Anot hidrometeorologijos tarnybos Meteorologinių prognozių skyriaus vedėjos V. Ralienės, dalinti Lietuvą į Rytų ir Vakarų reikėtų per Kauną ir per Kėdainius. Jeigu norime padalinti Lietuvą į Šiaurę ir į Pietus, taip pat žemėlapyje reikėtų brėžti tiesią liniją maždaug per Kėdainius. Anot V. Ralienės, jeigu kalbame apie Pietryčius ir Pietvakarius, reikėtų žinoti, kad Lietuvos geografinis centras yra ties Kėdainiais, tad ir vėl nuo jų reikėtų dalinti žemėlapį.
2021 metais Etninės kultūros globos tarybos iniciatyva buvo atnaujintas Lietuvos etnografinių regionų žemėlapis. 2022 m. sausio 25 dienos EKGT nutarimu žemėlapis patvirtintas. 2023 m. vasario 7 dienos EKGT nutarimu patvirtintas patobulintas žemėlapio variantas. Žemėlapis turėtų padėti suprasti, kurios regioninės tradicijos ir etnokultūrinės vertybės atskirose teritorijose galėtų būti puoselėjamos ir populiarinamos.
Lietuvos etnografiniai regionai
Birštonas - kurortinis miestas Lietuvos pietuose, Kauno apskrityje. Birštono savivaldybės, katalikų dekanato ir parapijos centras. Balneologinis ir purvo terapijos kurortas, kuriame išgaunami mineraliniai vandenys („Vytautas“, „Versmė“, „Danutė“, „Vaidilutė“ ir kiti).
Miestas išsidėstęs 39 km į pietus nuo Kauno ir 7 km į pietryčius nuo Prienų, dešiniajame Nemuno krante, upei apsukus kilpą. Miesto šiaurėje telkšo Birštono tvenkinys, pietryčiuose stūkso Birštono piliakalnis. Mieste yra Nemuno kilpų regioninio parko direkcija.
Birštono Istorija
Pagal archeologų radinius žinoma, kad gyvenvietės šioje vietoje buvo mezolito ir bronzos amžiuose. Pirmą kartą paminėtas Vygando Marburgiečio „Naujojoje Prūsijos kronikoje“ 1382 m., kai maršalas Kunas fon Hatenšteinas žygio į Lietuvą metu kariuomenę padalijo į tris dalis - Puniai, Alytui ir Birštonui pulti. Čia Birštonas minėtas kaip Birsten (Birstan) vietovė prie druskingų šaltinių. Tuo metu medinė Birštono pilis priklausė gynybinei Panemunės pilių sistemai, vėliau buvo Ldk Vytauto rezidencinė pilis.
Po Žalgirio mūšio Panemunės pilys neteko reikšmės ir Birštonas tapo Ldk Vytauto medžioklės plotu - iš apylinkių buvo suvaromi ir medžiojami žvėrys, ypač stumbrai. Čia nuo XIV-XV a. buvo kunigaikščių medžioklės Birštono dvaras, kurį mėgo ne tik Vytautas, bet ir Kazimieras Jogailaitis su sūnumis ir kunigaikštienė Elena. Šalia dvaro išaugęs miestelis 1518 m. jau vadinamas miestu, nuo 1529 m. - LDK neprivilegijuotų miestų sąraše, nuo 1539 m. gavo teisę rengti savaitinius turgus (suteiktos miesto teisės). XV-XVI a. čia buvo karališkasis kurortas, kuriame ilsėjosi Ldk Kazimieras Jogailaitis, Aleksandras, Žygimantas Senasis, Žygimantas Augustas. 1549 m. Žygimantas Augustas Birštoną užrašė Barborai Radvilaitei. Iki 1578 m.
1579 m. valdovas Steponas Batoras Birštoną suteikė valdyti savo dvariškiui Gabrieliui Bekešui Skorniatai, Kasparo Bekešo jaunesniajam broliui. Į miestą atsikėlė vengrų karių, dvaro pareigūnų, pirklių. Jie čia pirkosi nekilnojamąjį turtą, sukūrė šeimas, kai kurie tapo paseniūniais. Visgi ir didikas, ir jo paveldėtojas Kasparo sūnus numirė per artimiausius du dešimtmečius, tad valdos perėjo pastarojo našlei Kotrynai Užali, gyvenusiai Prienuose. Jai valdant miestas pradėjo nykti, parapijos centras buvo iškeltas į naujo sutuoktinio funduotą Prienų Kristaus Apsireiškimo bažnyčią. 1611 m. XVII a. pradžioje atstatyta Birštono bažnyčia, bet pasibaigus Jogailaičių dinastijos valdymui ir augant Prienams, miestelis pradėjo nykti, nukentėjo per karus su rusais ir švedais. Atstatytas nesilaikant ankstesnio stačiakampio plano. 1782 m.
Nuo 1846 m. pradėti tirti druskingi šaltiniai, 1851 m. įkurtas kurortas, nuo 1855 m. pradėtos statyti gydyklos ir namai besigydantiems. XIX a. Birštonas - Trakų apskrities miestelis, Jiezno valsčiaus Birštono seniūnijos centras. Amžių sandūroje pastatyta rusiškųjų ir šveicariškųjų vilų. 1905 m. (ar 1906 m.) per miestelio gaisrą nukentėjo beveik visa centrinė dalis. Per Pirmąjį pasaulinį karą miestas smarkiai nuniokotas, sudegė daug vasarnamių, daug pastatų išparduota.
1924 m. Lietuvos Raudonasis kryžius pasirašė sutartį su Sveikatos departamentu ir įsipareigojo modernizuoti kurortą, įrengti dumblo vonias, vandentiekį ir kanalizaciją, įvesti elektros apšvietimą. II pasaulinio karo metu Birštonas beveik nenukentėjo. 1946 m. rugpjūčio 3 d. Birštonas tapo miesto tipo gyvenviete (kaip kurortas), 1966 m. birželio 22 d. - respublikinio pavaldumo miestu. Apie 1960 m. statant Kauno HE suformuotas pylimas, saugantis miestą nuo pakilusio Nemuno vandens. 1978 m. patvirtintas bendrasis Birštono planas (architektai A.
Kurorto plėtra
1995 m. Sūrūs Birštono šaltiniai minimi nuo XV amžiaus. 1846 m. Stakliškių kurorto gydytojas Benediktas Balinskis čia gydė pirmąją ligonę, kuriai nepadėjo Stakliškių gydomieji šaltiniai, o Birštone ji pasveiko. 1851 m. birželio 23 d. įkurtas Birštono kurortas (kiti šaltiniai nurodo, kad tik 1854 m. pabaigoje Rusijos vidaus reikalų ministras pasirašė leidimą steigti kurortą), ypač ėmęs vystytis po gretimo Stakliškių kurorto didelio gaisro 1857 m. XIX a. pabaigoje jau buvo žinomas balneologinis kurortas, aprašomas kurortų vadovuose.
1927 m. pastatyta purvo gydykla - durpes gydomajam purvui atveždavo iš Velniabliūdžio durpyno. 1933 m. pastatyta kurorto poliklinika, 1939 m. - 2 sanatorijos (Kauno ligonių kasos ir Kaišiadorių vyskupijos „Baltoji tulpė“), atidengtas paminklas J. Basanavičiui. 1947 m. įkurtos 2 sanatorijos, 1959 m. purvos gydyklos ir sanatorija Nr. 1 pavadinta „Tulpe“, sanatorija Nr. 2 - „Spaliu“, vėliau abi sujungtos 1975 m. Tais pat metais įkurta „Versmės“ sanatorija.
2013 m. Birštonas garsėja geriamu mineraliniu vandeniu, voniomis, čia atvyksta žmonės gydytis nuo virškinimo, judėjimo aparato, kraujotakos, ginekologinių, inkstų, kvėpavimo ligų. Sanatorijos („Tulpė“, „Versmė“ ir „Eglės sanatorija“) dirba ištisus metus. Yra daug viešbučių, dveji svečių namai, Birštono sporto centras, LKKA sporto ir sveikatingumo centras, slidinėjimo centras, poilsiavietė „Birštono Nemuno vingis“. Galima paplaukioti pramoginiais laivais, paskraidžioti oro balionu, pajodinėti, pasivažinėti karieta.
Kultūrinis Paveldas ir Dabartis
Miestas XVI a. performuotas pagal Valakų reformos metu naudotą stačiakampį planą, XVIII a. pradžioje per Šiaurės karą šią formą prarado. Čia yra Birštono šv. Antano Paduviečio bažnyčia, paštas (LT-59009), kultūros centras, poliklinika, ambulatorija, vidurinė ir meno mokyklos, Birštono muziejus (įkurtas 1967 m.), Birštono sakralinis muziejus (įkurtas 2000 m.), senjorų rezidencija (atidaryta 2007 m.). Pietinėje miesto dalyje, prie Nemuno, yra Vytauto parkas su Vytauto kalnu (85 m aukščio).
Mieste Vytauto paminklas (nuo 1998 m.; skulptorius Gediminas Jokūbonis), M. Mažvydo skulptūra (skulptorius Vl. Žuklys), „Mergaitė su dūdele“ (skulptorius R. Antinis jaunesnysis), J. Basanavičiaus paminklas J. Basanavičiaus aikštėje (1939 m., skulptorius A. Aleksandravičius), paminklas partizanams Nemuno g. (skulptorius A. Dulksnys). Birštono kultūros centre yra didžiausias Lietuvoje vitražas „Lietuva“ (plotas 142 m², autorius Vytautas Švarlys). Anglų menininkas (fotografas David Hamilton) susižavėjęs kurorto gamtos grožiu, paskyrė savo keletą hamornizuotų darbų 1985 m. Nuo 2019 m. liepos 11 d. miestelio pietvakariniame pakraštyje oficialiai atidarytas lankytojams Birštono apžvalgos bokštas.
Birštono apžvalgos bokštas
Bendruomenės veikla
Birštono vienkiemio bendruomenės steigiamajame susirinkime 2003 metų lapkritį dalyvavo 33 nariai, jie išrinko tarybą iš septynių narių, pirmininko pareigas patikėjo Vytui Kederiui, o pavaduotojos - Birutei Vokietaitienei. Šie žmonės bendruomenei vadovauja iki šiol. Per dešimt metų narių skaičius išaugo iki 120 - ties, penkiasdešimt žmonių bendruomenę papildė vien tik praėjusiais metais, į jos veiklą įsitraukė aktyvaus, nestokojančio idėjų jaunimo.
Pasak V.Kederio, bendruomenės nariai suprato: norint susikurti aukštesnę gyvenimo kokybę, nepakanka kreiptis į valdžią, išdėstyti savo reikalavimus ir viltis, kad bus padaryta. Bendruomenės vadovai tikina, kad burdamiesi bendraminčiai apie pinigus negalvojo, koncentravosi į kultūrinę veiklą, koncertus, medžiagos apie krašto žmones rinkimą, bet europinių fondų parama jiems suteikė daugiau galimybių, praskynė kelią sumanymams. Organizuotų mokymų metu bendruomenės nariai įgijo projektų rašymui reikalingų įgūdžių ir patirties.
Pernai Žemės ūkio ministerijai teiktas projektas pagerino bendruomenės, o taip pat ir seniūnijos, materialinę bazę. O pats svarbiausias bendruomenės darbas, turėsiantis išliekamąją vertę ir ateities kartoms, bus įgyvendinamas 2014 - aisiais. Gruodžio pabaigoje bendruomenės pirmininkas V.Kederys į rankas gavo būsimo gyvenvietės parko Saulėgrąžų gatvėje techninį projektą, netrukus prasidės rangos darbai.
Artėja naujasis finansavimo iš europinių fondų laikotarpis, ir bendruomenės vadovai pripažįsta jau mąstantys, kokius būtinus darbus galėtų įtraukti į būsimą vietos veiklos strategiją. Kaip pastebėjo mons. J.Dalinevičius, gyvenant tokioje darnioje ir gausioje bendruomenėje, atėjo metas keisti gyvenvietės pavadinimą, kuris neatspindi realybės.
Ekspedicijos Birštono krašte
2011 m. rugpjūčio 8-14 d. m. liepos 23 d. Ekspedicija 11 val. 30 min. parko lankytojų centre Birštone, Tylioji g. 1. Mingilas, Tomas Monkus ir Nikolaj Sokolov. 11 val. 30 min. Juozas Aleksandradvičius. informaciją apie Birštono kraštą. informacijos pateikėjais Birštone. pateikėjus į Birštono vienkiemį, Žemaitkiemio bei Puzonių kaimus. Jolantos Mizgerienės sodybą Puzonių kaime, kur nuo 19 val. vietiniais specialistais. senolės dainininkės Kederienė, Pikienė, Žydelevičienė. savo veiklos sritis šioje ekspedicijoje. Matiešionių kaime. dabar jau su Matiešionių krašto bendruomenės atstovais. Aleknavičius. Ir šis susitikimas buvo abipusiai naudingas. Ekspedicijos dalyviai tęsia nekasdieninį savo darbą.
Jolanta Zabulytė: Birštono krašto kapinių paminklai (XIX - XXI a. žmonių (ypač senolių) sukurtą materialųjį bei nematerialųjį paveldą. Nors ir šeštadienis - mums darbo diena. sodybose Vaitiškių kaime. Valė Petkevičienė. apžiūrėti, išklausinėti ir nufotografuoti. Gintas taip ir padarė. išvykti į savo namus. darbą savais maršrutais, o 14 val. šventėje - Žolinėje. Antano Juozaičių sodyboje. apdovanoti pirmos vietos nominacija už pavyzdingą sodybos tvarkymą.
kitai ekspedicijai (Aira Gurauskaitė). smuikę ir, žinoma, armoškę. `dūdukes`, skerdžiaus ragą bei akordeoną. nepaminėjo. cimbolus, smuikus, karvę; iš ko gamindavo stygas, kuo įtrindavo jas. vos prieš porą ar kelis tik metus. (fabrikiniu) pagriežė tik vienas pateikėjas (A. Blekaitis). pagrojo armonika arba akordeonu. paskambintų cimbolais taip ir nepavyko rasti. vyrauja jau tik armonika ir akordeonas. akordeonas dabar net populiaresnis už armoniką. kaip juos šokdavo. pasiutpolkę. kadrilį. sėkmingai kūrė sau gerbūvį. sudėtingus ir dažnai nelengvus žmonių gyvenimus. kuklūs. pirštų. instrumentus. ryšį ir įgyti pasitikėjimą. pakartoti kažkada grotus kūrinius ir, susitikus dar kartą, pagroti.
Vietos tradicijos
Vietinių gyventojų tarpe labai paplitusios pravardės. žmonėms sunku tiksliai nurodyti vienas kito tikrąsias pavardes. senolė Karalienė savo kaimą vadina ne Mūliškės, bet Mūliai. Ekspedicija buvo sėkminga ir naudinga. darbo apimties. už suteiktą transportą, kuomet jo neišvengiamai reikėdavo. atstovams ir gyventojams, pas kuriuos lankėmės. visų jų pagalba buvo labai reikalinga. vietos nominacija už pavyzdingą sodybos tvarkymą. „Už sušildytą akmenį“ - taip vadinasi ši nominacija. Žolinė Birštono vienkiemyje. Prie Birštono akmens.
tags: #birstono #vienkiemis #seniunija