Nemirseta - viena seniausių pajūrio gyvenviečių tarp Klaipėdos ir Palangos. Vietovardis kildinamas iš ūkininko Nemiros asmenvardžio ir kuršiško žodžio "seta" - sodyba, kiemas. Nemirseta daug laiko buvo šiauriausia Prūsijos žemių, o vėliau - Vokietijos imperijos gyvenvietė.
Nemirseta VIII-XIII a. priklausė kuršių žemei - Mėguvai, kuri ribojosi su Pilsotu. Nuo XIII a. priklausė Ordino valstybei. Po Melno sutarties 1422 m., Nemirseta tapo pasienio su Žemaitija punktu. Nuo 1434 m. šaltiniuose minima Nemirsetos karčema; tuo laiku įkurta pasienio sargybos būstinė. 1540 m. Nemirseta kūrėsi prie svarbaus pajūrio kelio iš Karaliaučiaus į Rygą. Jis tapo svarbiausia gyvenvietės plano dalimi, tačiau pats kaimas formavosi savaimingai, veikiamas pajūrio landšaftinių ypatybių ir kuršių bei vakarų žemaičių gyvensenos tradicijų.
1759-1761 m. be karčemos ir pasienio sargybos posto Nemirsetoje buvo 9 sodybos. Gyvenvietė vystėsi kaimo principu, daugumai sodybų koncentruojantis arčiau svarbiausio pajūrio kelio. 1772 m. pajūrio žvalgas pastatė vėjinį malūną. 1773 m. kaime atidaryta pradinė mokykla. 1774 m. vyriausias amtmonas gavo leidimą statyti karčemą. Nuo XVIII a. II p. pavadinimu Immersatt veikė Nemirsetos pašto įstaiga. Apsisaugojimui nuo užpustymo smėliu Nemirsetoje, paštininko Lohmejer iniciatyva, nuo XIX a. pr. tvirtintos kopos, sodinti medžiai. 1831 m. kilus epidemijai, Nemirsetos paštininkas Mellien karantino tikslams pašto sodyboje įrengė vieną pastatą su 14 kambarių ir pirtį.
Administraciniu atžvilgiu Nemirseta turėjo karališkojo pajūrio kaimo statusą, priklausė Sedvario seniūnijai, Kretingalės evangelikų-liuteronų parapijai (1785 m. duomenys). Nemirseta kaip kurortas pradėjo garsėti apie XIX a. vid., poilsiautojai apsistodavo paprastose vietinių gyventojų sodybose. 1833 m. Nemirseta turėjo 164 gyventojus, 11 valstiečių, 4 daržininkų sodybas, 1848 m. duomenimis, buvo 20 sodybų, 228 gyventojai. XIX a. II p. baigė formuotis Nemirsetos struktūra. XIX a. pab.-XX a. pr. Nemirsetoje jūros pakrantėje pastatyti keli vasarnamiai. Senosios karčemos vietoje, prie kelio iš Klaipėdos į Palangą plento pastatytas viešbutis - Kurhauzas, priklausęs Karnowsky šeimai. XX a. I p. Kurhauzas vadintas Nemirsetos maudyklių kurhauzu.
1926 m. Nemirseta turėjo 197 gyventojus, užėmė 614 ha plotą. Ūkininkų sodybos XIX a. II p. -XX a. I p. kūrėsi kaimo rytinėje dalyje, arčiau pasienio su Žemaitija. 1942 m. Nemirsetos gyventojų sąraše iš 95 gyventojų tik 7 nurodyti esantys žvejai ar žvejų šeimos nariai; dauguma gyventojų vertėsi įvairiais statybos darbais. Ūkininkaujančių buvo keliolika. Po karo beveik neliko vietos gyventojų - dalis karo pabaigoje pasitraukė su vokiečiais, dalis pokaryje buvo ištremta. Į ištuštėjusias sodybas atsikėlė nauji gyventojai, dalis - iš Latvijos. 1946 m. Nemirseta užėmė 1338 ha plotą.
XX a. 5 dešimt. pab.-6 dešimt. pr. gyvenvietės centre - ir minimame Kurhauze, įsikūrė sovietinės kariuomenės poligonas: nuo 1946 m. - poligono mokymo centras, 1952 m. - radiolokacinė kuopa. Poligono teritorijoje buvusio seno apstatymo dalis rekonstruota, dalis nugriauta, taip visiškai sunaikinant kaimo vakarinės dalies autentišką kraštovaizdį. Nugriauti senieji vasarnamiai, rekonstruotas senasis kurhauzas. Gyvenvietės centre poligono reikmėms pastatytas neišvaizdžios mūrinės tipinės architektūros gyvenamųjų ir pagalbinių statinių kompleksas. Mažiau nukentėjo kaimo rytinės pusės senasis apstatymas. 1970 m. Nemirseta prijungta prie Palangos.
Nemirsetos gyvenvietė savo pobūdžiu skyrėsi nuo kitų pajūrio kaimų. Jos struktūrinė raida rodo, kad svarbiausi objektai koncentravosi prie pagrindinio kelio: seniausia Nemirsetos sodyba - XV a. įsikūrusi karčema stovėjo būsimo Kurhauzo vietoje, kelio rytinėje pusėje, dab. Vėliau - kelio vakarinėje pusėje - įsikūrė pasienio muitinės postas, XVIII a. - pašto stotis. Remiantis pajūrio kaimų apstatymo tradicijomis, manytina, kad žvejų sodybomis anksčiau apstatyta Nemirsetos vakarinė pusė; ūkininkų sodybos Nemirsetoje kūrėsi kelio rytinėje pusėje, tinkamesnėje dirbimui žemėje. XIX a. pr. gyvenvietės šiaurės rytų dalyje įsikūrė laisvas nuo mokesčių dvarelis. Nuo XIX a. I p. augo Nemirsetos kurortinė reikšmė: XIX a. pab.-XX a. pr. Nemirsetos vakarinėje pusėje, arčiau jūros, pastatyta keletas vasarnamių, veikė Kurhauzas, pasienio muitinės punktas, pajūrio gelbėjimo stotis. XIX a. I p. Nemirsetos kurhauzo sodyba susiformavo XIX a. pab.-XX a. pr. ir be didesnių pokyčių, kaip rodo XX a. I p. kartografija, išliko iki XX a. vid., kol nepateko sovietinio karinio poligono žinion.
Nemirsetos Kurhauzas
Buvęs Nemirsetos kurhauzas stovi nuo XV a. susiformavusios Nemirsetos gyvenvietės istorinės teritorijos pietrytinėje dalyje, prie seno pajūrio kelio iš Klaipėdos į Palangą. Kurhauzas pastatytas senosios (XV a. vid.) Nemirsetos karčemos sodybvietėje.
Nuo 1946 m. Nemirsetoje įsikūrus sovietinės kariuomenės dalinio mokymo centrui, 1952 m. - radiolokacinei kuopai, Kurhauzas ir jo komplekso statiniai naudoti jų tikslams. Kurhauzo sklypas susiformavo istorinėje XV a. Nemirsetos karčemos sodybvietėje. Duomenų apie karčemos sodybos ribas, apstatymo struktūrą neišlikę. Tikėtina, kad dalis karčemos kiemo statinių buvo išlikę iki Kurhauzo statybos laiko, tačiau tikslesnės informacijos apie tai nerasta.
Anksčiausias kurhauzo sodybos struktūrinis vaizdas parodytas 1912 m. žemėlapyje. Jame matoma, kad Kurhauzo sodybos struktūra susiklostė pagal Rytprūsių sodybų istorines tradicijas: visi 4 sodybos pastatai stovėjo kiemo pakraščiais, kiemo vidus buvo neapstatytas. Už kiemo į pietus tęsėsi nemažas Kurhauzo sodybos dirbamos žemės plotas, už jo - sodas. Kurhauzo sodybą iš vakarų ribojo kelias į Palangą, iš šiaurės ir rytų pusių supo kaimo vidiniai pravažiavimo keliai, iš pietų pusės - pievos. Už kiemo į šiaurę ir į pietryčius XX a. I p. kartografijoje pažymėti prūdai, manytina, priklausė Kurhauzo ūkiui. Nuo Kurhauzo sodybos per kelią į vakarus vedė takas prie jūros.
Aiškiausiai Kurhauzo sodybos struktūra pažymėta 1936 m. XX a. pr. ir 1936 m. kartografijos lyginamoji analizė rodo, kad iki XX a. pradžios susiformavęs Kurhauzo sklypo apstatymas nekito iki XX a. Apie XIX a. pab.-XX a. pr. pastatytą mūrinį Kurhauzą sudarė 4 korpusai, visi - vienoje linijoje, palei Palangos kelią. Pagrindinis korpusas pastatytas 2 a., kiti - skirtingo lygmens vienaaukščiai. XX a. pr. ir XX a. I p. ikonografijos lyginamoji analizė rodo, kad Kurhauzas XX a. I-oje pusėje buvo rekonstruotas išplečiant paaukštintą pagrindinį (senąjį) korpusą; iš šiaurės pusės senojo vienaaukščio korpuso vietoje galu į Palangos kelią pastatytas 2 aukštų, mansardiniu stogu korpusas su įėjimais iš šiaurės ir vakarų pusių.
Pagal žmonių prisiminimus, prieškaryje Nemirsetos kurhauze buvo įvairaus dydžio viešbučio kambariai svečiams, biliardo patalpa, į sodo pusę - salė. Iš salės išeinant į sodą „<…> po dešine ranka, link mūrinės tvoros“ buvo dengtas praėjimas, t. vad. kolonada. Ji tęsėsi iki nedidelių vartelių prie kelio (gatvės); už vartelių per kelią ėjo pėsčiųjų takas link jūros. Manytina, kad prieškarinėse periodikos publikacijose epizodiškai minima mūrinė tvora su varteliais supo visą Kurhauzo sodybą, tačiau tikslesnių duomenų apie tai nerasta.
Esminiai struktūriniai Kurhauzo sodybos pokyčiai įvyko pokaryje, Nemirsetoje įsikūrus sovietiniam kariniam daliniui. Kurhauzą pritaikant sovietinės kariuomenės dalinio mokymų centrui, jis rekonstruotas. Sunyko istorinės kurhauzo sodybos ribos, nugriauta dalis senųjų kiemo pastatų; sovietinio karinio dalinio poreikiams pristatyta naujų statinių, tačiau jie, kaip ir istorinėje kiemo struktūroje, buvo išdėstyti teritorijos pakraščiais, kiemą paliekant neapstatytą. Buv. Kurhauzo sodybos struktūrinis vaizdas sovietmečiu matomas sovietinėje karinėje kartografijoje.
Darytina išvada, kad Kurhauzo sklypo apstatymo raida siekia XV a. vidurį - Nemirsetos senosios karčemos laikus. Kurhauzo sklypo struktūra visiškai susiformavo iki XX a. pr. ir be didesnių pokyčių išliko iki XX a. vid.
Palangos vieta Lietuvos žemėlapyje
Sklypų Želdinimo Tendencijos
Nuo seno įprasta, jog ruduo - ne tik derliaus nuėmimo metas, bet ir laikas pasirūpinti naujais sodinukais. Vis dėlto šiuolaikinės auginimo technologijos keičia nuo senų laikų susiformavusį požiūrį, kad tik rudenį ir pavasarį sodinami augalai geriausiai prigyja. Vazonuose išaugintus sodinukus galima sodinti visus metus, išskyrus žiemą.
UAB „Želdiniai tik jums“, įsikūrusios Dauparuose, šalia automagistralės Klaipėda-Kaunas, direktorė Vilma Ilginienė pasakojo, kad įmonės medelyne apie 95 procentai visų augalų auginami tam skirtuose vazonėliuose-konteineriuose. Sodinant augalus iš jų nėra pažeidžiama trapi šaknų sistema, todėl sodinukus galima sodinti bet kada. Metų laikas svarbus tik tada, kai augalai yra kasami iš grunto. Pašnekovė teigė, jog tendencija sodinukus auginti vazonėliuose-konteineriuose pakeitė ir klientų įpročius: „Dauguma pirkėjų jau žino, kad tokius augalus galima sodinti bet kada, todėl klientų srautas pas mus panašus ir pavasarį, ir vasarą, ir rudenį.
Medelyne „Želdiniai tik jums“ galima rasti apie 1000 skirtingų augalų rūšių. Paklausta, kokie augalai šiuo metu populiariausi, V. Ilginienė įvardijo viržius. „Prieš lapkričio 1-ąją žmonės stengiasi sutvarkyti kapus, o jiems puošti itin daug perka įvairių rūšių viržių, erikų. Šiemet jie išstūmė anksčiau buvusias populiarias begonijas ir serenčius. Žmonės viržius renkasi, nes jie atsparūs gamtos iššūkiams, dažnai net iškritus sniegui dar galima džiaugtis iš po jo kyšančiais spalvotais augalų lapeliais“, - sakė pašnekovė.
Viržių lapeliai gali būti sidabro, geltonos, žalios, rusvos, raudonos spalvos, o žydi jie baltai, rožine, lelijų, aviečių, vyšnių ir kitomis spalvomis. Medelyno „Želdiniai tik jums“ direktorė teigė pastebinti tendenciją, jog populiariausi yra tie augalai, kurie nereikalauja ypatingos priežiūros. Gyvatvorėms formuoti dažniausiai renkamasi paprastąsias tujas, kurių nereikia formuoti. „Populiarios ir vakarinės, smaragdinės tujos. Tujas pirkėjai renkasi, nes tai nereiklūs, ištvermingi, greitai augantys augalai“, - pasakojo V. Ilginienė.
Pirkėjai mėgsta ir kitus spygliuočius, nes jie išlieka dekoratyvūs visus metus, jiems nereikia išskirtinės priežiūros. Kapams puošti daug perkama kadagių, ypač šliaužiančių. Dar ne itin išplitęs, bet vis labiau populiarėja kukmedis. Iš lapuočių sodinukų populiarūs rododendrai. Brangiausias medelyne siūlomas augalas - bonsai pušis, kainuojanti 3-4 tūkstančius litų.
Viržiai - populiarus pasirinkimas kapų puošimui
Kretingalės seniūnijoje, Bruzdeilyno kaime, įsikūrusios želdinimo ir želdinių priežiūros paslaugų bendrovės „Žalyna“ želdininkystės specialistė Audronė Tamošauskienė pastebėjo, jog sklypų želdinime dominuoja tam tikros mados: „Anksčiau sunkiai galėjai rasti sklypą, kuriame nebūtų sidabrinės eglės. Dabar egles labiau keičia pušys. A. Tamošauskienė pasakojo, kad pagrindines augalų, sklypų želdinimo madas diktuoja kasmet gegužės viduryje Londone vykstanti Čelsio gėlių paroda. Tai vienas didžiausių ir įtakingiausių sodininkystės bei apželdinimo renginių pasaulyje, kuris sutraukia šimtus tūkstančių lankytojų. Čia galima pamatyti visas sodininkystės naujienas, vyraujančias madas, sodų stilius, susipažinti su naujausiomis augalų rūšimis ir veislėmis.
Pašnekovė teigė, jog būtent iš Čelsio gėlių parodos šiemet į Lietuvą atėjo hortenzijų, ypač šluotelinių, mada. Anot jos, šiemet savo sklype taip pat madinga buvo turėti magnoliją. Kalbant apie gėles, anksčiau buvusias itin populiarias, bet daug priežiūros reikalavusias surfinijas išstūmė pelargonijos.
UAB „Žalyna“ medelyno specializacija - spygliuočių auginimas. Visų dekoratyvinių spygliuočių sodinukai auginami pačiame medelyne iš sėklų, itin daug dėmesio skiriama pušims. „Tikriausiai nieko nenustebinsiu sakydama, kad pušys pajūrio krašte itin populiarios. Paskutiniu metu itin madingi formuoti kalninių pušų medeliai, taip vadinamieji bonsai. Jų kaina priklauso nuo to, kiek laiko augalas buvo formuotas. Į mūsų medelyną buvo atvykę specialistų iš Japonijos, kurie mokė, kaip reikia taisyklingai tai daryti. Kad formuojamą ar jau suformuotą augalą būtų galima vadinti bonsai, jis turi atitikti labai griežtas formavimo ir augimo taisykles. Dažnai tokį augalą augini net dešimtmetį, todėl ir kaina, priklausomai nuo įdėto darbo, gali siekti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių litų. Čia kalbu apie pušis, kurios yra išaugintos mūsų medelyne, atvežtinės gali kainuoti ir dešimt tūkstančių litų“, - pasakojo A.
Paklausta, ar apskritai žmonės linkę sklypo želdinimą patikėti specialistams, ar vis dėlto šio darbo vis dar imasi patys, želdininkystės specialistė A. Tamošauskienė teigė: „Šiaip lietuviai yra išmanūs ir daug ką mėgsta daryti savo rankomis. Vis dėlto daugėja žmonių su nuostata, kad visus darbus turi daryti tos srities specialistai. Tad vis daugiau žmonių sklypų apželdinimą patiki profesionalams ir lengviau tam skiria pinigus.“ Tačiau, pasak pašnekovės, Klaipėdos krašte želdininkystės specialisto darbas vertinamas daug mažiau nei Vilniuje. „Sostinėje atsižvelgiama į tai, kiek kainavo pats sklypas, namas, tada sprendžiama, kiek pinigų skirti sklypui želdinti. Mūsų krašte žmonės išleidžia pinigus namo statybai, o želdinimui skiria tai, kas lieka“, - kalbėjo ji.
Vis dėlto vis daugiau gyventojų pradeda suprasti, jog noras aplink namus sukurti gražią aplinką kainuoja. „Klientai jau nebesistebi išgirdę kai kurių retesnių ar atvežtinių augalų kainas. Jie jau supranta, kad iš kitur atvežtas augalas kainuos brangiau nei išaugintas Lietuvoje, nes kainuoja jau vien jo transportavimas“, - pastebėjo A. Tamošauskienė. UAB „Žalyna“ didžiąją dalį ne savo medelyne auginamų augalų atsiveža iš Lenkijos.
Bonsai pušis
Investiciniai Projektai
Pelnus krovęs sklypų plėtojimo verslas staiga sustojo ir ne vienam grasina bankrotu. Siūlomi pirkti statybai parengti investiciniai projektai kol kas pasmerkti dūlėti. Jei naršydami internetą rastumėte nupieštą pasakų namelį ant vištos kojelės su užrašu "Parduodamas investicinis projektas", nereikėtų juoktis. Jis toks pat realus, kaip ir nekilnojamuoju turtu (NT) prekiaujančių agentūrų tinklalapiuose užsibuvę siūlymai pirkti sklypus su nepastatytais individualių namų kvartalais ar daugiabučiais namais.
70 a sklypas Vilniuje, Bajorų sodų gatvėje, būtų užstatytas kotedžais ir individualiais namais, 3,15 ha sklypas Visoriuose - daugiabučiais. Užmojų statyti būta ir Kauno rajone. Kauno mieste statybų laukiantys sklypai - kuklesni. Partizanų gatvėje, 17,4 a sklype, parengtas projektas septynių aukštų namui, Taikos prospekto ir Kaimynų gatvės kampe, 13,5 a plote, įsivaizduojamas aštuonių aukštų daugiabutis, J.Žemgulio gatvėje, 30,4 a teritorijoje, vietoj gamybinių pastatų taip pat planuojamas daugiaaukštis. Aukštojoje Fredoje, Svajonių alėjoje suplanuotame name, svajonių būstą galėtų įgyti 15 šeimų.
Investicinių projektų kainos - nenuspėjamos. Priklausomai nuo dydžio ir vietos, jos prasideda nuo kelių šimtų tūkstančių ir baigiasi keliais ar keliomis dešimtimis milijonų litų. Antai Klaipėdos rajone, kaimo vietovėje, investicinio projekto 1 aro kaina tesiekia kelis tūkstančius litų, sostinėje ar Kaune už arą prašoma 100 tūkst. litų, o kai kur - ir 200 tūkst. litų. Investicinius projektus dažniausiai parduoda NT agentūros.
Investicinį projektą Vilniuje, Bajorų sodų gatvėje, parduodanti bendrovė PGNT informavo, kad kaina per metus nukrito perpus. Iš pradžių už 70 arų sklypą su detaliuoju planu, pagal kurį galima statyti 20 kotedžų, vieną dvibutį ir 1 vienbutį pastatą, buvo prašoma 7 mln. litų. Dabar šį pirkinį būtų galima įsigyti už 3,5 mln. Pasak PGNT direktoriaus Arūno Janutėno, minėtas projektas nuo pat pradžių buvo rengiamas parduoti. "Deja, rinkoje susiklostė situacija, kai pirkėjų vis mažėjo, bankai nustojo finansuoti bet kokio NT pirkimą", - paaiškino A.Janutėnas.
Kaune, J.Žemgulio gatvėje ir Taikos prospekte, investicinius projektus parduodančios bendrovės "Remax" atstovų teigimu, šiuo metu parduodamas tik J.Žemgulio gatvėje esantis 30 a sklypas su projektu. Pradinė jo kaina buvo 5,5 mln. litų, dabar - 4,2 mln. litų. Teigiama, kad sklypo J.Žemgulio gatvėje kaina sudaro apie 95 proc. investicinio projekto kainos. Nuo pat pradžių šis projektas rengtas ketinant statyti gyvenamąjį namą, bet, pasikeitus finansinėms galimybėms, projektą nuspręsta parduoti. "Remax" atstovų teigimu, būstų kaina šiame name galėtų siekti 3,5 tūkst. litų už 1 kv.
Investiciniai projektai tarp skelbimų "parduodama" atsidūrė sprogus NT burbului ir atsiritus ekonominiam sunkmečiui. Buvo nemažai verslininkų, kurie pirkdavo sklypus, parengdavo detaliuosius planus ir perleisdavo kitiems. Kartais verslininkai rengdavo ir techninius projektus, gaudavo statybos leidimus - tada parduodavo. Statybos bumo metu tokie projektai buvo bene pats pelningiausias verslas.
V.Juocevičius atkreipė dėmesį, kad prieš tai projektai buvo rengiami su viena perspektyva, dabar situacija pasikeitė. Bendrovės "Conserela" vadovo vertinimu, šiuo metu vargiai įmanoma parduoti investicinį projektą ir uždirbti. Juo labiau nepavyks susigrąžinti to, kas įdėta, jei sklypas buvo pirktas tuo laiku, kai kainos buvo pakilusios. Dokumentų, projektų rengimas, suderinimai su valstybinėmis institucijomis nesudaro didelės kainos, lyginant su sklypo verte. Perkant investicinį projektą bene didžiausia nauda - sutaupytas laikas. V.Juocevičiaus nuomone, dabar, perkant investicinį projektą, niekas nežiūri, kiek buvo išleista pinigų ir laiko rengiant projekto dokumentus.
Pirkėjas tiesiog vertina: apsimoka pirkti ar ne. Jei projektas vis dar atitinka šiandienos poreikius, jis dar gali būti vertinamas kaip projektas, ne vien kaip sklypas. Tie, kas turi lėšų ir ketinimų pradėti kažką statyti, pirkti sklypą su parengtu detaliuoju planu, kuriame aiškiai pasakyta, ką galima statyti - laikas labai palankus. "Techninis projektas - kitas klausimas. Jį galima parengti daug greičiau nei detalųjį planą. Jo nuomone, gyvenamosios paskirties projektams tiesiog reikia laukti.
Laukti geresnių laikų, kada tokie projektai vėl taps paklausūs, gali ne visi. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktorės Dalios Bardauskienės duomenimis, apie 90 proc. "Šiuo metu rinkoje projektų pasiūla viršija paklausą. Bankai aiškiai siunčia rinkai žinią, kad nefinansuos pirkėjų, o kai nėra pirkėjų, joks verslininkas neprisiims rizikos arba sieks ją mažinti. LNTPA atstovė taip pat atkreipė dėmesį, kad pastaraisiais metais buvo nemažai projektų, orientuotų į vadinamąją taškinę plėtrą. "Tokie projektai ateityje neturi perspektyvos.
Perspektyvūs yra kompaktiški miestai, kada žmogus gali patogiai ir greitai iš namų pasiekti darbą, darželį, mokyklą, prekybos centrą, kitas svarbias paslaugas. Klestėjimo metais dažnas NT plėtotojas bandė apžioti per didelį kąsnį: prisipirko sklypų, pasiskolinęs pinigų ketino juose kažką statyti. Tiesa, anksčiau statyboms dar buvo naudojami pinigai, gauti už nepastatytus butus. Ne visi šie užmojai pavyko. Kadangi plėtotojai nebeturėjo pinigų užbaigti savo sumanymams, pradėjo galvoti apie sklypų kartu su projektais pardavimą. Rinkoje atsirado gausybė investicinių projektų.
Dabar pastebime vieną kitą besidomintįjį tokiais objektais, kuris tikisi pigiai kažką nusipirkti. Tačiau realūs pirkimo sandoriai dar nevyksta. Labai sunku kalbėti apie realią tokių objektų vertę, kai jų niekas neperka. Galima šnekėti tik apie kainą, kurios prašoma - ji nuo pradinės labai sumažėjusi. Pardavėjų lūkesčiai smuko. Tačiau, skirtingai nei butų rinkos, nukritusi sklypų ir investicinių projektų kaina pirkėjų dar nesugundė. Negalėčiau sakyti, kad visiems NT plėtotojams gresia bankrotas.
Visiems NT rinkos dalyviams yra sunku. Vieniems yra blogai, kitiems - labai blogai. Tokių, kuriems labai gerai - nėra nė vieno. Vis tik parengti investiciniai projektai nedūlės amžinai. Pirmiausia turėtų būti užbaigti jau pradėti statyti namai.
CAPITAL - pirmaujanti nekilnojamo turto agentūra LietuvojeCAPITAL - tai nekilnojamo turto agentūra, vienijanti patyrusius ir savo darbą puikiai išmanančius brokerius. Čia kiekvienas klientas sulaukia profesionalios pagalbos ieškant optimaliausio būsto pirkimo ar nuomos varianto. Nesvarbu, ar ieškote naujos statybos buto, jaukaus namo, kotedžo, sodybos, vasarnamio, garažo ar sklypo, CAPITAL brokeriai pasirūpins, kad paieškos būtų sklandžios, o sprendimas atitiktų tiek Jūsų poreikius, tiek finansines galimybes. Jei svarstote apie savo turto pardavimą, mūsų specialistai padės įvertinti objekto rinkos vertę, parengs patrauklų skelbimą, pasirūpins reklama įvairiuose kanaluose ir pritrauks potencialius pirkėjus, kad pardavimo procesas būtų greitas ir saugus....
KPI NEMIRSETA 1982
tags: #bruzdeilyno #kaimas #sklypas