Miško kirtimo tvarka ir bendraturčių sutikimo svarba Lietuvoje

Miškas Lietuvoje yra svarbus gamtos išteklius, kurio tvarkymas ir naudojimas reglamentuojamas įstatymais. Norint vykdyti miško kirtimus, būtina laikytis nustatytos tvarkos, kuri apima leidimų gavimą arba pranešimų apie ketinimus kirsti mišką pateikimą.

Šiame straipsnyje aptariama miško kirtimų tvarka, leidimų išdavimo procesas, atvejai, kai leidimai nereikalingi, bei bendraturčių sutikimo svarba.

Leidimų Išdavimas ir Pranešimų Derinimas

Leidimus kirsti mišką išduoda ir pranešimus apie ketinimą kirsti derina Valstybinės miškų tarnybos (VMT) teritoriniai poskyriai. VMT svetainėje adresu www.amvmt.lt pagal miško sklypo buvimo vietą galima sužinoti, į kurį poskyrį ir pareigūną reikėtų kreiptis, rašoma ministerijos pranešime.

Atvejai, Kai Leidimas Nereikalingas

Miško savininkas turi teisę be leidimo kirsti mišką ar pranešimo apie ketinimą kirsti mišką:

• Prakirsti ribinę sklypo liniją (1,5 metro į savo miško valdos pusę).
• Kirsti sausuolius ir pavienes vėjavartas.
• Ugdyti jaunuolynus iki 20 metų amžiaus.

Tačiau, jei minėtais miško kirtimais pagamintą medieną planuojama teikti į rinką, t. y. parduoti, būtina pateikti pranešimą apie ketinimą kirsti mišką. Visais kitais atvejais norint kirsti mišką, reikalingas arba leidimas kirsti mišką, arba suderintas pranešimas apie ketinimą kirsti mišką.

Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2023 m. Iškirstą ar žuvusį medyną privaloma atkurti. Tai - įstatymo nuostata. Miško savininkai, valdytojai ir naudotojai privalo laiku ir tinkamai atkurti mišką, atlikti miško želdinių ir žėlinių priežiūrą, apsaugą, atsodinti žuvusius želdinius ir žėlinius, prižiūrėti ir juos saugoti. Kirtavietėse ir želdintinose miško aikštėse miškas turi būti atkurtas ne vėliau kaip per trejus metus po jų atsiradimo. Žuvę želdiniai ir žėliniai turi būti atkurti ne vėliau kaip per dvejus metus, atkurtini žuvę medynai - ne vėliau kaip per trejus metus nuo jų žuvimo fakto nustatymo.

Kada Reikalingas Leidimas Kirsti Mišką?

Leidimas kirsti mišką privalomas visiems pagrindiniams ir plyniesiems sanitariniams miško kirtimams. Pagrindiniais miško kirtimais vadinami brandžių medynų kirtimai. Brandžiais laikomi medžiai, pasiekę Miško kirtimų taisyklėse nurodytą kirtimo amžių.

Norint vykdyti pagrindinius miško kirtimus didesniame kaip 3 ha miško sklype, pirmiausia reikia parengti miškotvarkos projektą. Projektus rengiančių projekto autorių sąrašą galima rasti jau minėtoje VMT interneto svetainėje. Mažesniame nei 3 ha miško sklype galima vykdyti miško kirtimus be miškotvarkos projekto paruošus biržių atrėžimo dokumentus, parengtus miškininko specialisto.

Leidimą kirsti mišką išduodamas privataus miško savininkui ar savininko įgaliotam asmeniui pagal pateiktą notaro patvirtintą įgaliojimą. Leidimas kirsti mišką išduodamas per 5 darbo dienas nuo prašymo ir biržių atrėžimo dokumentų pateikimo, jeigu miškas patenka į Kultūros paveldo apsaugos zoną - per 10 darbo dienų.

Leidimo kirsti mišką galiojimo terminas nustatomas ne ilgesnis kaip iki einamųjų metų gruodžio 31 d., bet gali būti pratęstas iki 6 mėnesių pagal leidimą gavusio juridinio ar fizinio asmens raštišką prašymą.

Pranešimas Apie Ketinimą Kirsti Mišką

Kai planuojama vykdyti ne pagrindinius miško kirtimus, VMT teritorinis poskyris, kurio teritorijoje yra miškas, informuojamas apie tai pateikiant pranešimą apie ketinimą kirsti mišką. Per 14 kalendorinių dienų nuo išsiuntimo registruotu laišku arba įteikimo asmeniškai negavus neigiamo atsakymo, arba gavus raštišką suderinimą anksčiau, galima vykdyti numatytus miško kirtimus.

Jei planuojama vykdyti retinimo ar einamuosius miško kirtimus, kartu su pranešimu siunčiami ir biržių atrėžimo dokumentai. Kitų rūšių miško kirtimams (atrankiniams sanitariniams, tarp jų ir vėjalaužų kirtimams, baltalksnių, gluosnių ir drebulių kirtimams, miško kirtimams savo reikmėms iškertant iki 3 m3 iš ha ir kt.) biržių atrėžimo dokumentai neprivalomi.

Kai einamieji ar retinimo kirtimai suprojektuoti vidiniame miškotvarkos projekte, biržių atrėžimo dokumentai neteikiami. Retinimo ir einamiesiems miško kirtimams medžių žymėjimo ir biržių atrėžimo dokumentų rengimo tvarka tokia pati, kaip ir pagrindiniams miško kirtimams, o iškertamos medienos tūris paskaičiuojamas pagal Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklėse nustatytą tvarką.

Leidimą kirsti mišką arba pranešimą apie ketinimą kirsti ar jo kopiją kaip teisėtą miško iškirtimą įrodančius dokumentus miško valdytojai ir naudotojai privalo saugoti penkerius metus.

Bendraturčių Sutikimas

Jei žemės sklypas, kuriame numatyta kirsti mišką, valdomas bendrosios nuosavybės teise, išduodamas vienas leidimas kirsti mišką visiems bendraturčiams tik esant visų bendraturčių raštiškam sutikimui.

Jei miškas valdomas kelių bendrasavininkų, pateikiamas vienas pranešimas apie ketinimą kirsti. Jį turi pasirašyti visi bendrasavininkai, arba vienas bendrasavininkas, tačiau kartu pateikdamas kitų bendrasavininkų rašytinius sutikimus dėl pranešime nurodytų miško kirtimų. Sutikimams notaro tvirtinimas nebūtinas.

Pranešimo formą galima rasti ir Aplinkos ministerijos interneto svetainės: www.am.lt skiltyje „Privačių miškų savininkams“.

Lietuvoje, norint vykdyti miško kirtimus bendros nuosavybės teise valdomoje žemėje, būtinas visų bendraturčių sutikimas. Šis reikalavimas yra svarbus siekiant užtikrinti darnų miško valdymą ir apsaugą.

Kompensacijos Už Ūkinės Veiklos Apribojimus Saugomose Teritorijose

Privačių miškų savininkai ir valdytojai, kurių valdose įsteigus naują saugomą teritoriją, pakeitus esamos saugomos teritorijos ribas arba nustačius naujus veiklos apribojimus yra uždrausta anksčiau vykdyta veikla (pvz. uždraustas brandžių medynų kirtimas) arba realiai sumažėja gaunama nauda (pvz. dalis kirstinų medžių turi būti palikti neiškirsti), Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka gali prašyti kompensacijų.

Tam, kad kompensacijos būtų išmokėtos kitais metais, prašymą išmokėti kompensaciją Valstybinės miškų tarnybos teritoriniam padaliniui reikia pateikti iki einamųjų metų balandžio 1 d.

Dauguma saugomų teritorijų Lietuvoje „persidengia“ su Europos bendrijos (EB) svarbos rūšims ir buveinėms išsaugoti įsteigtomis „Natura 2000“ teritorijomis. Tokiais atvejais privačių miškų savininkams jų patiriami nuostoliai kompensuojami Europos Sąjungos fondų lėšomis pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m.

Ši informacija padės miško savininkams tinkamai vykdyti miško kirtimus, laikantis įstatymų ir tausojant gamtą.

Kompensacijų Dydžiai „Natura 2000“ Teritorijose

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programą, privačių miškų savininkams ar jų asociacijoms, kurių valda patenka į „Natura 2000“ teritoriją, mokamos kompensacijos už apribojimus, siekiant išsaugoti EB svarbos rūšis ir jų buveines.

Parama Miško Įveisimui ir Apželdinimui

Iki šių metų birželio 28 d. buvo galima teikti paraiškas paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos II krypties („Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“) priemones:

• „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“
• „Pirmas ne žemės ūkio paskirties žemės ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“

Pagrindiniai Reikalavimai Paramai Gauti

Paramos gali kreiptis fiziniai (ne jaunesni kaip 18 metų) ar juridiniai asmenys, kuriems žemė priklauso nuosavybės teise, valstybinės žemės valdytojai. Veisiamo miško plotas turi būti ne mažesnis kaip pusė hektaro, nebent veisiamas miškas ribojasi su kitu mišku. Teikiant paraišką pagal priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, įveisiamo miško sklypas paskutinius 2 metus iki paraiškos pateikimo turi būti deklaruotas tiesioginių išmokų paraiškoje.

Bendraturčių Sutikimas

Jei žemė, už kurią prašoma paramos, valdoma bendra, daline arba jungtine nuosavybės teise, vienas iš bendraturčių, teikdamas paraišką įveisti mišką, turi pateikti notaro patvirtintą visų kitų bendraturčių sutikimą (įgaliojimą), kuriame išdėstomas sutikimas įveisti mišką jų žemės dalyje.

Reikalavimai Natura 2000 Teritorijose

Jei veisiamas miškas yra Natura 2000 teritorijose, pareiškėjas privalo pateikti pažymą, išduotą saugomos teritorijos direkcijos pagal žemės valdos buvimo vietą, kurioje nurodyta, kad galima veisti mišką Natura 2000 teritorijoje.

Paraiškų Teikimas

Paraiškas paramai gauti su reikiamais dokumentais priima ir registruoja Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) teritoriniai paramos administravimo skyriai. Paraišką kartu su reikalingais dokumentais galima pateikti asmeniškai, atsiųsti paštu, arba elektroniniu būdu NMA informaciniame portale.

Elektroninio Paraiškų Teikimo Privalumai

• Taupomas laikas
• Paraišką galima pateikti neišeinant iš namų
• Nereikia spausdinti ir pasirašyti dokumentų
• Greitesnis paraiškos vertinimas

Prioritetiniai Kriterijai

NMA Strateginio valdymo departamento Administravimo projektavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Donatas Kačinas pabrėžė, kad dėl paramos lėšų trūkumo pareiškėjams gali būti taikomi prioritetiniai kriterijai:

• Pirmenybė bus taikoma pareiškėjams, kurie iki šiol nėra gavę Europos Sąjungos paramos miškui veisti.
• Miškas veisiamas fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančioje žemėje.
• Veisiami ne greitai augančių medžių želdiniai.
• Miškas veisiamas mažiau palankioje ūkininkauti vietovėje arba žemėje, kurios našumas vertinamas iki 32 balų, taip pat apleistoje žemėje ir karstinių įgriuvų regione esančioje žemėje.
• Žemės sklypai, kuriuose planuojama veisti mišką, suformuoti žemės konsolidacijos projekte.
• Pareiškėjas yra miško savininkų asociacijos arba kooperatyvo narys.

Paramos Dydžiai

Pagal priemones mokamos šios išmokos:

• Vienkartinė miško įveisimo išmoka
• Penkerius metus po įveisimo mokama miško priežiūros ir apsaugos išmoka

Pagal priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ mokamos ir prarastų pajamų iš žemės ūkio veiklos išmokos.

Išmokų dydžiai priklauso nuo to, kokia yra įveisiamo miško želdinių rūšinė sudėtis - kuo daugiau sodinama kietųjų lapuočių medžių rūšių ir liepos želdinių, tuo jos didesnės. Parama miškui įveisti valstybinėje žemėje teikiama tik miško įveisimo išlaidoms kompensuoti.

Bendra paramos suma negali viršyti 690 560 Lt per trejų fiskalinių metų laikotarpį. Kompensuojama 80 proc. vidutinių miško įveisimo išlaidų mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse ir 70 proc. palankiose ūkininkauti vietovėse.

Apribojimai Paramai Gauti

Pareiškėjai turėtų atkreipti dėmesį, kad parama neskiriama:

• Kalėdiniams medeliams auginti
• Laukų apsauginėms juostoms apželdinti
• Veisti greitai augančių medžių želdinius, kurių laikotarpis tarp dviejų kirtimų yra ne ilgesnis nei 5 metai
• Iškirstam miškui atsodinti ir savaime mišku apaugusiems plotams

Želdinant trumpos rotacijos plantacinius želdinius, kurių laikotarpis tarp dviejų kirtimų yra nuo 6 iki 15 metų, parama teikiama tik jų įveisimo išlaidoms kompensuoti. Miško priežiūros ir apsaugos, prarastųjų pajamų kompensavimo išmokos nemokamos.

Miškotvarkos Projekto Svarba

Gavęs leidimą įveisti mišką, asmuo turi parengti Miško želdinimo ir žėlimo projektą bei jį patvirtinti VĮ miškų urėdijoje, kurios veiklos teritorijoje yra žemės plotas, kuriame planuojama veisti mišką. Miško želdinimo ir žėlimo projekte želdinių rūšinėje sudėtyje turi būti suprojektuota ne mažiau kaip 20 proc. lapuočių.

Miškotvarkos Projekto Elementai

• Inventorizacinė dalis (taksoraštis): Apima miško taksacinius duomenis, tokius kaip medžių amžius ir rūšinė sudėtis.
• Miško kirtimų dalis: Numatyti visi kirtimai (einamieji, ugdomieji, plynieji) per visą projekto galiojimo laikotarpį.
• Miško atkūrimas: Specialistai parenka geriausią miško atkūrimo būdą, atitinkantį augavietės sąlygas, ir nurodo reikalingų sodinukų kiekį ir rūšį.
• Miško apsaugos ir aplinkosaugos reikalavimai: Nurodomi apribojimai ūkinei veiklai tam tikrose miško valdos vietose.

Svarbu Žinoti

• Miškotvarkos projekto kaina nustatoma individualiai, atsižvelgiant į sklypo plotą, ūkinių priemonių projektavimo sudėtingumą ir kitus veiksnius.
• Sutartyje su miškotvarkos projektus rengiančia įmone turi būti numatyti darbų atlikimo terminai ir kaina.
• Miško valda turi būti pažymėta ribinėmis linijomis.
• Jei miško valda mažesnė nei 10 hektarų, miškotvarkos projektas galioja dvidešimt metų, o valdoms, kurių plotas yra 10 hektarų ar didesnis, - dešimt metų.

Teisės Aktai

Šią sritį reglamentuoja įvairūs teisės aktai, įskaitant:

• Lietuvos Respublikos Seimo priimti įstatymai
• Europos Sąjungos reglamentai (pvz., Reglamentas Nr. 308/1997, Reglamentas Nr.

Pastato bendraturčių sutikimas prijungimui prie UAB „Giraitės vandenys“ eksploatuojamų tinklų

Norint prisijungti prie UAB „Giraitės vandenys“ eksploatuojamų tinklų, būtina atlikti kelis etapus. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip gauti pastato bendraturčių sutikimą, kuris yra vienas iš pirmųjų žingsnių.

I ETAPAS: Dokumentų paruošimas

Pirmiausia, jums reikės paruošti keletą dokumentų. Vienas iš jų - pastato ir žemės sklypo bendraturčių laisvos formos sutikimas. Žemiau rasite dokumento pavyzdį.

Reikalingi dokumentai:

• Pastato ir žemės sklypo bendraturčių laisvos formos sutikimas (dokumento pavyzdys pateiktas žemiau).
• Situacijos planas/žemės sklypo planas.

II ETAPAS: Prašymo pateikimas UAB „Giraitės vandenys“

Norint gauti UAB „Giraitės vandenys“ prisijungimo sąlygas, kviečiame prisijungti prie Giraitės vandenys, UAB savitarna ir greit bei patogiai pateikti prašymą. Pildydami prašymą, papildomos informacijos lauke prašome pateikti kuo išsamesnę informaciją apie savo objektą tam, kad mūsų komanda pasiūlytų jums geriausius techninius sprendimus.

Prisijungimo sąlygų prašymas pateikiamas tik apmokėjus už paslaugą. Išdavimo terminas - 10 d. d., būseną galite stebėti prisijungę prie savitarnos. Prisijungimo sąlygos registruojamos tik darbo valandomis, gautas prašymas ne darbo valandomis registruojamas kitą darbo dieną.

SVARBU! Dėl prisijungimo sąlygų išdavimo, interesantai (klientai) priimami konsultacijai adresu Topolių g. 5, Giraitės k., Kauno r. Taip pat galite skambinti telefonu +370 66303674.

III ETAPAS: Projekto derinimas

Paruoštą projektą (-us) derinimui siųsti el. paštu. Derinimo terminai:

• Lauko vandentiekio ir nuotekų tinklų - 10-15 d.
• Elektros, ryšių, dujų ir kt. inž. tinklų - 3-5 d.
• NŽT sutikimo gavimui - 4-5 d.
• Suvestinio plano - 4-5 d.

Norint prisijungti prie UAB „Giraitės vandenys“ eksploatuojamų tinklų ir/ar vykdant darbus eksploatuojamų tinklų apsaugos zonoje, reikia gauti leidimą (žemės kasimo darbams ir/ar žemės kasimo leidimą tinklų apsaugos zonoje).

IV ETAPAS: Statybos užbaigimo dokumentų pateikimas

Kai tik bus įrengti vartotojo sistemos vandentiekio ir nuotekų tinklai, lauksime iš jūsų pateiktų dokumentų patvirtinančių statybos užbaigimą el. paštu.

V ETAPAS: Darbų užbaigimas

Kai tik gausime visus iš jūsų dokumentus ir visi darbai bus baigti per 5 d. d.

Prisijungimo sąlygų kainos

Informuojame, kad vadovaujantis 2025-03-24 d. UAB „Giraitės vandenys“ direktoriaus įsakymu Nr. 1-35 ,, Dėl UAB ,, Giraitės vandenys“ išduodamų prisijungimo sąlygų sąnaudų kainos patvirtinimo“, prisijungimo sąlygų paruošimo paslauga nuo 2025m balandžio 1 d. kainuos [kaina].

Pastaba: kainos gali keistis.

tags: #bendraturciu #sutikimas #forma #misko #kirtimui