Kai didžiąją laiko dalį praleidžiame patalpose, itin svarbu užtikrinti sveikatai palankų mikroklimatą. Tai apima oro temperatūrą, drėgmę, vėdinimą ir kitus veiksnius, kurie tiesiogiai veikia mūsų savijautą ir darbingumą.
Oro temperatūra patalpose
Pagal higienos normas ir nusistovėjusias tradicijas, komfortiška temperatūra gyvenamosiose patalpose turėtų svyruoti tarp 18-22°C. Šildymo sezono metu patalpų oro temperatūra priklauso nuo šildymo lygio, o ne šildymo sezono metu - nuo saulės kontrolės: ar yra galimybė kontroliuoti į patalpas patenkančios saulės šilumos kiekį.
Oro drėgmės svarba
Gerai savijautai didelę reikšmę turi oro drėgmė. Lietuvos higienos normoje HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas" nurodoma, kad patalpose turi būti 35-60 proc. santykinė oro drėgmė. Nors drėgmės ribos gana plačios, būtent optimali patalpų oro drėgmė lemia ne tik komfortišką savijautą, bet ir turi įtakos pastato ilgaamžiškumui.
Kadangi daugelyje būstų ir biurų oro drėgmė yra nepakankama, jį būtina drėkinti. 2019 m. spalį „Philips" užsakymu Baltijos šalyse buvo atliktas tyrimas, kurio metu paaiškėjo, jog net 50 proc. respondentų mano, kad orui drėkinti pakanka buitinių liaudiškų priemonių - patalpose džiovinant rūbus, auginant kambarines gėles ar ant radiatoriaus pastačius indą su vandeniu. Tačiau įrodyta, kad visi šie būdai yra ne itin efektyvūs ir trumpalaikiai. Geriausias ir efektyviausias būdas norint pakankamai išvalyti ir sudrėkinti patalpų orą - oro drėkintuvai ir valytuvai.
„Pasidaryk pats“ sausintuvas ir „Destory CaCl2“
"Sergančio pastato sindromas" ir vėdinimo svarba
Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto mokslininkė dr. Lina Šeduikytė sako, kad labai svarbu, kad žmogus patalpose, kuriose dirba ir gyvena, jaustųsi gerai: „Yra toks „sergančio pastato sindromas", kurį pajuntame būdami netinkamo mikroklimato patalpoje - jaučiame akių sausumą, niežėjimą, mieguistumą, galvos skausmą, o išėjus iš patalpos šie nemalonūs pojūčiai dingsta. Viena dažniausių priežasčių - netinkamas ar nepakankamas vėdinimas. Dėl jo kyla anglies dvideginio lygis, skauda galvą, mums sunkiau susikoncentruoti.
Kitas faktorius - įvairių prietaisų, pavyzdžiui, galingų spausdintuvų, buvimas patalpoje. Taip pat ir baldų, kilimų, apdailos ar kitų medžiagų, kurios išskiria lakiuosius organinius junginius.
CO2 koncentracija ir jos poveikis
2018 metų gruodžio mėnesį Nacionalinė pasyvaus namo asociacija atliko mokyklų klasių oro tyrimą. Pasirodė, kad vidutinė CO2 koncentracija mokyklose pamokų metu siekia 1660 milijoninių dalių (ppm) - tai yra 1,6 karto daugiau už rekomenduojamą normą. Vidurinių klasių vidutinė CO2 koncentracija tyrimo metu siekė - 1755 ppm. Keturiose iš penkių tirtų vidurinių klasių CO2 koncentracija pamokų metu pašokdavo virš 2000 ppm, o aukščiausias vyresnėse klasėse užfiksuotas rodiklis - 5152 ppm.
JAV Harvardo ir Sirakjuso universiteto mokslininkų eksperimentais yra nustatyta, kad, ore esant 1400 ppm CO2 koncentracijos, žmonės mąstymo įgūdžių testus atliko 50 proc. prasčiau nei esant 500 ppm CO2 koncentracijai. Berklio nacionalinės laboratorijos tyrimas, rodo, kad mokydamiesi klasėse, kuriose CO2 koncentracija viršija 1000 ppm, vaikai praleidžia 10-20 proc. mažiau.
CO2 koncentracijos poveikis
| CO2 koncentracija (ppm) | Poveikis |
|---|---|
| 500 | Optimali koncentracija |
| 1000 | Vaikai praleidžia 10-20% mažiau pamokų |
| 1400 | Mąstymo įgūdžiai prastėja 50% |
| 1660 | Vidutinė CO2 koncentracija mokyklose pamokų metu |
| 2000 | CO2 koncentracija viršija normą |
Renovuoti daugiabučiai ir oro kokybė
Kita problema susijusi su nepakankamu vėdinimu ir prasta oro kokybe - renovuoti daugiabučiai. Įprasta situacija, kai kiaurus senus daugiabučius apšiltiname, bet žmonių įpročiai nepasikeičia. 2015-2016 metais Suomijos ir Lietuvos (KTU) mokslininkų vykdyta oro kokybės daugiabučiuose stebėsena parodė, kad Lietuvoje trečdalyje renovuotų pastatų CO2 koncentracija nuolat viršija normą.
Kaip pagerinti oro kokybę patalpose?
„Šalia visų technologinių sprendimų, medžiagų parinkimo, reikia keisti ir žmonių įpročius. Privalu suprasti, jog patys galime prisidėti prie geresnės oro kokybės namuose. Tai galima padaryti ir mokyklose, pavyzdžiui, atidarę per pertrauką visus langus per. Namuose pirmiausia reikia išsiaiškinti, kur yra oro taršos šaltiniai. Tai gali būti ir paprasčiausia kiliminė danga.
„Danijoje atlikome mikroklimato tyrimą, kurio metu tyrėme žmonių darbingumą esant skirtingoms sąlygoms. Žiūrėjome, kiek jie darė klaidų skaičiuodami, kai buvo padėtas senas taršus kilimas ir koks buvo jų darbingumas švariame ore. Žmonės darė kur kas daugiau klaidų, kai teršalų šaltinis - kilimas - buvo patalpoje. Visuomet reikia išsiaiškinti problemos šaltinį. Tai gali būti ir mūsų baldai. Tuos pačius spausdintuvus galbūt verta laikyti ten, kur jie nebus prie patalpoje dirbančių ar gyvenančių žmonių, galime juos laikyti atskirame kabinete ar kambaryje. Jei nėra mechaninio vėdinimo, reikia įprasti dažniau vėdinti patalpas", - teigia mokslininkė dr.
Biuruose ji siūlo vengti atvirų erdvių, nes tyrimai rodo, kad žmonės sunkiau susikaupia atvirose biurų erdvėse ir jose yra sunkiau užtikrinti tinkamą mikroklimatą. Šildymo ir vėdinimo sistemas reiktų projektuoti taip, kad patys žmonės galėtų keisti tiek oro temperatūrą, tiek oro judėjimo greitį savo patalpoje. Svarbus ir medžiagų pasirinkimas. Rekomenduojama naudoti tokias medžiagas, kurioms pagaminti reikia mažiau išteklių ir energijos. Darnaus vystymosi principai skatina naudoti vietines medžiagas, nes didžiausia tarša neretai būna transportavimo metu.
Projektuojant biurus verta pagalvoti apie laisvalaikio erdves. Biuruose reikia kurti tiek ir darbo, tiek ir poilsio zonas, kad darbuotojai turėtų galimybę pailsėti. Taip pat ir pats pastatas turėtų generuoti energiją. Dabar populiarėja vertikalūs sodai.
tags: #buitiniu #patalpu #mikroklimatas