Šiandieninėje visuomenėje informacinės technologijos vaidina vis svarbesnį vaidmenį, ypač vykdant įvairias valstybės funkcijas. Informacinės technologijos skatina e. visuomenės plėtrą ir prieigos prie informacijos apie nekilnojamąjį turtą elektroniniu būdu poreikį. Vienas iš pagrindinių informacinės visuomenės plėtros prioritetų - užtikrinti elektroninės demokratijos kūrimąsi.
Tapusi Europos Sąjungos nare, o Europos Sąjungos valstybėms narėms, patvirtinus e. Europe 2005 veiksmų planą, Lietuva tapo aktyvia šios iniciatyvos dalyve. Diegiant naujas technologijas gali pasikeisti registratoriaus, notaro, advokato ir tarpininkų, kurie dalyvauja nekilnojamojo turto perleidimo, juridinio asmens bei hipotekos (įkeitimo) sandorių registravimo procese, vaidmuo.
Panaudojant naujausias informacines technologijas, tai galima padaryti dviem būdais: registracija elektroniniu būdu (informacijos pateikimas elektroniniu būdu) ir sandorių sudarymu elektroniniu būdu (nekilnojamojo turto perleidimas elektroniniu būdu). Ši tema yra aktuali ir analizuotina, kadangi civilinės apyvartos objektais dažniausiai būna nekilnojamieji daiktai, todėl darbe bus išsamiai aptariami pagrindiniai registrai (Nekilnojamojo turto, Hipotekos ir Juridinių asmenų), kuriuose registruojami nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai ir juridiniai faktai, bei trumpai apžvelgti ir kiti valstybės registrai.
Įmonių verslumas yra ekonomikos augimo pagrindas, todėl turi būti siekiama sudaryti kuo patrauklesnes sąlygas pradėti ir plėtoti verslą. Greitas, nesudėtingas įmonių kūrimo procesas, panaudojant informacines technologijas, palankiai skatins verslininkus steigti naujas įmones. Šiam procesui įtakos turi ir notaro veikla. Valstybės registruose kaupiama informacija yra aktuali įvairioms visuomenės grupėms.
Gyventojams ir įmonėms registruose kaupiama informacija apsaugo asmens teises interesus ir užtikrina civilinės apyvartos skaidrumą, nes leidžia identifikuoti turto savininką, turto perleidimo faktą ir perleidėjus, daiktines teises suvaržymus ir t. t. Notariatas - vienas iš valstybės instrumentų, įgyvendinantis valstybės deleguotas funkcijas.
Teisės aktų leidėjas visa tai išdėsto naujajame Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse (toliau - LR CK). Šios esminės reikalavimų notarinio veiksmo atlikimo ir asmens teisés interesų apsaugai. Darbe bus aptariamos vienos iš pagrindinių institucijų - valstybės registrai ir notarai, kurie užtikrina, kuriant stabilumo ir apibrėžtumo atmosferą Lietuvos verslo santykiuose.
Viešai prieinama valstybės registrų kaupiama informacija padeda apsaugoti vartotojų civilines teises, padeda kurti palankų investicijų ir prekybos santykių klimatą bei skatina sėkmingą Lietuvos ekonomikos augimą. Studija yra nukreipta į valstybės registrų ir notaro bendradarbiavimą ir jo problematiką. Valstybės registrų ir notaro sąveika beveik nenagrinėta teisinėje mokslinėje literatūroje.
Šios mokslinės literatūros yra labai mažai. Darbe analizuojama Lietuvos bei užsienio teisės literatūra, kurioje nagrinėjama šios temos problematika ir Lietuvai aktualūs klausimai. Šios valstybės registrų ir notaro veiklą Lietuvos Respublikoje ir kitose pasirinktose Europos valstybėse (Italijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Latvijoje ir kt.) Pasirinkta tema turi tiek teorinę, tiek ir praktinę reikšmę.
Hipotezė - nepakankamas Lietuvos valstybės registrų integralumas, valstybės registrų teikiamų duomenų išsamumas, tikslumas, aktualumas, prieinamumas. Nepakankamai išnaudojamos informacinių technologijų galimybės teikiant, tiek valstybės registrų, tiek notaro elektronines paslaugas.
Tyrimo metodai. Tyrimas atliktas naudojant lyginamąjį, loginį, dokumentų analizės ir sisteminės analizės metodus. Šios valstybės registrų ir notaro veiklą Lietuvos Respublikoje ir kitose pasirinktose Europos valstybėse. Siantis teisės aktams reglamentuojantiems jų veiklą.
Lietuvos Respublikos Valstybės registrų įstatymas nustato valstybės registrų steigimo, tvarkymo, naudojimo ir panaikinimo tvarką, taip pat už jų atnaujinimą atsakingų institucijų teises ir pareigas jų vartotojams. Kiekvieno konkretaus registro įstatymas nustato registruojamus daiktus, kiekvieno registro sudėtį, duomenų atnaujinimo ir duomenų, pavyzdžiui, apie juridinius, fizinius asmenis ir nekilnojamąjį turtą, teikimo sąlygas.
Šiuose registruose veiklą vartojama dvejopai: valstybės registras ir viešasis registras. LR CK vartojamas terminas viešasis registras, kurio tikslas viešumas, kuris yra teisinio tikrumo prielaida. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 21 d. nutarime Nr. Šiuose valstybės registruose veiklą bei teisinėje literatūroje pateiktos dvi registro sąvokos: valstybės registrai ir žinybiniai registrai.
Šiame darbe bus analizuojami Valstybės registrai ir naudojama sąvoka viešasis registras. Valstybės registrų įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje nurodyta, kad valstybės registras (kadastras) - teisinis, organizacinis, technologinis priemonių visuma, skirta registruoti įstatymais nustatytus registro objektus, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti bei teikti fiziniams ir juridiniams asmenims registruojamus objektų kiekybinius, kokybinius, geografinius ir kitus duomenis bei dokumentus.
Įstatymas įtvirtino principinę nuostatą, pagal kurią susijusius registrų duomenis draudžiama pakartotinai rinkti iš pirminis šaltinis. Tai reiškia, kad turi būti integruota registrų sistema, kuri leidžia registrams keistis duomenimis tarpusavyje ir nereikalauti iš duomenų teikėjo pakartotinai pateikti duomenis skirtingiems registrams. Valstybės registrų duomenys ir dokumentai yra vieši (išskyrus tam tikrus įstatymo nustatytus atvejus).
Įstatymai nustato skirtingus atitinkamų sandorių registravimo, viešumo reikalavimus. Vienais atvejais, juridiniai faktai registruojami informavimo, viešumo tikslu (vedybų sutartys), tuo tarpu kitais atvejais, registravimas lemia dokumento galiojimą (hipotekos sandoris). Duomenys duomenų gavėjams teikiami duomenų teikimo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Šiu visus duomenis bazėje saugomus duomenis arba jų dalį.
LR CK numato registruoti daugelį iki tol neregistruotinų daiktinių teisių bei juridinių faktų, kuris nenumatė 1964 m. Civilinis kodeksas. Šis ir visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principų įtvirtinimas. Šiai įgyvendinamas „vieno langelio“ principas, suteikiant galimybę gauti visą reikalingą informaciją ir paslaugas vienoje vietoje. Šiems. Registrų integravimas gerina šalies informacinę infrastruktūrą, užtikrina geresnį valdymą ir keitimąsi duomenimis. Lietuvoje dalį pagrindinių Valstybės registrų tvarko V. Registrų centras.
Įmonės tvarkomi kadastrai ir registrai yra visiškai integralūs. V. Registrų centras yra pasirengęs integruoti dar vieną pagrindinį valstybės registrą, kuris iki šiol yra atskirtas nuo kitų pagrindinių valstybės registrų - Gyventojų registrą. Teisinėje sistemoje egzistuoja trys notariato sistemos: lotynų, anglosaksų ir valstybinis notariatas. Kokią įstatymų leidėjas pasirinks notariato formą, nustatydamas notaro teisinį statusą, lemia valstybės teisinės tradicijos, valstybės rėžimas, visuomeninis santykių išsivystymo lygis, civilinės apyvartos apimtys bei kitos objektyvios aplinkybės.
Valstybinis notariatas demokratinėse valstybėse nėra populiarus. Europoje lotynų (vyrauja modernus, laisvasis) notariatas (Latin notaries) ir anglosaksų notariatas (Public notaries) prie kurio pagal atliekamos funkcijos panašumą galima priskirti ir Skandinavijos valstybių notariatą. Priklausomai nuo valstybėse įtvirtintos teisinės sistemos tradicijos, skiriasi notaro funkcijos, kas kartu lemia ir valstybės registrų vaidmenį šios funkcijos atlikimui.
Šiame darbe bus aptariamos notaro funkcijos, užtikrinant teisėtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose, lyginant skirtingas teisines sistemas. Šiame skyriuje bus nagrinėjama Lietuvos teisinėje sistemoje veikianti lotynų notariato sistema, kuri savo veiklą pradėjo 1992 m. Lietuvos notariatas buvo vienas iš pirmųjų, kuris 1994 m. vasario 11 d. buvo priimtas į Tarptautinę lotynų notariato sąjungą (UINL).
2004 m. gegužės 1-ąją Lietuvos notariatas tapo tikruoju CNUE nariu. Europos Sąjungos notariatai, išskyrus Portugalijos notariatą, pagal savo etinę ir kokią koncepciją veikia kaip laisvosios profesijos atstovai. Šios užtikrinti atitikti aukštiems etikos standartams. Šis saugojimo nuostata. Už įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, padarytus atliekant notarinius veiksmus, notaras atsako kaip valstybės pareigūnas ir jam taikoma ne tik drausminė atsakomybė, bet ir baudžiamoji, civilinė atsakomybės.
Pagal Notariato įstatymo 16 straipsnį notaras atsako ne tik už paties notaro kaltais veiksmais padarytą žalą, bet ir notaro atsakomybė už žalą, kilusią dėl jo darbuotojų kaltės. Šias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Taigi lotynų notariato valstybėse notaro įgaliojimai, dalyvauti sudarant sandorius, leidžia kalbėti apie teisminę notaro funkciją, jo skirtį apsaugoti teisėtumą.
Anglosaksų notariato tipo valstybėse notaro patvirtinti dokumentai neturi prima facie galios. Anglosaksų notaras yra eliminuojamas iš dalyvavimo sudarant sandorius ar juos tvirtinant. Pripažįstama, kad lotynų tipo notariato valstybėse notaro veiklos sfera yra kur kas platesnė nei anglosaksų. Notariato įstatymo 26 straipsnis įgalioja notarą ne tik liudyti dokumentų nuorašus ir išrašus bei vertimus tikrumą, priimti jūrinius protestus ir protestuoti vekselius, bet ir išduoti paveldėjimo teisės liudijimus, nuosavybės teisės liudijimus, tvirtinti, kad fizinis asmuo yra gyvas ir yra tam tikroje vietovėje, priimti saugoti testamentus, priimti pinigus į depozitinę sąskaitą, tvirtinti juridinio asmens steigimo dokumentus ir įstatymų reikalavimams atitikimą bei galimybę registruoti juridinį asmenį ir pan.
Tuo tarpu anglosaksų tipo notariato valstybėse notaras įgaliotas tvirtinti tik juridinius faktus kaip: gimimo ir mirties data, tėvs, vaiks, brolis ar sesers, taip pat sutuoktinio vardus, vedybų ar skyrybų datas. Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notaras užtikrina fizinių ir juridinių asmens teises ir teisėtus interesus. Šius, kuriuos klientas privalo sumokėti valstybei. Šis bei teisingumo funkcijas. Šis rinkėjo funkcijas.
Notaras, tvirtindamas dokumentą, turintį ypatingą įrodomąją galią, atlieka prevencinę funkciją, kuri yra svarbi priemonė, užkertanti kelią neteisėtiems sandoriams ir stiprinanti civilinės apyvartos skaidrumą ir stabilumą. Atlikdamas notarinį veiksmą, notaras išaiškina šalims teisines pasekmes, veikia objektyviai, yra nešališkas. Notaras remiasi ne tik šalių valia, įstatymų normomis, bet ir įvertina visas atliekamo notarinio veiksmo aplinkybes bei galimus padarinius.
Įstatymai numato, kad svarbiausi ir sudėtingiausi sandoriai turi būti notarinės formos, tai įpareigoja notarą, kad vykdydamas savo pareigas, privalo ne formaliai atlikti notarinius veiksmus, bet veikti taip, kad asmens teisés interesų apsauga būtų užtikrinta realiai. Notarai atlieka viešo pobūdžio funkcijas, kurios turi teisines pasekmes ne tik notarinio veiksmo šalims, bet ir kitoms teisinėms institucijoms, tretiesiems asmenims ir apskritai visuomenei, bei gina valstybės interesus.
Šiau nurodytas notaro funkcijas, kurias vykdant užtikrinamos asmens teisės ir teisėti interesai. LR CK notaro funkcijos civiliniuose teisiniuose santykiuose dar labiau išsiplėtė. Šis ir visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principus. Šiamumo principas. Jo tinkamas įgyvendinimas, garantuoja veiksmingą rinkos santykių funkcionavimą. Nuosavybės teisés apsaugos užtikrinimas yra neatsiejamas nuo notariato institucijos.
Čia išskiriamas notaro, kaip vartotojų teisių apsaugos užtikrintojo, vaidmuo. Notaras vykdo valstybės deleguotas funkcijas, veikdamas valstybės vardu. Apie notarą galima kalbėti, tiek kaip apie duomenų teikėją, tiek kaip apie vartotoją, kuris siekdamas užtikrinti valstybės jam paskirtų funkcijų vykdymą, ekonominių santykių vystymąsi bei stabilumą rinkoje, naudoja valstybės registrų duomenis.
Pagal Valstybės registrų įstatymą, registro duomenų teikėjas - asmuo, teikiantis registrui teisės aktų nustatytus duomenis ir dokumentus. Notaro perduoti duomenys valstybės registrams vienais atvejais atlieka tik informavimo funkciją, o kitais tai yra pagrindas registruoti duomenis ir dokumentus valstybės registruose. Šiamas pranešimas (prašymas) ir elektroninis dokumentas bus pagrindas registruoti nuosavybės teises, juridinius asmenis, hipotekos (įkeitimo) sandorius.
Notaro pareiga tikrinti valstybės registrų duomenis, perduoti duomenis valstybės registrams įtvirtinta daugelyje teisės aktų. Šiuosius asmenis nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sutartyje gali panaudoti tik tuo atveju, jei nuosavybės teisės perėjimo faktas daikto priėmimo-perdavimo akto ar kito dokumento pagrindu įstatymais nustatyta tvarka įregistruotas viešame registre.
Notariato įstatymas numato, jog notaras, patvirtinęs perleidimo sandorį per 24 valandas privalo pateikti duomenis apie patvirtintą sutartį viešo registro tvarkytojui. LR CK 5.32 straipsnis numato, kad notaras per tris darbo dienas privalo pranešti Centrinei hipotekos įstaigai apie patvirtintus, priimtus saugoti ar panaikintus testamentus. Taip pat Centriniam hipotekos registrui notaras turi perduoti duomenis apie palikimo priėmimo faktą.
Šiuos juridinius faktus įregistravus viešajame registre jie tampa prieinami vartotojams ir taip apsaugomos vartotojų teisės. Todėl galima pritarti S. Šaltauskienės (2002) teiginiui, jog „viešasis registrų tikslas - viešumas, kuris yra teisinio tikrumo prielaida“. Tuo tarpu notaras - pagrindinė institucija, užtikrinanti teisėtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose. Vadinasi v...
Lietuvos regionai
tags: #bendrija #gali #tureti #ir #neregistruotinu #nekilnojamojo