Ilgalaikio Turto Pajamavimas ir Apskaita

Įsigyti ilgalaikį turtą - svarbus sprendimas bet kuriai įmonei. Be ilgalaikio turto jokia įmonė negali siekti finansinių rezultatų ar garantuoti veiklos tęstinumo. Ilgalaikio turto struktūra, technine būkle domisi bankai, investuotojai, draudimo įmonės. Būtent dėl to itin svarbu tvarkingai vesti ilgalaikio turto apskaitą.

Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines ilgalaikio turto rūšis, jo vertės nustatymo būdus, apskaitos ypatybes, dažniausiai daromas klaidas ir kaip šį procesą palengvina verslo valdymo sistemos.

Ilgalaikio Turto Apibrėžimas

Ilgalaikis turtas (toliau - IT) - tai įmonės nuosavybė, kuri naudojama ilgiau nei vienerius metus veiklos tikslams ir generuoja ekonominę naudą. Ilgalaikis turtas naudojamas daugelyje gamybos bei prekybos procesų. Ilgalaikis turtas - tai naudojamas ilgiau nei vienerius metus tiesioginei ar netiesioginei ekonominei įmonių, įstaigų ar organizacijų, kurios yra ilgalaikio turto savininkės, naudai gauti. Ilgalaikio turto įsigijimo vertė turi viršyti tam tikrą sumą, kuri laikoma mažiausia, kad turtas galėtų būti pripažįstamas ilgalaikiu.

Apibendrinant skirtingų šaltinių pateiktus apibrėžimus, ilgalaikį materialųjį turtą būtų galima apibūdinti taip:

Ilgalaikis materialusis turtas - tai turtas, skirtas prekėms gaminti ar paslaugoms teikti, naudojamas ilgiau nei vienerius metus ir iš kurio tikimasi gauti ekonominės naudos.

Ilgalaikio Turto Rūšys

Ilgalaikis turtas skirstomas į materialųjį, nematerialųjį bei finansinį ilgalaikį turtą.

Materialusis Ilgalaikis Turtas

Materialusis ilgalaikis turtas - tai fiziniai, apčiuopiami objektai, kuriuos įmonė naudoja savo veiklai vykdyti ilgiau nei vienus metus. Šis turtas ne tik atlieka praktinę funkciją kasdienėje veikloje, bet ir dažnai sudaro didžiausią įmonės turto dalį balanse. Ilgalaikis materialusis turtas turi apčiuopiamą fizinę formą ir yra naudojamas valdymo tikslams, nuomai, prekių gamybai ar paslaugų teikimui.

Šiam turtui priskiriami žemės sklypai, statiniai, mašinos bei įrengimai, transporto priemonės, nebaigtos statybos objektai ir pan.

Pavyzdžiai:

• Pastatai ir statiniai: administraciniai pastatai, sandėliai, gamybinės patalpos.
• Transporto priemonės: automobiliai, sunkvežimiai, krautuvai.
• Gamybos įranga: staklės, presai, konvejeriai.
• Baldai ir biuro įranga: stalai, kėdės, kompiuteriai, spausdintuvai.

Apskaitos ypatumai:

Materialusis turtas registruojamas įsigijimo savikaina, į kurią įeina ne tik pirkimo kaina, bet ir visi papildomi kaštai: transportas, montavimas, mokesčiai. Nuo šios vertės skaičiuojamas nusidėvėjimas - reguliariai mažinamas turto balansinė vertė pagal įmonės pasirinktą metodą (tiesinis, pagreitintas ir kt.).

Dažnai daroma klaida galvojant, jog ilgalaikio materialiojo turto vertę sudaro tik jo įsigijimo kaina. Prie materialiojo turto vertės pridedamos ir kitos, su turto įsigijimu susijusios išlaidos. Tai gali būti:

• transportavimo išlaidos,
• akcizai,
• muitai ir kiti negrąžinami mokesčiai,
• projektavimo darbų kaina,
• montavimo išlaidos,
• turto paruošimo naudojimui išlaidos,
• remonto darbų išlaidos,
• žemės sklypo ar statybų aikštelės paruošimo išlaidos,
• ir kitos panašios su turto įsigijimu susijusios išlaidos.

Išlaidos, neįtraukiamos į turto įsigijimo savikainą:

• pardavimo, bendrosios bei administracinės sąnaudos,
• palūkanos,
• grąžinamas PVM,
• gautos nuolaidos ir lengvatos.

Jei ilgalaikis turtas gaminamas - jo savikainą sudaro pagrindinės medžiagų, žaliavų, sunaudotų gamyboje, įsigijimo išlaidos. Prie gamybos savikainos galima pridėti darbo bei kitas patirtas netiesiogines gamybos išlaidas. Svarbiausia, jog visos išlaidos būtų patirtos prieš pradedant naudoti ilgalaikį turtą versle.

Nematerialusis Ilgalaikis Turtas

Nematerialusis ilgalaikis turtas - tai turtas, kuris neturi fizinės formos, bet yra vertingas dėl teisių, leidimų ar intelektinės nuosavybės. Nors toks turtas nematomas, jis dažnai yra itin svarbus įmonės konkurencingumui ir inovacijų plėtrai. Nematerialusis ilgalaikis turtas neturi apčiuopiamos fizinės formos.

Tai gali būti patentai bei licencijos, programos, prekiniai ženklai, autorinės teisės ir panašiai. Nematerialusis turtas. 13-asis verslo apskaitos standartas

Pavyzdžiai:

• Programinė įranga: apskaitos sistemos, gamybos valdymo sprendimai, individualiai kurtos programos.
• Prekės ženklai ir prekiniai vardai: registruoti prekių ženklai, įmonės logotipai.
• Licencijos ir leidimai: veiklos licencijos, technologijų naudojimo sutartys.
• Patentai ir autorinės teisės: išradimų apsauga, kūrybiniai projektai.

Apskaita:

Šis turtas apskaitomas kaip nematerialusis ilgalaikis turtas, jeigu jo naudojimo laikotarpis yra ilgesnis nei vieni metai, jis atneša naudą ir gali būti įvertintas patikimai. Dažniausiai taikoma amortizacija, kuri apskaičiuojama per nustatytą turto naudojimo laikotarpį.

Nematerialusis ilgalaikis turtas suvokiamas per pojūčius ir dažniausiai naudojamas gamyboje ir jos tobulinime (patentai, licencijos, autorinės teisės), paslaugų teikime bei paklausos kėlime (prekiniai ženklai, frančizės).

Tam, kad įmonės apskaitoje jis būtų registruojamas kaip ilgalaikis turi atitikti šiuos kriterijus:

• veikloje naudojamas ilgiau nei vienerius metus;
• tokio turto įsigijimo ar gamybos savikaina gali būti patikimai vertinama ar atskirta nuo kito turto vertės;
• turto vertė (įsigijimo savikaina) nėra mažesnė už minimalią ilgalaikio nematerialiojo turto vertę;
• turtą galima kontroliuoti, disponuoti ir apriboti naudojimosi teises kitiems asmenims;
• yra pagrindas ateityje iš jo gauti ekonominės naudos.

Svarbu nepamiršti, jog nematerialiuoju ilgalaikiu turtu negali būti pripažinta:

• darbuotojų kvalifikacija;
• išlaidos, patirtos įmonės susikrtam prekės ženklui ar produkto pavadinimui.

Finansinis Ilgalaikis Turtas

Finansinis ilgalaikis turtas - tai investicijos ar finansiniai instrumentai, kuriuos įmonė planuoja laikyti ilgiau nei vienus metus. Skirtingai nuo materialaus ar nematerialaus turto, šio turto tikslas - generuoti grąžą arba turėti įtaką kitų įmonių veiklai. Tai turtas sudarytas iš įmonės valdomų finansinių vertybių, t.y. investavimas į antrines bendroves, paskolų teikimas tokioms bendrovėms, kitų įmonių vertybiniai popieriai. Prie finansinio turto taip pat galima priskirti indėlius ar kitas po vienų metų gautinas sumas. Ilgalaikis finansinis turtas - teikiantis įmonei ekonominę naudą ilgiau nei vienus metus.

Pavyzdžiai:

• Akcijos: įmonės gali turėti kitų bendrovių akcijų paketą, kuris suteikia teisę į dividendus ar balsą akcininkų susirinkime.
• Obligacijos ir investiciniai fondai: įmonė investuoja lėšas, tikėdamasi stabilios grąžos.
• Ilgalaikės paskolos: suteiktos kitoms įmonėms ar susijusiems subjektams.
• Indėliai su terminuotais susitarimais: kai įmonė laiko pinigus banke ilgesniam laikotarpiui su nustatyta palūkanų norma.

Apskaitos specifika:

Finansinis turtas registruojamas įsigijimo kaina, tačiau vėliau gali būti vertinamas rinkos verte arba pagal apskaitos standartus. Šis turtas neturi būti amortizuojamas, tačiau gali būti pervertinamas (arba nurašomas) priklausomai nuo rinkos situacijos ar turto rizikos.

Investicijų apskaita turi atitikti finansinės atskaitomybės reikalavimus, o netikslumai gali iškreipti įmonės finansinį vaizdą. Todėl naudinga turėti skaidrią apskaitos sistemą, leidžiančią tiksliai registruoti ir sekti visus finansinius instrumentus.

Kaip Nustatoma Ilgalaikio Turto Vertė?

Ilgalaikio turto vertės nustatymas yra pirmas ir vienas svarbiausių žingsnių turto apskaitoje. Vertė įtakoja ne tik apskaitos įrašus, bet ir vėlesnį nusidėvėjimo skaičiavimą, mokesčius bei įmonės finansinių ataskaitų tikslumą.

Pirminė Vertė (Įsigijimo Savikaina)

Dažniausiai ilgalaikio turto vertė nustatoma pagal įsigijimo savikainą - tai bendra suma, kurią įmonė sumokėjo už turtą, įskaitant:

• Pirkimo kainą (be PVM);
• Transportavimo ir montavimo išlaidas;
• Draudimo, muito ir kitas papildomas išlaidas;
• Vidaus darbų vertę, jei turtas buvo sukurtas įmonės viduje.

Vėlesnis Vertės Pokytis

Turto vertė gali būti:

• Perkainojama - jei rinkos vertė ženkliai pasikeičia (pvz., NT perkainojimas);
• Nurašoma - kai turto vertė sumažėja dėl nusidėvėjimo ar praradimo (dėl gaisro, vagystės ir pan.);
• Didinama, jei buvo atliktos reikšmingos investicijos į turto atnaujinimą ar pritaikymą.

Ilgalaikis materialusis turtas apskaitoje registruojamas įsigijimo savikaina. Vėliau jo vertę galima perkainoti arba palikti apskaitytą įsigijimo savikainą. Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas privalo būti atliekamas ne rečiau kaip kas 5 metus.

Jei turto vertė nuolat reikšmingai kintanti - ilgalaikį materialųjį turtą tikslinga perkainoti kartą per metus. Jei turto vertė kinta nereikšmingai - perkainojimas vykdomas kas 2 ar net 3 metus.

Ilgalaikio Turto Apskaita Įmonėje

Ilgalaikio turto apskaita apima visą turto gyvavimo ciklą - nuo įsigijimo iki nurašymo. Ši apskaita leidžia įmonei ne tik kontroliuoti turtą, bet ir tiksliai planuoti finansinius srautus.

Pagrindiniai Apskaitos Žingsniai:

• Registracija: Turtas įtraukiamas į ilgalaikio turto registrą su unikaliu identifikatoriumi.
• Nusidėvėjimo skaičiavimas: Priklausomai nuo pasirinkto metodo (tiesinis, degresyvus), nustatomas mėnesinis ar metinis nusidėvėjimas.
• Ataskaitų rengimas: Kuriamos turto likutinės vertės, nusidėvėjimo, nurašymo ar remonto ataskaitos.
• Inventorizacija: Periodiškai tikrinamas faktinis turto buvimas ir būklė.

Nauda Verslui:

Tiksliai apskaitomas turtas padeda užtikrinti teisingą pelno apskaičiavimą ir išvengti mokesčių rizikų.

Ilgalaikio Turto Nusidėvėjimo Skaičiavimas

Sistemoje IT nusidėvėjimą galima skaičiuoti "rankiniu" būdu (nusidėvėjimo sumos įvedamos vartotojo IT žurnale) arba automatiškai taikant šiuos nusidėvėjimo metodus:

• Tiesinis metodas
• Dvigubo balanso metodas

Pagal Tiesinį metodą nusidėvėjimą galima skaičiuoti metų arba mėnesio periodiškumu. Jei taikomas metų periodiškumas nusidėvėjimas priskaičiuojamas už visus metus viena eilute ir užregistruojamas paskutinę finansinių metų dieną.

Nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti einamaisiais metais, jei IT buvo įvestas į eksploataciją iki finansinių metų vidurio. Jei IT įvestas į eksploataciją po finansinių metų vidurio, tai nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo kitų finansinių metų (VMI dar vadinamas "pusmečio" metodas).

Jei pasirinktas Tiesinis metodas ir mėnesio laikotarpis, tai nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio, einančio po įvedimo į eksploataciją dienos.

Dvigubo balanso metodas gali būti taikomas tik metų laikotarpiui.

Automatinis Nusidėvėjimo Skaičiavimas

Nusidėvėjimo skaičiavimo funkcija "Skaičiuoti nusidėvėjimą" aktyvuojama IT sąraše arba IT žurnale.

Atsidariusiame lange reikia nurodyti iki kokios datos bus skaičiuojamas nusidėvėjimas (pasiūloma finansinių metų pabaigos data) ir pavadinimą.

Išsaugojus žurnalą, paskaičiuojamas nusidėvėjimas. sukuriami IT knygos ir DK įrašai. Kiek vienetų IT turto turite, tiek eilučių bus sukurta žurnale. Užregistruotos nusidėvėjimo sumos iš kart atsispindi IT kortelės peržiūroje.

Turto Nurašymas ir Pardavimas

Net ir ilgalaikis turtas turi savo „gyvavimo pabaigą“. Kai turtas tampa nebetinkamas naudoti arba jo nebeapsimoka remontuoti, jis nurašomas arba parduodamas.

Nurašymas reiškia, kad turtas yra pašalinamas iš įmonės apskaitos. Tai gali įvykti dėl:

• Pilno nusidėvėjimo;
• Fizinio sunaikinimo (pvz., gedimo, avarijos);
• Nereikalingumo arba pasenusios technologijos.

Jei turtas vis dar turi rinkos vertę, įmonė gali jį parduoti. Tokiu atveju:

• Pelnas arba nuostolis apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp pardavimo kainos ir likutinės vertės;
• Būtina išrašyti sąskaitą faktūrą;
• Pajamos deklaruojamos ir apmokestinamos.

Patogu, kai turto nurašymo ir pardavimo operacijos fiksuojamos vienoje sistemoje - tai užtikrina kontrolę, teisingus apskaitos įrašus ir leidžia kurti ataskaitas be papildomo darbo.

Investicinis Turtas

Investicinis turtas - tai ilgalaikis turtas, kurį įmonė įsigyja ne savo veiklai vykdyti, bet investicijų tikslais. Jo paskirtis - ne gamyba ar paslaugų teikimas, o vertės augimas ar pastovios pajamos (pvz., nuoma).

Tipiniai Pavyzdžiai:

• Komercinės paskirties nekilnojamasis turtas;
• Nuomojami butai ar pastatai;
• Žemės sklypai, laikomi perpardavimui;
• Įmonės įsigytos kitos bendrovės akcijos ar dalys (jei jos nelaikomos strateginiu valdymo turtu).

Apskaitos Ypatumai:

• Investicinis turtas gali būti vertinamas tikrąja rinkos verte arba įsigijimo savikaina;
• Gali būti perkainojamas reguliariai, priklausomai nuo rinkos situacijos;
• Pajamos iš nuomos ar vertės padidėjimo deklaruojamos atskirai nuo pagrindinės veiklos.

Kodėl Svarbu?

Investicinis turtas gali būti alternatyvus būdas įmonei kaupti kapitalą, diversifikuoti rizikas ir užsitikrinti papildomą pinigų srautą. Tačiau reikia atidžiai sekti jo vertę, atsiperkamumą ir mokesčių pasekmes.

DUK

Kuo Skiriasi Materialusis ir Nematerialusis Ilgalaikis Turtas?

Materialusis turtas - apčiuopiami objektai (pvz., pastatai, įranga), o nematerialusis - nematomi, bet naudą teikiantys turtai (pvz., licencijos, programos).

Kas Yra Turto Perkainojimas ir Kada Jis Reikalingas?

Tai ilgalaikio turto vertės atnaujinimas pagal rinkos realijas.

Ilgalaikio turto kortelės sukūrimas

Skirtingai nuo atsargų ar paslaugų kortelių, ilgalaikio turto kortelės turi būti kuriamos kiekvienam turto vienetui atskirai.

Prekės->Ilgalaikis turtas

• Skaičiuoti nusidėvėjimą - jei pažymėtas, nusidėvėjimą sistema skaičiuos automatiškai (paleidus atitinkamą funkciją). Jei pasirinkti metai - nusidėvėjimas skaičiuojamas už metus.
• Įvedimo į eksploataciją data - data, nuo kurių turtas pradedamas naudoti.
• Nusidėvėjimo laikas metais - kiek metų bus nudėvimas turtas

Ilgalaikio turto pajamavimas (įsigijimas)

Ilgalaikio turto pirkimo operacija yra analogiška paslaugų ar atsargų įsigijimui.

Biologinės Kilmės Turto (BKT) Apskaita

Reikšmingą ūkininkų ūkių gamybinio turto dalį sudaro biologinės kilmės turtas. Jo naudojimo efektyvumui įvertinti reikalinga tvarkinga dvejybinė apskaita, tvarkoma remiantis patvirtintomis rekomendacijomis*. Biologinės kilmės turtu (BKT) vadintinas biologinis turtas ir žemės ūkio produktai. Biologiniu turtu laikomi augalai ir gyvūnai.

Žemės ūkio veikla biologinio turto apskaitos tikslais laikoma ūkio subjekto vykdoma veikla, susijusi su parduoti arba kitaip naudoti subjekto veikloje skirtų gyvūnų ar augalų biologine kaita į žemės ūkio produktus ar į papildomą biologinį turtą. Ne žemės ūkio veiklai naudojamų augalų ir gyvūnų apskaitai biologinio turto apskaitos nuostatos netaikomos. Tokiam turtui priskirtini dekoratyviniai sodiniai, sportiniai žirgai, skirti pramogoms, sarginiai šunys ir kt.

Žemės ūkio produktai - iš biologinio turto gauti produktai. Tai augalininkystės, gyvulininkystės, paukštininkystės, žvėrininkystės, bitininkystės, žuvininkystės produktai, užaugintos miško uogos, vaistažolės, grybai ir iš jų gauti pirminio perdirbimo produktai, skirti vartoti arba tolesnei maisto ar ne maisto produktų gamybai. Šiai turto grupei nepriskiriami žemės ūkio produktų perdirbimo (jo metu pakeičiama žemės ūkio produktų pirminė fizinė ir (ar) cheminė sudėtis) rezultatai. Pavyzdžiui, iš ūkyje išaugintų grūdų sumalti miltai, iš linų sėmenų išspaustas aliejus, iš karvių pieno pagaminti produktai (sviestas, varškė, grietinė, sūriai), iš mėsinių gyvulių skerdienos pagamintos dešros, rūkyti gaminiai bei kiti produktai ir pan.

Tarptautinės apskaitos standartizavimo institucijos perspektyvesniu laiko tikrosios vertės būdą, nes jis leidžia nustatyti realesnę turto vertę. Tačiau šis būdas sudėtingesnis ir ne visiškai atitinka pajamų mokesčių reikalavimus, todėl daugelyje Lietuvos ūkių netaikomas. Tikrosios vertės apskaičiavimo pagrindas yra aktyviosios rinkos kainos. Jas galima sužinoti iš viešai skelbiamos (specialiuose leidiniuose, internete ir kt.) žemės ūkio rinkos kainų informacijos. Jeigu ūkis numato parduoti tą patį BKT kitomis (didesnėmis ar mažesnėmis) nei aktyviosios rinkos kainomis, jos nenaudotinos tikrajai vertei nustatyti. Pavyzdžiui, kviečių rinkos kaina derliaus nuėmimo metu sudarė 650 Lt/t, o ūkis numato parduoti juos po 700 Lt/t (visų pavyzdžių duomenys yra sąlyginiai - aut. past.).

Pavyzdys. Ką tik gimusių gyvulių jauniklių aktyviosios rinkos nebūna. Gali būti tik paauginto prieauglio aktyvioji rinka. Pagal jos kainas įvertintinas gimęs prieauglis, atsižvelgiant į jo ir parduodamo prieauglio svorio skirtumus. Pavyzdžiui, paaiškėjo, kad 2 mėn. 20 kg atjunkytų paršelių rinkos kaina sudaro apie 150 Lt/vnt. Gimusių paršelių svoris - 1 kg/vnt. Pagal šiuos duomenis gimę paršeliai įvertintini po 7,50 Lt/vnt. Ūkio turimas miškas gali būti įvertintas vadovaujantis Aplinkos ministerijos periodiškai skelbiamomis nenukirsto miško pardavimo kainomis.

Kai neįmanoma patikimai nustatyti BKT tikrosios vertės (nėra aktyviosios rinkos, nėra informacijos apie paskutinių sandorių ar panašaus turto rinkos kainas), šį turtą galima įvertinti pasigaminimo savikaina. Ypač tai pasakytina apie augalininkystės produktus (pavyzdžiui, javų šiaudus, daugiamečių žolių šieną, žolę ir kt.), naudojamus tik ūkio reikmėms. Jei aptartais būdais sunku nustatyti BKT vertę, jam įkainoti gali būti taikomos Žemės ūkio ministerijos kasmet tvirtinamos normatyvinės kainos. Pirkto BKT tikrąją vertę apskaitos supaprastinimo tikslais reiktų nustatyti pagal pirkimo kainas, jeigu jos labai nesiskiria nuo galiojančių rinkos kainų.

Taikant tikrosios vertės būdą, iškyla klausimas dėl išleisto (parduoto, paskersto, perkelto į kitą grupę ir kt.) biologinio turto įvertinimo. Apskaitos reglamentuose jis nenurodytas. Patartina nustatyti išleisto biologinio turto vertę atsižvelgiant į paskutinį jo įvertinimą tikrąja verte. Paskersti gyvuliai įvertintini gautos skerdienos tikrąja verte. Pavyzdžiui, paskerstos 4 penimos kiaulės, jų svoris 0,40 t, gauta 0,35 t skerdienos. Jos rinkos kaina 6 000 Lt/t. Šiems rezultatams nustatyti naudojamos pajamų, sąnaudų ir finansinių rezultatų sąskaitos. Naudotinos sąskaitos pateiktos ūkio pavyzdiniame sąskaitų plane. Jame rekomenduotos 3 specifinės sąnaudų sąskaitos, kurios nėra numatytos ne žemės ūkio verslo subjektų apskaitoje. Tai sąskaitos: 61 „Kintamosios sąnaudos", 62 „Pastoviosios sąnaudos" ir 65 „Pagrindinės gamybos suvestinė". 61 ir 62 sąskaitų debete sukauptos atitinkamų grupių sąnaudos perkeliamos į 65 sąskaitos debetą. Jos kredite registruojama gautų žemės ūkio produktų tikroji vertė, o gyvulių auginimo sąnaudos nurašomos į 22 sąskaitą „Gyvuliai ir kiti gyvūnai".

Naudojant ūkiams rekomenduotas sąskaitas susidaro nemažai tranzitinių įrašų, nes kiekvienos rūšies sąnaudos turi būti registruojamos tarpinėje ir pagrindinėje sąnaudų sąskaitose. Tai padidina apskaitos darbo sąnaudas. Jas galima susimažinti, atsisakius kintamųjų sąnaudų ir pagrindinės gamybos sąskaitų. Per ataskaitinį laikotarpį kintamosios (tiesioginės) sąnaudos iš karto (betarpiškai) registruotinos 23 sąskaitoje „Nebaigtoji gamyba", suskirstytoje į subsąskaitas pagal gamybos rūšis.

Ūkiams nustatyta savita pelno (nuostolių) ataskaitos (toliau - pelno ataskaita) forma, kitokia nei ne žemės ūkio verslo organizacijoms. Ūkio pelno ataskaita iš esmės skiriasi tuo, kad joje pateikiami papildomi bendrosios produkcijos ir bendrojo gamybinio pelno rodikliai, naudojami ES šalių ūkių unifikuotoje informacinėje sistemoje, ir daliniai straipsniai (kintamųjų bei pastoviųjų sąnaudų ir kt. Svarbus ūkio pelno ataskaitos rodiklis yra pagrindinės (tipinės) veiklos pelnas (nuostoliai). Jis savo turiniu skiriasi nuo įprastinėje, ne žemės ūkio subjektų pelno ataskaitoje atitinkamo rodiklio. Ūkio pelno ataskaitoje šis rodiklis išreiškia ne tik pardavimo (bendrąjį) pelną, atskaičius bendrąsias (vadinamąsias veiklos) sąnaudas, bet ir galimą gauti (sąlyginį, nerealizacinį) pelną, susidariusį dėl biologinio turto pokyčių ir BKT vertinimo tikrąja verte.

Be ūkio pelno ataskaitoje pateiktų minėtų kompleksinių finansinių rezultatų rodiklių, reikalinga ir informacija apie faktiškai patirtus finansinius rezultatus. Jiems nustatyti papildomai apskaičiuotinas BKT pardavimo finansinis rezultatas kaip pardavimo pajamų ir pardavimo faktinės savikainos skirtumas. Atskirų BKT rūšių faktinė savikaina kalkuliuotina pagal gamybos analitinės apskaitos duomenis. Siekiant patikimesnio šio turto įvertinimo, jį tikslinga įkainoti visa (vadinamąja pilnąja) savikaina.

Papildant pelno ataskaitos pavyzdį, apskaičiuota mėsinių galvijų gyvojo svorio faktinė savikaina sudarė 5 378,64 Lt/t, parduotų galvijų bendras svoris - 33,6 t. Pagal šiuos duomenis parduotų galvijų faktinė savikaina lygi 180 722 Lt (33,6 x 5 378,64). Pardavimo rezultatas - 37 678 Lt pelno (218 400-180 722). Pelno ataskaitoje parodytas pagrindinės veiklos pelnas (58 300 Lt) yra gerokai didesnis.

tags: #biologinio #turto #pajamavimas