu padaroma tam tikra žala arba sukeliamas pavojus žalai atsirasti baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams. Nepavojinga visuomenei veika negali būti pripažinta nusikaltimu.
Antrasis nusikaltimo požymis - priešingumas teisei - rodo, kad tam tikras veikimas ar neveikimas yra baudžiamojo įstatymo draudžiamas. Lietuvos Respublikos Baudžiamajame Kodekse išvardytos visos veikos, kurios laikomos nusikaltimais. Kai veika nenustatyta baudžiamuosiuose įstatymuose, nėra nusikaltimo. Trečiasis nusikaltimo požymis tai, kad veika padaroma kaltai. Ir ketvirtas nusikaltimo požymis - jo baudžiamumas, o tai reiškia, kad už padarytą nusikaltimą yra numatyta kriminalinė bausmė.
Vienas iš baudžiamosios teisės principų reikalauja, kad nė vienas nusikaltimas neliktų neišaiškintas, nusikaltęs asmuo neliktų nepatrauktas atsakomybėn. Baudžiamieji įstatymai priešingą teisei veiką visada sieja tik su žmogaus veika. Todėl nusikaltimo subjektas yra išskirtas kaip vienas iš nusikaltimo sudėties elementų. Taigi, kaip jau minėjome, nusikaltimas yra teisinis santykis tarp kelių asmenų. Nusikaltimo subjektu Lietuvos baudžiamojoje teisėje gali būti fizinis asmuo, sulaukęs įstatymo nustatyto baudžiamosios atsakomybės amžiaus.
Nusikaltimo subjektu, remiantis galiojančiais įstatymais, negali būti juridiniai asmenys. Valstybinės, visuomeninės, akcinės ar privačios įmonės negali būti traukiamos baudžiamojon atsakomybėn už žalą, padarytą visuomenės ar asmens interesams. Šios organizacijos gali atsakyti tik civiline tvarka. Jeigu nusikaltimas yra padaromas juridinio asmens vardu arba jo veiklos sferoje, pavyzdžiui, aplaidus apskaitos tvarkymas ( LR BK 322 straipsnis ) arba neteisėta įmonės veikla ( LR BK 307 straipsnis ) ir panašiai, tai šiuo atveju baudžiamoji atsakomybė iškils konkretiems fiziniams asmenims. Taigi baudžiamojon atsakomybėn gali būti traukiami tik fiziniai asmenys.
Todėl padarius žalą dėl juridinio asmens veiklos, baudžiamojon atsakomybėn gali būti traukiami tik konkretūs įmonių pareigūnai ar kiti darbuotojai, kurių veiksmuose yra nusikaltimo sudėtis. Pažymėtina, kad šiuo aspektu baudžiamoji teisė išsiskiria iš kitų teisės šakų, pavyzdžiui, valstybinės, civilinės, administracinės teisės, kurios numato juridinių asmenų atsakomybę. Antra vertus, baudžiamosios teisės reforma numato juridinių asmenų atsakomybės institutą. Kartu reikia pažymėti, kad kai kurių valstybių baudžiamieji įstatymai numato galimybes traukti baudžiamojon atsakomybėn ir juridinius asmenis. Tokia galimybė numatyta Anglijos, JAV, Suomijos įstatymuose. Apskritai juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės nustatymas yra viena iš šiuolaikinės baudžiamosios teisės raidos tendencijų.
Gyvuliai, įvairi technika, gamtos jėgos, darančios žalą, negali būti pripažįstami nusikaltimo subjektu, o priemonės, kurių gali būti imtasi užkertant tokią žalą,- kriminaline bausme. Pažymėtina, kad asmuo gali atsakyti už gyvulių ar gamtos jėgų padarytą žalą, jeigu jis yra kaltas dėl šios žalos atsiradimo, pavyzdžiui, piemuo, norėdamas greičiau grįžti namo, gena gyvulių bandą per rugių lauką ir sunaikina dalį derliaus (LR BK 287 straipsnis) arba šeimininkas užsiundo ant žmogaus šunį, kuris sukandžiodamas padaro lengvą kūno sužalojimą (LR BK 116 straipsnis).
Fizinį asmenį, arba kitais žodžiais tariant, nusikaltimą padariusį žmogų apibūdina daugybė požymių. Tačiau tam, kad pripažintume jį baudžiamosios atsakomybės subjektu, pakanka nustatyti tik vieną ar kelis iš jų. Pagrindinis požymis, apibūdinantis nusikaltimo subjektą, yra jo amžius. Visi kiti požymiai, apibūdinantys nusikaltėlį, nusikaltimo sudėties buvimui paprastai neturi reikšmės.
Greta “ nusikaltimo subjekto “ baudžiamuosiuose įstatymuose neretai vartojamas “nusikaltėlio asmenybės” terminas. Reikia atkreipti dėmesį, kad minėti terminai nėra tapatūs. Nusikaltimo subjektas yra nusikaltimo sudėties elementas. Nusikaltimo subjektą apibūdinantys požymiai - tai požymiai, kuriais remiamasi įrodinėjant veiką. Jų paskirtis - padėti nustatyti nusikaltimo sudėtį kaltininko padarytoje veikoje norint patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn. požymiai, kurių buvimas turi įtakos nusikaltimo sudėčiai. “ Nusikaltėlio asmenybės “ termino turinys bei reikšmė kiek kitokia.
Nusikaltėlio asmenybė - tai nusikaltusio asmens asmenybė. Ji nėra koks nors ypatingas asmenybės tipas. Nusikaltėlius apibūdina tie patys požymiai, kurie charakterizuoja visus kitus žmones. Tačiau nusikaltimo padarymas yra tas pagrindas, kuris leidžia išskirti iš visų žmonių ir atskirai analizuoti padariusio nusikaltimą žmogaus asmenybę. Būtent nusikaltimas yra tas pagrindas, kuriuo remdamiesi mes išskiriame nusikaltėlio asmenybę ir ją nagrinėjame. Esminė nusikaltėlio asmenybės savybė yra jo pavojingumas visuomenei. Jis pasireiškia tuo, kad yra pavojus, jog asmuo ateityje gali padaryti naują nusikaltimą.
Kaip tik todėl, kad yra tikėtinumas, jog kaltininkas ateityje gali padaryti nusikaltimą, jis traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jam skiriama kriminalinė bausmė turinti tam tikrus tikslus. Neturėdama įtakos pripažįstant veiką nusikaltimu, nusikaltėlio asmenybė turi didžiulę įtaką individualizuojant baudžiamąją atsakomybę ir bausmę. Nustačius nusikaltimo sudėties požymius, tardytojui ir ypač teismui iškyla problema: atsakomybės priemonių nusikaltusiam asmeniui parinkimas. Štai čia į pirmą vietą iškyla asmens bruožai. Kiek asmuo kelia pavojų aplinkiniams, kokia naujo nusikaltimo tikimybė, taigi kokias poveikio priemones taikyti nusikaltusiajam? Reikia pasakyti, kad nusikaltėlio asmenybę nagrinėja ne tik baudžiamoji teisė. Ją nagrinėja ir kriminologija. Tačiau ši problema baudžiamojoje teisėje ir kriminologijoje nagrinėjama skirtingais aspektais.
Atskirais atvejais įstatymo leidėjas kai kuriuos nusikaltėlio asmenybės požymius panaudoja, kurdamas nusikaltimų sudėtis. Tokiais atvejais atskiri nusikaltėlio asmenybę apibūdinantys požymiai įgauna nusikaltimo sudėties požymių reikšmę ir turi būti įrodinėjami baudžiamojoje byloje. Šiuos požymius turi turėti ne tik nusikaltimo vykdytojas, bet ir jo bendrininkai: organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas. Be to, subjekto amžių ir pakaltinamumą būtina nustatyti neatsižvelgiant į tai, kokioje stadijoje nusikaltimas užbaigtas: rengimosi, pasikėsinimo ar esant pabaigto nusikaltimo sudėčiai (LR BK 16 straipsnis).
Nusikaltimo subjekto požymiai labai mažai atspindi nusikaltimą padariusio asmens individualias savybes, tačiau būtent tai leidžia įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnį, įtvirtintą asmenų lygybės prieš įstatymą principą. Norint išsiaiškinti, kas yra administracinio teisės pažeidimo subjektas, reikėtų žinoti, kas yra administracinė atsakomybė, taip pat administracinės teisės pažeidimas.
Administracinė atsakomybė yra vienas iš pagrindinių prievolių teisės institutų bei viena, kaip jau minėjome, iš teisinės atsakomybės rūšių. Tai yra, kad administracinė atsakomybė yra savarankiška, ypatinga teisinės atsakomybės rūšis. Jai būdingi visi bendri teisinės atsakomybės bruožai. Administracinė atsakomybė atsiranda, pažeidus tam tikras teisines normas. Ji taikoma asmeniui, kuris pažeidžia teisę ir dėl to pažeidimo yra kaltas. Ši atsakomybė yra valstybės neigiama reakcija į padarytąjį teisės pažeidimą, viešas valstybės ar jos organų vardu pažeidėjo poelgio pasmerkimas, negatyvus jo įvertinimas.
Administracinės atsakomybės atveju pažeidėjas turi teisiškai atsiskaityti valstybei arba jos organams, įvykdyti teisės reikalavimus. Administracinė atsakomybė taikoma, siekiant kovoti su teisėtvarkos pažeidėjais, drausminti juos, stiprinti teisėtumą, užtikrinti viešąją tvarką bei visuomenės saugumą, ginti valstybinių bei visuomeninių organizacijų ir piliečių teises ir t. Administracinės atsakomybės pagrindas - administracinis teisės pažeidimas, paprastai numatytas administracinės teisės normų.
Bendri teoriniai teisės pažeidimo sudėties elementai atitinka ir administracinio nusižengimo požymius, tačiau administracinės atsakomybės subjekto prasme yra tam tikrų specifinių skirtumų, atribojančių nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių. Administracinio teisės pažeidimo subjektas yra asmuo, kuris padaro administracinį teisės pažeidimą ir gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn. Pagal įstatymą, administracinių teisės pažeidimų subjektais gali būti tik pakaltinami fiziniai asmenys- Lietuvos Respublikos piliečiai, asmenys be pilietybės ar užsieniečiai, pareigūnai - kuriems iki administracinio teisės pažeidimo sukako 16 metų. Juridiniai asmenys administracinių teisės pažeidimų subjektais negali būti.
Administracinių teisės pažeidimų subjektai gali būti tiek paprasti piliečiai, tiek ir pareigūnai. Valdžios atstovų funkcijas vykdančiais laikomi asmenys, turintys teisę ir pareigą duoti įsakymus, nurodymus, išleisti potvarkius, privalomus ir kitiems piliečiams, su kuriais jie nėra susiję tarnybiniais ryšiais. Administracinės ūkinės pareigos - tai turto valdymas, tvarkymas ar disponavimas juo, materialinių vertybių apsaugos, perdavimo, realizavimo, kontrolės organizavimas ir pan. Tokias pareigas atlieka įmonių, įstaigų, organizacijų vadovų pavaduotojai, ūkio, administracijos ir kitiems reikalams, sandėlių vedėjai, vyr. buhalteriai, vyr.
Kaip jau buvo minėta, užsieniečiai administracinėn atsakomybėn traukiami bendra tvarka, jeigu ko kita nenumato kiti įstatymai ir Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. Kai kurie užsieniečiai pagal tarptautines sutartis turi imunitetą nuo administracinės jurisdikcijos. Apie visa tai mes pakalbėsime tolesniuose skyreliuose.
Baudžiamosios Atsakomybės Amžius
Baudžiamuosiuose įstatymuose numatyta, kad už savo veiksmus gali atsakyti tik įstatymo nustatyto amžiaus sulaukę asmenys. Amžius yra pagrindinis nusikaltimo subjekto požymis. Už kai kuriuos nusikaltimus baudžiamoji atsakomybė iškyla nuo 14 metų amžiaus. Nusikaltimai, už kuriuos atsakomybė iškyla nuo 14 metų amžiaus, išvardyti LR BK 11 straipsnio 2 dalyje. Baudžiamosios atsakomybės amžiaus nustatymas reiškia, kad įstatymų leidėjas preziumuoja, kad sulaukęs 16 metų amžiaus nepilnametis jau pakankamai protiškai išsivystęs, taigi jis jau gali suprasti savo veiksmų esmę, t. y. suprasti, ką daryti galima, o ko negalima. Už atskirus nusikaltimus įstatymų leidėjas nustato mažesnę amžiaus ribą.
Remiantis tuo, kad įstatymų leidėjas nustato tikslią baudžiamosios atsakomybės ribą, nusikaltimą padariusio asmens amžius yra įrodinėtinas baudžiamojoje byloje požymis. Be abejo, tokia išvada nereiškia, kad tikslų amžių reikia nustatyti kiekvienoje baudžiamojoje byloje ir jo nenustačius teks bylą nutraukti dėl nusikaltimo sudėties nebuvimo. Asmuo laikomas sulaukęs reikiamo amžiaus kitą dieną po to, kai jam sukako 14 ar 16 metų. Jei jis gimęs sausio 21 dieną, tai nusikaltimo subjektu taps nuo sausio 22 dienos. Be to, reikia atsiminti, kad asmens amžius nustatomas ne bylos nagrinėjimo momentui, o nusikaltimo padarymo momentui.
Yra tam tikri reikalavimai nusikaltimą padariusio asmens amžiui nustatyti. Pirmiausia amžius nustatomas pagal asmens dokumentus. Dokumentai tinkami amžiui nustatyti, yra asmens pasas ar gimimo liudijimas. Jei nėra dokumentų, kuriais remiantis galima nustatyti tikslų amžių, skiriama teismo medicinos ekspertizė amžiui nustatyti. Ekspertizė, be abejo, nenustatys gimimo mėnesio ir dienos. Ji nustato tik gimimo metus. Šiuo atveju nepilnamečio gimimo diena laikoma nustatytų gimimo metų paskutinioji diena (gruodžio 31 d.). asmuo tampa baudžiamosios atsakomybės subjektu kitą dieną, t. y. kitų metų sausio 1 dieną.
Jei ekspertas negali nustatyti tikslių gimimo metų, jis gali nurodyti minimalius ir maksimalius nepilnamečio gimimo metus, pavyzdžiui, tiriamasis gali būti gimęs 1985 - 1986 metais. Tokiu atveju nustatant nusikaltimo sudėtį, vadovaujamasi minimaliu amžiumi. Šiuo atveju bus laikoma, kad kaltinamasis gimęs 1986 metų gruodžio 31 dieną. Taigi, jei asmuo kaltinamas 2000 metų balandžio 15 dieną padaryta vagyste, tardytojas ar teismas padarys išvadą, kad nusikaltimo padarymo metu asmeniui buvo 13 metų. Tuo atveju, jei įstatyme numatytą veiką padaro įstatymo numatyto baudžiamosios atsakomybės amžiaus nesulaukęs asmuo, jis negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Medžiaga perduodama nepilnamečių reikalų tarnybai, kuri gali taikyti priverčiamąsias auklėjamojo pobūdžio priemones.
Priverčiamosios auklėjamojo pobūdžio priemonės gali būti taikomos ir nepilnamečiui, kuris nusikaltimą padarė, sulaukęs įstatyme numatyto baudžiamosios atsakomybės amžiaus, t. y. 14 ar 16 metų. Nors įstatymų leidėjas nieko apie tai nekalba, už kai kuriuos nusikaltimus ir teoriškai, ir praktiškai baudžiamoji atsakomybė gali iškilti tik vyresnio amžiaus žmonėms. Tik suaugęs asmuo gali atsakyti už nepilnamečio įtraukimą į nusikalstamą veiklą (LR BK 241 straipsnis). Nors šio straipsnio dispozicijoje nieko apie tai nepasakyta, tačiau įstatymo aiškinimas priveda prie tokios išvados.
Nepilnamečių Atsakomybė Už Administracinius Teisės Pažeidimus
LR ATPK 13 straipsnis reglamentuoja nepilnamečių atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus. Nepilnamečiams nuo 16 iki 18 metų amžiaus, padariusiems administracinius teisės pažeidimus, taikomos bendros administracinės atsakomybės nuostatos. Tačiau jiems negali būti paskirtas administracinis areštas; skiriama bauda negali būti didesnė kaip pusė, numatyta atitinkamame Lietuvos Respublikos administracinės teisės pažeidimų kodekso straipsnyje ( LR ATPK ). Jeigu toks asmuo turi savarankiškų pajamų, privalo atlyginti nusižengimu padarytą turtinį nuostolį, jei šio suma neviršija 50 litų.
Už nepilnamečių nuo 14 iki 16 metų padarytus pažeidimus: už narkotinių priemonių vartojimą be gydytojo paskyrimo, ( LR ATPK 44 straipsnis 2 dalis ), už padarytą nedidelį chuliganizmą, taip pat tyčinį suaugusiųjų garbės ir orumo žeminimą ( LR ATPK 175 straipsnis ), už girtų paauglių pasirodymą viešose vietose, alkoholinių gėrimų vartojimą (LR ATPK 178 straipsnis 4 dalis) ir už viešosios rimties trikdymą (LR ATPK 183 3 dalis), taip pat nepilnamečių kitokių teisės pažeidimų padarymą administracinėn atsakomybėn traukiami tėvai arba juos atstojantys asmenys.
Nepilnamečių teisės pažeidimai
Pakaltinamumas
Pakaltinamumas yra vienas iš būtinų nusikaltimo subjekto požymių, be kurio neįmanoma tiek baudžiamoji, tiek ir administracinė teisės pažeidimo atsakomybė.
Apibendrinant, baudžiamosios teisės subjektas Lietuvoje turi atitikti tam tikrus amžiaus ir pakaltinamumo kriterijus. Užtikrinant teisingumą, svarbu atsižvelgti į nepilnamečių ypatumus ir taikyti atitinkamas priemones, kurios padėtų jiems integruotis į visuomenę ir išvengti nusikalstamų veikų ateityje.