Būsto poveikis sveikatai: tyrimai ir įžvalgos

Šiandien, kai gyvenimo tempas sparčiai auga, o miesto triukšmas tampa kasdienybe, žmonės vis labiau ieško ramybės ir geresnės gyvenimo kokybės. Būstas, esantis šalia gamtos, gali būti raktas į sveikesnį ir harmoningesnį gyvenimą.

Lietuvoje kasmet pastatoma daugiau nei 6 tūkst. gyvenamųjų pastatų - Statistikos departamento duomenimis, juose įrengiama 10-13 tūkst. naujų butų. Augančios nekilnojamojo turto (NT) apimtys nė kiek nemažina pirkėjų lūkesčių naujo būsto statybų kokybei.

Aplinkai draugiškos medžiagos ir gyventojų nuomonė

Su teiginiu „man svarbu, ar mano būsto statybai buvo naudotos aplinkai draugiškos ir kuo mažesnį poveikį aplinkai ir sveikatai darančios statybinės medžiagos“ visiškai sutiko 26 proc. respondentų, greičiau sutiko - 53 proc. Kol didžioji dauguma respondentų pritaria teiginiui, kad būsto statybai turėtų būti naudojamos aplinkai draugiškos ir kuo mažesnį poveikį jai bei sveikatai darančios medžiagos, priešingos nuomonės laikosi vos 13 proc.

Būsto statybų metu naudojamoms statybinėms medžiagoms labiausiai reiklūs buvo vyriausi apklausos dalyviai - 56 m. ir vyresni respondentai. Nuosaikesnį pritarimą aplinkai draugiškų medžiagų naudojimui dažniau išreiškė moterys bei vidutinių ir didžiausių pajamų grupės atstovai.

„NT yra atsakingas už 39 proc. globalaus anglies dvideginio (CO2) išmetimą, trečdalį šio kiekio sudaro statybinės medžiagos ir statybos darbai. Tad kokios medžiagos bus naudojamos pastatų statybai ženkliai prisideda prie viso pastato CO2 ir tuo pačiu prie bendro CO2 išmetimo“, - sako „Vesta Consulting“ Tvarios plėtros konsultantė, nepriklausoma EPD vertintoja dr. Pasak jos, svarbus NT statybų aspektas yra žmogaus sveikata.

„Dauguma statybinių medžiagų yra įvairių cheminių medžiagų mišiniai, kai kurios šių medžiagų yra pavojingos tiek žmogui, tiek aplinkai. Dažniausiai tokių medžiagų kiekiai gaminiuose neviršija leistinos ribos, tačiau visada rekomenduojama skaityti gaminių etiketes ir rinktis statybines medžiagas be pavojingų cheminių medžiagų. Pavojingos cheminės medžiagos gali neigiamai veikti žmogaus ir gyvūnų endokrininę sistemą, sukelti vėžinius susirgimus, alergizuoti ir dirginti organizmą, kauptis aplinkoje, būti perduodami toliau mitybos grandine ar būti pernešamos tolimais atstumais ir užteršti ten esančius organizmus“, - aiškina dr. S.

Kaip pavyzdį pašnekovė nurodo Lietuvoje vis dar gausiai matomus senų individualių gyvenamųjų namų stogus, dengtus sveikatai kenksmingo asbesto turinčiais šiferio lapais.

Apklausos rezultatai taip pat atskleidė, kad 100 proc. aplinkai ir žmogaus sveikatai draugiškų statybinių medžiagų, statant naujus pastatus, norėtų vos 19 proc. apklaustų šalies gyventojų. Didžioji dauguma - 68 proc. - sutinka, kad statant naujus pastatus būtų naudojama 60 proc.

„Išties statybų proceso priežiūra yra NT vystytojų, rangovų, statybos darbų vadovų ir kitų atsakingų asmenų atsakomybė. Tokių atvejų, kai gyventojai skųstųsi NT statytojais dėl statybų metu naudotų kenksmingų statybinių medžiagų - beveik negirdėti.

Tvarumas ir NT sektorius

„NT sektorius yra viena greičiausiai augančių ir tobulėjančių verslo sričių - aplinkai ir žmogaus sveikatai neigiamą poveikį turinčios statybinės medžiagos tampa nepageidaujamos ne vien NT pirkėjų, bet ir pačių projektų vystytojų. Vis daugiau NT rinkos dalyvių renkasi tvaresnes statybas, laikosi tarptautinių tvarumo standartų bei gerųjų praktikų. Lietuvoje netgi jau turime vieną gyvenamąjį daugiabutį, pirmą kartą Baltijos šalyse sertifikuotą pagal BREEAM standartą“, - sako dr. S.

Būsto įtaka biologiniam senėjimui

Būstas dažnai minimas kaip svarbus socialinis veiksnys, lemiantis sveikatos būklę - nes saugaus, patikimo, kokybiško ir įperkamo būsto neturėjimas siejamas su daugeliu blogų psichinės ir fizinės sveikatos rodiklių.

Adelaidės universiteto (Pietų Australija) mokslininkai ištyrė, kaip įvairūs su būstu susiję veiksniai veikia biologinį senėjimą - susikaupusius organizmo ląstelių pažeidimus, kurie rodo, koks yra jūsų biologinis, o ne chronologinis amžius.

Siekdami išsiaiškinti, ar būstas turi įtakos sveikatos būklei, tyrėjai nagrinėjo socialinių apklausų duomenis, kartu su epigenetine informacija. Epigenetika - tai mokslas apie tai, kaip elgsena ir aplinka gali sukelti pokyčius, kurie turi įtakos genų veikimui.

Jie surinko informaciją iš 1420 respondentų, kurie taip pat pateikė savo kraujo mėginius, iš kurių buvo gauti metilinimo duomenys. Tyrėjai atsižvelgė į visus įmanomus elementus, esančius surinktuose duomenyse, kad įvertintų įvairų ir sudėtingą būsto vaidmenį žmonių gyvenime. Tai apėmė materialinius elementus (pvz., būsto nuosavybę, pastato tipą, valstybės finansinės paramos gavimą, miesto ar kaimo vietovę) ir psichosocialinius elementus (pvz., būsto išlaidas, įsiskolinimus, būsto perpildymą).

Analizuodami duomenis, tyrėjai atsižvelgė į galimai įtaką darančius veiksnius - tokius kaip lytį, tautybę, išsilavinimo lygį, socialinę ir ekonominę padėtį, mitybą, sukauptą stresas, finansinius sunkumus, svorį ir rūkymą. Kadangi chronologinis ir biologinis senėjimas vyksta kartu, į tai taip pat buvo atsižvelgta.

Tyrėjai nustatė, kad biologinis senėjimas buvo spartesnis tarp būstą besinuomojančių nei tarp tų, kurie turi nuosavą būstą ir neturi paskolos nekilnojamam turtui įsigyti. Palyginti su bedarbyste ir rūkymu, būsto nuomavimasis turėjo didesnę įtaką senėjimui: beveik dvigubai didesnę nei buvimas bedarbiu ir 50 proc.

Naujos statybos būstas šalia gamtos: privalumai

Naujos statybos būstas, įkurtas šalia parkų, miškų ar vandens telkinių, siūlo ne tik modernumą, bet ir galimybę kasdien mėgautis gamtos privalumais. Moksliškai įrodyta, kad buvimas gamtoje teigiamai veikia žmogaus psichologinę būklę. Kasdienis pasivaikščiojimas parke ar miške gali sumažinti streso hormono - kortizolio - kiekį kraujyje.

Naujos statybos kvartalai dažnai yra planuojami atokiau nuo miesto centro triukšmo, tačiau sukuria patogią infrastruktūrą, leidžiančią lengvai pasiekti gamtos objektus. Gyvenimas šalia parkų ar miškų ne tik skatina daugiau laiko praleisti lauke, bet ir padeda išlikti fiziškai aktyviems. Pasivaikščiojimai gamtoje ne tik stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą, bet ir mažina riziką susirgti lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip diabetas ar aukštas kraujospūdis.

Vienas didžiausių privalumų gyvenant šalia gamtos - švaresnis oras. Miškai, parkai ir vandens telkiniai natūraliai valo orą, sugeria teršalus ir suteikia daugiau deguonies. Gyvenimas aplinkoje su švaresniu oru ypač naudingas žmonėms, sergantiems kvėpavimo takų ligomis, tokiomis kaip astma ar alergijos.

Triukšmas - vienas iš pagrindinių veiksnių, kuris neigiamai veikia žmogaus miego kokybę. Gyvenimas miesto centre ar prie judrių gatvių dažnai reiškia nuolatinį triukšmą - nuo automobilių eismo iki įvairių pramoninių garsų. Ramesnė aplinka leidžia ne tik geriau išsimiegoti, bet ir bendrai pagerina gyvenimo kokybę.

Gyvenimas šalia parkų ar miškų skatina bendruomeniškumą. Gamtoje žmonės susitinka pasivaikščioti, sportuoti ar rengti piknikus. Naujos statybos kvartalai dažnai turi integruotas žaliąsias zonas, kuriose organizuojamos bendruomenės veiklos, tokios kaip žaidimų dienos vaikams ar lauko užsiėmimai suaugusiesiems.

Vaikams augti šalia gamtos - tai galimybė tyrinėti, mokytis ir augti sveikai. Pasivaikščiojimai parke ar žaidimai miško aikštelėje ugdo vaikų kūrybiškumą, stiprina jų fizinę sveikatą ir gerina emocinę būklę.

Lokacija yra vienas svarbiausių veiksnių, renkantis būstą. Gyvenimas šalia parkų, miškų ar kitų gamtos objektų ne tik pagerina sveikatą ir gyvenimo kokybę, bet ir tampa puikia investicija į ateitį.

Aplinkos veiksniai ir sveikata: Kauno tyrimas

Žaluma aplink namus, atstumas iki parko, oro užterštumas, geriamojo vandens kokybė turi įtakos ir vaikų, ir suaugusiųjų fizinei bei emocinei sveikatai, teigia Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto profesorė habil. dr. Regina Gražulevičienė.

Siekiant nustatyti skirtingų aplinkos veiksnių įtaką sveikatai, Kaune atliktas pirmasis kompleksinis ilgalaikis trijų etapų tyrimas. Jame dalyvavo apie 3300 nėščių moterų ir beveik 1500 vaikų. Buvo renkami duomenys apie tiriamų asmenų gyvenamosios vietos aplinkos kokybę, geografinę padėtį ir realų vidutinį 7 parų fizinį aktyvumą, taip pat atsižvelgta į jų elgseną, nuotaiką, socialinius ryšius.

Gamtinės aplinkos poveikis sveikatai vertinamas pagal žalumos ekspoziciją, kuri priklauso nuo žalumos gausos gyvenamojoje vietovėje (NDVI indeksas) ir būsto atstumo iki artimiausio parko. Nustatyta, kad didėjant būsto atstumui iki miesto parko, didėja rizika susilaukti prieš laiką gimusio naujagimio, o jei nėštumo metu gyvenamojoje vietovėje mažai žalumos - didesnė rizika, kad gims sulėtėjusios raidos naujagimis.

Anot prof. R. Gražulevičienės, ikimokyklinio amžiaus vaikams, gyvenantiems arti miesto parko, būdinga mažesnė antsvorio ir nutukimo rizika - kai parkas netoliese, jie mažiau laiko praleidžia prie televizoriaus ar kompiuterio. Tačiau labiau tikėtina, kad šie vaikai susirgs astma, nei gyvenantys atokiau nuo parko. Dar labiau - net 43 proc. - Kaune išauga astmos susirgimų rizika, kai didėja žalumos indeksas 100 m atstumu aplink gyvenamąją vietą.

Gyvenamosios vietos žalumos gausa teigiamai veikia vaikų fizinę ir protinę raidą. „Vaikams, gyvenantiems toliau kaip 300 m iki miesto parko ir skurdesnės žalumos zonoje, maždaug dvigubai padidėja antsvorio ir nutukimo bei 75 % psichologinių problemų rizika“, - sako mokslininkė.

Kai atstumas nuo gyvenamosios vietos iki parko didesnis kaip 300 m, labiau tikėtina, kad vaikai bus hiperaktyvūs, jiems kils prosocialaus elgesio problemų, kamuos emociniai sutrikimai.

Įvertintas žaliųjų miesto erdvių poveikis ir suaugusiųjų sveikatai. Paaiškėjo, kad žaluma teigiamai veikia kraujotaką. Didėjant būsto atstumui iki parko, didėja rizika, kad 25-45 metų moterys turės aukštesnį kraujospūdį.

Taip pat nustatyta, kad reabilitacijai po miokardo infarkto reikėtų rinktis žaliąsias erdves. Mat tiems, kurie reabilitacijos metu 7 dienas dažniau vaikščiojo žaliosiose erdvėse nei miesto gatvėmis, sumažėjo širdies susitraukimų dažnis, diastolinis kraujospūdis, padidėjo fizinio krūvio tolerancija.

Įgimtos anomalijos ir aplinkos veiksniai

Ištyrus daugiau kaip tris tūkstančius (3074) Kaune gyvenančių nėščiųjų ir jų naujagimių, paaiškėjo, kad beveik 6 proc. (171) naujagimių diagnozuotos įgimtos anomalijos. Iš jų trečdalį sudarė širdies ydos, šiek tiek daugiau nei penktadalį - kaulų-raumenų sistemos, likusią dalį - urogenitalinės sistemos ydos.

Siekiant užtikrinti vandentiekiu tiekiamo geriamojo vandens saugumą ir dezinfekcijai naudojant chlorą, susidaro pašalinės toksiškos medžiagos - trihalometanai (THM).

Nors vidutinė THM koncentracija Kauno vandentiekio vandenyje atitinka nustatytas higienos normas, tai nereiškia, kad ji nesukelia papildomos rizikos besilaukiančioms moterims ir naujagimiams.

„Didėjant nėščiosios THM vidinei dozei, didėja rizika pagimdyti naujagimį su įgimtomis širdies ir kaulų-raumenų sistemos anomalijomis, mažos kūno masės, neišnešiotą ar sulėtėjusios raidos naujagimį, - perspėja prof. R. Gražulevičienė. - Siekiant sumažinti šią riziką, nėščioms moterims nerekomenduojama lankytis baseinuose, kur vandens dezinfekcijai naudojamas chloras.“

Vaisiaus raidai ir vystymuisi taip pat svarbus švarus oras. Jei sumažėtų transporto išmetamų teršalų, išvengtume didelės dalies mažos kūno masės naujagimių, taip pat sumažėtų neišsivysčiusių naujagimių skaičius.

Socialinė ir psichologinė aplinka

Vaikų sveikatai didelės įtakos turi gamtinė aplinka, geriamasis vanduo, oro užterštumas, tačiau ne mažiau svarbi yra ir socialinė bei psichologinė aplinka. Kauno 4-6 metų vaikų tyrimų duomenimis, motinos rūkymas nėštumo metu ir gyvenimas aplinkoje, kurioje gausu tabako dūmų, didina vaikų astmos, o žemas motinos išsilavinimas ir grubus bendravimas su vaiku - antsvorio riziką.

„Žemo išsilavinimo motinų rūkymas apie 3 kartus, o patologinis bendravimas su vaiku 2,4 karto statistiškai reikšmingai padidina vaikų antsvorio ir nutukimo riziką“, - teigia prof. R. Gražulevičienė.

Prevencinės vaikų sveikatos programos turi apimti saugią gyvenamąją aplinką, psichosocialinio streso mažinimą šeimoje ir vaikų fizinio aktyvumo skatinimą žaliosiose miesto erdvėse.

Kaip rašoma pranešime spaudai, viena iš prof. R.Gražulevičienės tyrimų krypčių - žaliųjų miesto erdvių poveikis sveikatai. Kaune buvo atliktas kompleksinis ilgalaikis trijų etapų tyrimas, pradiniame jo etape dalyvavo apie 3300 nėščių moterų ir jų naujagimių, po 5-6 metų - apie 1500 motinų ir jų vaikų. Pirmą kartą buvo nustatyta, kaip vaikų ir suaugusiųjų sveikatą veikia ne atskiri gyvenamosios aplinkos veiksniai, o jų visuma.

Atliekant tyrimą atsižvelgta į tiriamų asmenų gyvenamosios vietos aplinkos kokybę, geografinę padėtį, elgseną, streso lygį, socialinius ryšius ir realų vidutinį 7 parų fizinį aktyvumą. Taip pat vertinta žalumos ekspozicija, kuri priklauso nuo žalumos gausos gyvenamojoje vietovėje (NDVI indeksas) ir būsto atstumo iki artimiausio parko.

„Didėjant būsto atstumui iki miesto parko, didėja rizika pagimdyti prieš laiką, o jei gyvenamojoje vietovėje mažai žalumos - susilaukti sulėtėjusios raidos naujagimio“, - komentuoja prof. R.Gražulevičienė.

Anot mokslininkės, tyrimo rezultatai rodo, kad gyvenant arti miesto parko sumažėja vaikų antsvorio ir nutukimo rizika, nes jie mažiau laiko praleidžia sėdėdami prie televizoriaus ar kompiuterio ir daugiau - žaliosiose miesto erdvėse. Tačiau gyvenant arti parko labiau tikėtina susirgti astma, o jei 100 m atstumu aplink namą didelis žalumos indeksas - ši rizika dar didesnė.

Nuo žaliųjų erdvių priklauso ir suaugusiųjų sveikata. Remiantis Kaune atlikto tyrimo rezultatais, didėjant būsto atstumui iki parko, didėjo 25-45 metų moterų aukštesnio kraujospūdžio rizika.

Miesto parkuose praleidžiamas laikas sumažina depresijos simptomų, širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, diabeto paplitimą.

Taip pat tirta, kokią įtaką žaluma turi miokardo infarktą patyrusiems asmenims. Paaiškėjo, kad po miokardo infarkto septynias dienas daugiau vaikštant parke, o ne miesto gatvėmis pagerėjo širdies veikla: sumažėjo susitraukimų dažnis, diastolinis kraujospūdis ir padidėjo fizinio krūvio tolerancija.

„Tai įrodo, kad po miokardo infarkto veiksmingesnė reabilitacija žaliosiose erdvėse“, - apibendrina mokslininkė.

Dar viena tyrimo kryptis - vandens dezinfekcijos pašalinių junginių poveikis nėštumo baigčiai. Vandentiekiu tiekiamo geriamojo vandens dezinfekcijai naudojant chlorą susidaro pašalinės toksiškos medžiagos - trihalometanai (THM), kurie į žmogaus organizmą patenka maudantis per odą, kvėpuojant per plaučius, su maistu ir vandeniu per skrandį.

Prof. R.Gražulevičienė perspėja, kad net higienos normos neviršijanti THM koncentracija geriamajame vandenyje gali turėti neigiamų padarinių: „Didėjant nėščiosios THM vidinei dozei, didėja rizika pagimdyti naujagimį su įgimtomis širdies ir kaulų-raumenų sistemos anomalijomis, mažos kūno masės, neišnešiotą ar sulėtėjusios raidos.“

Ji pataria nėščioms moterims gerti, taip pat kūdikių maistui ruošti rinktis ne chloruotą vandenį iš čiaupą, o tiekiamą buteliais, nesilankyti baseinuose, kur vanduo dezinfekuojamas chloru.

Tyrimai rodo, kad lėtesnį vaisiaus augimą taip pat lemia nėščios moters buvimas aplinkoje, kurioje gausu kelių transporto išmetamųjų teršalų, todėl svarbu mažinti oro taršą miegamuosiuose rajonuose. Oro taršos sumažinimas turėtų teigiamą poveikį ir sergantiesiems širdies bei kraujagyslių ligomis, sumažėtų širdies priepuolių.

Anot mokslininkės, šiuo metu egzistuojančios buityje vartojamo geriamojo vandens THM ir aplinkos oro teršalų higienos normos neapsaugo jautrių visuomenės grupių nuo sveikatos pažeidimų, todėl siūlo jas griežtinti.

Kauno 4-6 metų vaikų tyrimų duomenimis, motinos rūkymas nėštumo metu ir gyvenimas aplinkoje, kurioje gausu tabako dūmų, didina vaikų astmos, o žemas motinos išsilavinimas ir šiurkštus bendravimas su vaiku - psichologinių bei emocinių sutrikimų ir antsvorio riziką.

Taigi, besirūpinant savo ir savo vaikų sveikata svarbi saugi gyvenamoji aplinka ir trys pagrindiniai principai - sveika gyvensena, didesnis fizinis aktyvumas žaliosiose erdvėse ir mažesnis psichosocialinis stresas.

Gyvenimo kokybė ir būstas: pirkėjų lūkesčiai

„Mūsų atlikto tyrimo duomenimis, aukštą gyvenimo kokybę galintis pasiūlyti būstas šiandien dažniausiai siejamas su patogiu susisiekimu (47 proc.), tvarkinga kaimynyste (42 proc.), privatumu (40 proc.), energiniu efektyvumu (34 proc.) ir gamtos artumu (30 proc.). Tai rodo, kad miestiečiai kokybišką gyvenimą mieste linkę tapatinti ne tik su techninėmis būsto charakteristikomis, bet ir su jį supančia aplinka“, - sako „Darnu Group“ pardavimų ir nuomos vadovas Mykolas Čiplys.

„Darnu Group“ tyrimo duomenimis, už būsto patogumus, kuriuos apklausos dalyviai laiko elementais, užtikrinančiais aukštesnę gyvenimo kokybę, kas antras vilnietis primokėtų iki 5 proc. būsto vertės, kas trečias - iki 10-13 proc.

Tai patvirtina ir NT agentūros „Capital“ ekspertas Mantas Mikočiūnas. Jo teigimu, reikalavimų sąrašas naujam būstui Vilniuje ilgėja: „Pirkėjai ieško namų, kurie būtų netoliese miesto centro, turėtų uždarus, saugius kiemus, žalias teritorijas. Ieškantys aukštos gyvenimo kokybės, domisi ir tolimesne rajonų plėtra, pastatų energiniu efektyvumu bei architektūra.“

M. Mikočiūnas atkreipia dėmesį, kad renkantis būstą daugumai gyventojų labai svarbi šalia namų esanti infrastruktūra - viešojo transporto maršrutai, dviračių takai, pėsčiųjų jungtys. Jei projekte ar rajone paslaugų pasiūla yra platesnė, ji gali atsverti susisiekimo iššūkius ir ženkliai sumažinti būtinas keliones.

„Nuolatinė žmonių migracija mieste vyksta būtent dėl to, kad gyvenamojoje vietoje trūksta reikiamų paslaugų, todėl tenka gaišti laiką automobiliuose ar kamščiuose“, - teigia M. Mikočiūnas.

Kalbant apie gyvenimo kokybę, anot eksperto, ne mažiau svarbūs kriterijai - kaimynystė ir privatumas: „Privatumas pirkėjams dažnai reiškia galimybę jaustis saugiai, turėti asmeninę erdvę, nebūti trikdomiems pašalinių žvilgsnių ar triukšmo. Tai glaudžiai siejasi su architektūriniais sprendimais - užstatymo intensyvumu, butų skaičiumi laiptinėje, garso izoliacija ar langų kryptimis. Be to, žmonės nori gyventi jų socialinį statusą ir požiūrį atitinkančioje aplinkoje, būti apsupti panašių į save. O tai dažnai padiktuoja projekto įvaizdis ar kainodara“, - sako M. Mikočiūnas.

Energinis efektyvumas ir žaliosios erdvės

„Darnu Group“ pardavimų ir nuomos vadovas Mykolas Čiplys pažymi, kad tyrime atsiskleidusi aukštos gyvenimo kokybės sąsaja su namų energiniu efektyvumu nestebina. Šiandien plėtojami A++ klasės pastatai, palyginti su senos statybos daugiabučiais, sunaudoja iki 8 kartų mažiau šilumos energijos, o mažesnis jų poveikis aplinkai virsta ir apčiuopiamomis naudomis gyventojams.

„Tiek stebint tendencijas bendrai, tiek kalbantis su mūsų plėtojamo „Sakų“ projekto pirkėjais yra akivaizdu viena - nepriklausomai nuo asmeninių galimybių, kiekvienas ieško sprendimų, kurie duotų apčiuopiamos naudos - nuo mažesnių išlaidų iki ilgalaikės turto vertės augimo. A++ klasės pastatai ne tik padeda taupyti, bet ir atveria palankesnes finansavimo galimybes, didina būsto patrauklumą rinkoje bei užtikrina didesnį ilgaamžiškumą“, - sako „Darnu Group“ atstovas.

Gamtos artumo svarbą šalia namų vilniečiams atskleidęs tyrimas taip pat parodė, jog net 22 proc. jų kokybišką gyvenimą sostinėje sieja ir su vaizdu pro langą, kokybiškomis bendrosiomis erdvėmis (16 proc.).

Nors žaliosios zonos užima net 61 proc. Vilniaus teritorijos - tai miškai, parkai, upių pakrantės ir kiti želdynai - urbanistas, „Pupa / Life Over Space“ vadovas Tadas Jonauskis pastebi, kad ilgalaikėje perspektyvoje būstų šalia gamtos, arti miesto centro, pasiūla gali mažėti, todėl jų populiarumas kasmet auga.

Eksperto teigimu, svarbu ne tik žalumos kiekis, bet ir jos įveiklinimas - takai, parkai, sporto ar žaidimų aikštelės bei rekreacijos zonos, pritaikytos žmogaus poreikiams. Tokios vietos ne tik leidžia daugiau laiko praleisti gryname ore, bet ir stiprina bendruomeniškumą. Todėl vis daugiau kokybiškų projektų planuojama toliau nuo magistralinių kelių ar intensyvių miesto centrų, kur natūralūs gamtos barjerai tampa taip pat ir efektyvia apsauga nuo triukšmo bei taršos.

Pagrindiniai aspektai, lemiantys būsto poveikį sveikatai:

• Statybinės medžiagos: Aplinkai draugiškų ir sveikatai nekenksmingų medžiagų naudojimas.
• Žaliosios erdvės: Artumas parkams, miškams ir kitiems gamtos objektams.
• Oro kokybė: Mažesnis oro užterštumas gyvenamojoje vietovėje.
• Triukšmo lygis: Ramesnė aplinka be nuolatinio miesto triukšmo.
• Vandens kokybė: Geriamojo vandens saugumas ir minimalus trihalometanų (THM) kiekis.
• Socialinė aplinka: Tvarkinga kaimynystė ir bendruomeniškumas.
• Psichologinė aplinka: Mažesnis stresas ir saugumo jausmas.
• Infrastruktūra: Patogus susisiekimas ir paslaugų prieinamumas.

Tyrimų duomenys apie aplinkos veiksnių įtaką sveikatai (Kauno tyrimas):

tags: #busto #poveikio #sveikatai #tyrimai