Pajamų atotrūkis tarp turtingiausių ir skurdžiausių gyventojų: tendencijos ir priežastys

Šalies finansinis saugumas yra sudėtingas ir daugiakomponentis reiškinys, kuris gali būti apibrėžiamas kaip šalies gebėjimas apsaugoti savo finansų sistemą nuo vidinių ir išorinių grėsmių, užtikrinti jos plėtrą ir ekonomikos augimą ilgalaikėje perspektyvoje, nepažeidžiant šalies finansinio suverenumo. Diskusijos apie šalies finansinį saugumą, jo reikšmę ekonomikos augimui ir tvarumui ypač suintensyvėjo po 2008 m. finansų krizės. Vėliau šios srities tyrimų proveržį paskatino 2020 m. pasaulinė pandemija, o 2022 m. geopolitinės situacijos pokyčiai ir su tuo įsisiję nauji iššūkiai tapo postūmiu daugiau dėmesio skirti šalies finansinio saugumo palaikymo priemonių efektyvumui. Didėjant nestabilumui regione šalies finansinio saugumo tendencijos tampa glaudžiai susijusios su darbo jėgos ir verslo lankstumu, gebėjimu sparčiai prisitaikyti, persiorientuoti, diversifikuoti savo veiklą ir tokiu būdu užsitikrinti išlikimą.

Kita vertus, sparčiai auganti migracija, infliacija, nedarbo lygis didina ir socioekonominių problemų mastą. Šalims tenka spręsti skurdo, augančio socialinės rizikos grupei priskiriamų asmenų skaičiaus, pajamų nelygybės ir kitas problemas, reikalaujančias papildomo finansavimo. Daugelyje šalių pajamų nelygybė ilgalaikėje perspektyvoje pasižymi augimo tendencijomis. Pastebima, kad ne tik nuolatos auga atotrūkis tarp 10 proc. turtingiausių ir 10 proc. skurdžiausių gyventojų pajamų, bet taip pat turtingiausiųjų pajamos auga greičiau nei skurdžiausiųjų. Pajamų nelygybės problemai gilėjant pripažįstama, kad rinka pati savaime nėra pajėgi užtikrinti tolygaus pajamų pasiskirstymo, todėl šis uždavinys tenka valstybei.

Šiame straipsnyje pristatomo tyrimo tikslas - įvertinti šalies finansinio saugumo poveikį pajamų nelygybei. Tyrimo metu naudojama kvantilinė regresinė analizė, kuri leidžia įvertinti šalies finansinio saugumo poveikį skirtinguose pajamų nelygybės lygiuose. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad šalies finansinis saugumas didina atotrūkį tarp žemiausias ir aukščiausias pajamas gaunančių gyventojų, tai atvejais kai pajamų nelygybė yra žemesnio nei vidutinis lygis.

Pajamų nelygybė pasaulyje: EBPO duomenys

2011 m. gruodžio 6 d. Ataskaitoje, pavadinimu „Divided We Stand: Why Inequality Keeps Rising“ (Pasidalijimo problema: kodėl didėja nelygybė“), teigiama, jog šiuo metu 10 proc. turtingiausiųjų įplaukos net devynis kartus viršija 10 proc. pačių skurdžiausių minėtosios organizacijos valstybių gyventojų pajamas. Įplaukų skirtumas didėja net ir tradiciškai lygiomis laikytose šalyse, tokiose kaip Vokietijoje, Danijoje ir Švedijoje: nuo santykio 5 ir 1 devintame dešimtmetyje šiandien šie skaičiai siekia 6 ir 1. 10 ir 1 skirtumas fiksuojamas Italijoje, Japonijoje, Pietų Korėjoje ir Jungtinėje Karalystėje. O santykis 14 ir 1 galioja Izraeliui, Turkijai ir JAV. Čilėje ir Meksikoje turtingiausių žmonių pajamos vis dar 25 kartus didesnės nei skurdžiausiai gyvenančiųjų.

Būtent Čilėje ir Meksikoje tokia atskirtis didžiausia iš visų EBPO šalių, tačiau ji pagaliau pradėjo, nors ir po truputį, mažėti. Turtinė nelygybė dar skaudesnė už EBPO ribų esančiose sparčiai augančiose ekonomikose. Brazilijoje turtingieji uždirba net 50 kartų daugiau nei sunkiai besiverčiantys brazilai. Brazilijoje tokia nelygybė didžiausia, nors, anot ekspertų, skirtumas per pastaruosius 10 metų nuolat mažėja.

Paryžiuje pristatydamas EBPO ataskaitą, organizacijos generalinis sekretorius Angelis Gurria sakė, jog „socialinė nelygybė pradėjo atsiskleisti daugelyje valstybių. Šis tyrimas padėjo atsikratyti naivių įsitikinimų, jog ekonomikos augino pliusai automatiškai pasiekia visus žmones, o nelygybė skatina socialinį mobilumą. Iš tikrųjų, neturint aiškios ekonomikos augimo strategijos, nelygybė didėja ir toliau“.

Svarbiausias veiksnys, atsakingas už didėjančią įplaukų nelygybę, anot ekspertų, yra atlyginimų skirtumai - technologinis progresas labiau pasitarnavo aukštos kvalifikacijos specialistams, o mažiau žinių turintys darbuotojai liko nuskriausti. Reformos, skirtos konkurencingumo didinimui ir darbo rinkų lankstumui, pavyzdžiui nepilnos darbo dienos darbai ar lankstus darbo grafikas, padidino našumą bei tam tikras žmonių grupes grąžino į darbo rinką (pvz. moteris ir prastai apmokamus darbininkus). Tačiau nepilnos darbo valandos ir žemos kvalifikacijos darbuotojai atlyginimų skirtumą tik padidino.

Gini koeficientas pasaulyje (šaltinis: Pasaulio bankas)

Pajamų nelygybė JAV

JAV egzistuoja didžiulis atotrūkis tarp turtingiausių ir skurdžiausių valstijų. Didžiausia atskirtis išlieka tarp pietinių ir šiaurinių šalies regionų.

CNBC pristato skurdžiausių JAV valstijų dešimtuką:

1. Misisipė (Namų ūkių metinių pajamų mediana: 37 tūkst. JAV dolerių)
2. Kanzasas (Namų ūkių metinių pajamų mediana: 40,1 tūkst. JAV dolerių)
3. Vakarų Virdžinija (Namų ūkių metinių pajamų mediana: 40,1 tūkst. JAV dolerių)
4. Alabama (Namų ūkių metinių pajamų mediana: 41,5 tūkst. JAV dolerių)
5. Kentukis (Namų ūkių metinių pajamų mediana: 41,7 tūkst. JAV dolerių)
6. Niu Meksikas (Namų ūkių metinių pajamų mediana: 42,5 tūkst. JAV dolerių)
7. Tenesis (Namų ūkių metinių pajamų mediana: 42,7 tūkst. JAV dolerių)
8. Luiziana (Namų ūkių metinių pajamų mediana: 42,9 tūkst. JAV dolerių)
9. Pietų Karolina (Namų ūkių metinių pajamų mediana: 43,1 tūkst. JAV dolerių)
10. Oklahoma (Namų ūkių metinių pajamų mediana: 44,3 tūkst. JAV dolerių)

Vis dėlto turtingiausiose JAV valstijose gyventojų pajamos yra kur kas aukštesnės nei kaimynėse iš Pietų. 10 turtingiausių JAV valstijų:

1. Merilendas (Namų ūkių metinių pajamų mediana: 71,1 tūkst. JAV dolerių)
2. Niu Džersis (Namų ūkių metinių pajamų mediana: 69,6 tūkst. JAV dolerių)
3. Aliaska (Namų ūkių metinių pajamų mediana: 67,7 tūkst. JAV dolerių)
4. Konektikutas (Namų ūkių metinių pajamų mediana: 67,2 tūkst. JAV dolerių)
5. Havajai (Namų ūkių metinių pajamų mediana: 66,2 tūkst. JAV dolerių)
6. Masačiusetsas (Namų ūkių metinių pajamų mediana: 65,3 tūkst. JAV dolerių)
7. Niu Hempšyras (Namų ūkių metinių pajamų mediana: 63,2 tūkst. JAV dolerių)
8. Virdžinija (Namų ūkių metinių pajamų mediana: 61,7 tūkst. JAV dolerių)
9. Minesota (Namų ūkių metinių pajamų mediana: 58,9 tūkst. JAV dolerių)
10. Delaveras (Namų ūkių metinių pajamų mediana: 58,4 tūkst. JAV dolerių)

Pajamų nelygybė Lietuvoje

Šventinis laikotarpis parodė, kad vieni gyventojai, net ir turintys darbą, turėjo planuoti savo išlaidas ieškodami kuklesnių dovanų bei vaišių, kai kiti vyko į tolimas keliones, dovanojo prabangias dovanas. Ekonominis augimas Lietuvoje dažnai buvo koncentruotas tam tikruose sektoriuose ir regionuose, paliekant pažeidžiamus gyventojus už šio proceso ribų.

Apžvalgoje pažymima, kad Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, 20 proc. pačių turtingiausių ir 20 proc. pačių skurdžiausių žmonių Lietuvoje pajamų lygis skyrėsi 6,95 karto, kai Europos Sąjungos vidurkis buvo 5,03 karto. 2015 m. buvo stebimas rekordinis pajamų nelygybės padidėjimas šalyje, jis buvo 2,24 karto didesnis negu Europos Sąjungoje. Vėliau pajamų nelygybė Lietuvoje nuosekliai mažėjo, bet 2022 m. buvo stebimas nedidelis jos šoktelėjimas. 2023 m. pajamų atotrūkis tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančiųjų siekė net 6,32 karto.

Analizuojant pajamų nelygybės lygį tarp ES valstybių, matoma, kad mažiausias atotrūkis tarp 20 proc. didžiausias pajamas gaunančių gyventojų ir 20 proc. mažiausias pajamas gaunančių gyventojų išlieka Slovėnijoje, Belgijoje, Čekijoje ir Slovakijoje. Tuo metu Lietuva patenka į „rekordininkių“ trejetuką: Bulgarijoje, Lietuvoje ir Latvijoje ekvivalentinės disponuojamos pajamos tarp daugiausiai uždirbančiųjų ir mažiausiai uždirbančiųjų skiriasi daugiau nei 6 kartus.

Nerimą kelia ir dirbančiųjų skurdo rodiklis: keletą metų kritęs, 2023 m. jis vėl pasiekė 2019 m, lygį (7,9 proc.).Europos Komisijos (EK) naujausioje ataskaitoje pabrėžiama, kad pajamų nelygybė Lietuvoje išlieka kritiškai aukšta.

Pajamų nelygybė Lietuvoje

Pajamų nelygybės priežastys Lietuvoje

• Regresyvi ir socialinio teisingumo neužtikrinanti mokesčių sistema.
• Socialinių išmokų ribotumas mažinant pajamų nelygybę.
• Regioniniai skirtumai.

Siūlomi sprendimai

• Užtikrinti didesnį mokesčių sistemos progresyvumą.
• Iš esmės peržiūrėti didelį kiekį nepagrįstų mokestinių lengvatų ir jas naikinti.
• Apmokestinti prabangią nuosavybę ir prabangos prekes.
• Labiau kontroliuoti PVM grobstymą ir griežtinti atsakomybę už šešėlinę veiklą.

tags: #pajamos #tarp #turtingiausiu #ir #skurdziausiu #gyventoju