Šiame straipsnyje aptarsime savivaldybių finansavimą, ypatingą dėmesį skiriant Danijos patirčiai. Danija dažnai pateikiama kaip sektinas pavyzdys Šiaurės šalių vietos savivaldos sistemoje.
Stipri vietos savivalda - brandžios demokratinės valstybės elementas. Ši teisė tvarkyti viešuosius reikalus tiesiogiai gali būti įgyvendinta per vietos valdžios institucijas. Dabartinės redakcijos Vietos savivaldos įstatymas nustato 42 savarankiškas ir 32 valstybines (valstybės perduotas savivaldybėms) socialines, ekonomines bei kitas funkcijas.
Savivaldybių funkcijos neatsiejamos nuo finansų. Jos finansuojamos ne tik iš nuosavų lėšų, bet, kaip ir daugumoje Europos valstybių, biudžeto dotacijomis. Dėl to, jog savivaldybių biudžetų pajamų struktūroje dominuoja valstybės biudžeto dotacijos, Lietuva dažnai priskiriama prie žemo fiskalinės decentralizacijos lygio šalių.
Lietuvoje beveik nėra analitinių darbų, kuriuose detaliai būtų nagrinėti savivaldybių ekonomines ir socialines funkcijas reglamentuojantys teisės aktai, todėl iškyla poreikis atlikti naujas jų finansavimo analizes, pavyzdžiui, Utenos rajono savivaldybės išlaidų mažinimo tendencijos naujausiais 2009 m.
2007 m. Danijoje įsigaliojo vietos savivaldos reforma, kurios tikslas buvo pagerinti gyventojams teikiamų viešųjų paslaugų kokybę. Taigi decentralizacijos procesas ekonomikos srityje įgauna vadinamosios fiskalinės decentralizacijos formą.
Fiskalinė decentralizacija: teoriniai aspektai
XX a. antrojoje pusėje Vakarų šalyse atsiranda fiskalinio federalizmo teorija. Pagrindinė fiskalinio federalizmo teorijos idėja yra fiskalinių santykių tarp įvairių valdymo lygių kūrimas remiantis decentralizavimo metodu. Apmokestinimo galios turi būti paskirstytos konkretiems valdymo lygiams.
Siekiant sėkmingo viešojo valdymo sistemos funkcionavimo, fiskalinio federalizmo teorijos atstovai siūlo sukurti tokią viešųjų finansų struktūrą, kurioje kiekvienas šalies valdymo lygis turėtų pajamų šaltinį jam priskirtoms funkcijoms finansuoti. Pagal fiskalinio ekvivalentiškumo principą nauda ir išlaidos turi būti susietos.
Fiskalinė decentralizacija apima du tarpusavyje susijusius klausimus:
- Išlaidos atsakomybės ir pajamų šaltinių padalijimas tarp valdžios lygių.
- Vietos valdžios laisvė priimti sprendimus, susijusius su išlaidomis ir pajamomis.
R. M. Bird išskiria penkis pagrindinius fiskalinės decentralizacijos klausimus:
- Kas ką daro?
- Kas renka mokesčius?
- Kaip yra reguliuojamas pajamų ir išlaidų disbalansas, atsiradęs atsakius į pirmus du klausimus?
- Kaip reguliuojamas poreikių ir pajėgumų disbalansas tarp to paties lygio valdymo darinių?
- Vietos valdžios skolinimosi galimybės.
Iašlaidų paskirstymas yra veiksmingas tada, kai aiškiai yra atskirtos ir detalizuotos centrinės ir vietos valdžios funkcijos. Deleguotoms funkcijoms vykdyti vietos savivaldos institucijoms yra reikalingi finansiniai ištekliai.
Jeigu visi finansiniai ištekliai bus sutelkti centrinės valdžios rankose, tuomet bus atotrūkis tarp valdymo lygių. O jei didelė finansų dalis bus sutelkta vietos lygmenyje, tuomet gali turėti neigiamas pasekmes makroekonominiam stabilumui.
Deleguojant dalį valstybės funkcijų vietos savivaldai, savarankiškumas sudarant savo biudžetus dažnu atveju ribojamas, todėl savivaldybės turi teisę gauti finansinius resursus iš centrinės valdžios. Taigi finansiniai pervedimai yra neišvengiami siekiant užtikrinti pajamų ir išlaidų balansą vietos savivaldos lygmenyje.
Vietos valdžios lygmuo taip pat gali skolintis lėšas, kad užtikrintų savo funkcijų įgyvendinimą. Paskolas gali gauti iš įvairių šaltinių: centrinės valdžios; finansinių institucijų; skolintis vietos ar tarptautinėse finansų rinkose ar gauti paskolas obligacijų emisijos pagrindu.
Funkcijų priskyrimo problemos
Vietos valdžios institucijos įstatymų apibrėžtose ribose turi teisę ir gebėjimą tvarkyti viešųjų reikalų dalį vadovaudamosi vietos gyventojų interesais ir prisiimdamos už tai atsakomybę. Subsidiarumo principas reikalauja, kad funkcijos būtų perduodamos kuo žemiau esantiems viešojo valdymo subjektams, o aukštesniems valdymo subjektams perduodamos tos funkcijos, kurių negali atlikti žemesnio lygmens viešojo valdymo subjektai.
Naudos persiliejimas procesas, kurio metu naudą gauna ne tik tie, kurie už ją moka. Kuo funkcijos įgyvendinimo ar viešosios gėrybės teikimo regionas yra didesnis, tuo sunkiau tą funkciją atlikti žemesniame lygmenyje. Kartais šis procesas dar apibūdinamas šalutinio efekto sąvoka ar įvardijama kaip zuikiavimo , laisvo raitelio problema.
Kuo lengviau atriboti vartotojus, kurie naudojasi viešąja gėrybe, tuo lengviau tą gėrybę decentralizuoti, t.y. teikti ją vietos savivaldos lygmenyje. Vietos valdžia geriau žino vietos gyventojų poreikius, kai mato jų įmokų ir teikiamos gėrybės sąsajas. Kuo didesnis žmonių įsitraukimas į vietos reikalų tvarkymą, tuo tvirtėja vietos valdžios atsakomybė.
Masto ekonomija reiškia, kad tik centralizuotas tam tikros viešosios gėrybės teikimas yra veiksmingas, kadangi viešosios gėrybės teikimas vietos savivaldos lygmeniu reikš didesnes sąnaudas nei jos teikiama nauda. Gyventojų prioritetai, t.y. viešosios gėrybės, kurios vienodai būtinos visos šalies gyventojams, pavyzdžiui, krašto apsaugos, turi būti teikiamos centralizuotai, o tos viešosios gėrybės, kurios atspindi diferencijuotus poreikius vietos savivaldos lygmeniu.
Saugumo DNR. Gynybos pramonė – labiausiai klestintis sektorius Lietuvoje vos per metus?
Ekonomistas Ch. M. Tiebout 1956 m. pateiktas modelis patvirtina decentralizacijos sąlygojamą ekonominį efektyvumą. Vartotojai gali migruoti tarp atskirų savivaldybių teritorinių administracinių vienetų rinkdamiesi labiausiai jų prioritetus atitinkantį viešųjų gėrybių kompleksą . Procesas, gyventojams renkantis priimtiniausią viešųjų gėrybių kompleksą , vadinamas balsavimu kojomis .
Tačiau tikrovėje sunku įsivaizduoti, kad visos šios prielaidos būtų įgyvendintos. Pavyzdžiui, galimybės nebuvimas sudaryti tiek teritorinių administracinių vienetų, kad kiekvienas vartotojas galėtų pasirinkti jo poreikius atitinkantį viešųjų gėrybių kompleksą , sudėtingas optimalaus...
Valstybės biudžeto lėšų valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms vykdyti pasiskirstymas 2004-2009 m., mln. litų:
tags: #busto #aprupinimas #danijoje