Būsto pritaikymas neįgaliojo vežimėlyje sėdinčiam žmogui: iššūkiai ir sprendimai

Po stuburo traumos ar kitos fizinės negalios, kai pagrindine judėjimo priemone tampa neįgaliojo vežimėlis, žmogaus gyvenimas kardinaliai pasikeičia. Buvusi aplinka tampa nebetinkama savarankiškam gyvenimui. Vienas iš didžiausių iššūkių - būsto pritaikymas naujiems poreikiams.

Teisiniai ir finansiniai aspektai

Lietuvos paraplegikų asociacijos (LPA) vadovas Juozas Bernatavičius teigia, kad labai svarbus teisinis atstovavimas, susijęs su įdarbinimo galimybėmis, aplinkos prieinamumo gerinimo klausimais.

Savivaldybėse egzistuoja programos, pagal kurias yra galimybė būstą arba pritaikyti, arba keisti. Yra nustatyti tam tikri limitai, kiek lėšų skiriama būsto pritaikymui, keltuvo įrengimui, jeigu reikia, būsto keitimui ir pan. Tačiau šių paslaugų prieinamumas labai priklauso nuo savivaldybės. Kuo savivaldybė didesnė, tuo didesnė joje šių paslaugų paklausa ir tuo ilgiau jų reikia laukti. Todėl daugiausiai problemų kyla Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, t. y. didžiuosiuose miestuose. Mažesnėse savivaldybėse viskas vyksta greičiau.

Praktiniai iššūkiai ir sprendimai

Kai žmogui nutinka trauma, jo gyvenimas verčiasi aukštyn kojomis, o buvusi aplinka tampa nebetinkama savarankiškam gyvenimui. Vieną būstą dar įmanoma pritaikyti žmogui vežimėlyje, bet kito - ne. Neretai žmogus būna prisirišęs prie gyvenamosios vietos, jis nenori jos keisti, o pritaikyti jos neįmanoma. Tai ypač liečia vyresnio amžiaus žmones. Tokiais atvejais labai sunku žmogų įtikinti, kad reikia kardinaliai pakeisti būstą.

Dažnai, kad patektų į pastato vidų, neįgaliojo vežimėlyje sėdintys žmonės turi pasitelkti visą išmonę. Svarbu atkreipti dėmesį į aplinkos pritaikymą patalpose: erdvės apsisukti, daugiau vietos pavažiuoti po darbo stalu, didesnių tualeto patalpų, pritaikytų poilsio patalpų.

Pavyzdžiai ir patirtys

Aleksandras Pacevičius, sėdintis neįgaliojo vežimėlyje, pastebi, kad su kirpyklomis yra didžiulė problema, nes jos dažnai įrengtos daugiabučių pirmuose aukštuose, įėjimas į jas veda laiptais. Sunku patekti ir į Vilniaus rotušės pastatą, kur vyksta įvairūs visuomeniniai renginiai.

Mindaugas Kraulaidis, po avarijos atsisėdęs į neįgaliojo vežimėlį, sako, kad gyvendamas Helsinkyje visur, kur tik prireikdavo, patekdavęs savarankiškai - net į pokariu statytus pastatus. Tuo tarpu Lietuvoje, pavyzdžiui, Kaune viena pagrindinių senamiesčio gatvių tvarkoma ir vėl grindžiama akmenimis, kas neįgaliesiems sukuria papildomų sunkumų.

Darbo aplinkos pritaikymas

Ergoterapeutė Raimonda Kavaliauskaitė teigia, kad nemažai žmonių, kurie dirbo iki patirtos traumos, susisiekia su darbdaviu, kalbasi, tariasi, ar įmanoma grįžti. Labiausiai rūpi klausimas dėl darbo vietos pritaikymo, pareigų pakeitimo į atitinkančias žmogaus galimybes. Tačiau nepritaikytos darbo vietos arba nenoras jų pritaikyti konkrečiam žmogui vis dar yra opi problema.

LPA veikla ir pagalba

Pagrindinis LPA tikslas - atstovauti paralyžiuotiems po stuburo traumos ar kito fizinės negalios žmonėms, kurių pagrindinė judėjimo priemonė - neįgaliojo vežimėlis, padėti jiems integruotis į visuomenę. Asociacija siekia palankesnių įstatymų darbo, aplinkos pritaikymo, buitinėms, kultūrinėms ir mokymosi sąlygoms gerinti, padėti sudaryti sąlygas reabilitaciniam gydymui, profesiniam persikvalifikavimui, darbo bei komercinei veiklai vystyti, sudaryti sąlygas neįgaliems žmonėms realizuoti savo gebėjimus.

LPA vykdo veiklą tokią, kokios tuo metu labiausiai reikia nariams, todėl jos gairės kasmet koreguojamos pagal tai, kas tai dienai yra aktualiausia. Asociacija suteikia informaciją naujai traumą patyrusiems žmonėms.

LPA išskirtinumas, kad organizacija lėšų savo reikmėms šiuo metu sugeba užsidirbti pati. Lėšas generuoja Lietuvos paraplegikų asociacijos Landšafto terapijos ir rekreacijos centras pajūryje, Monciškėse. Pirmiausiai jis skirtas neįgaliesiems, čia rengiamos savarankiško gyvenimo įgūdžių formavimo ir aktyvaus poilsio stovyklos, tačiau atvykti į centrą ir čia gauti rekreacines sveikatinimo paslaugas gali visi norintieji.

Išvados

Būsto ir aplinkos pritaikymas neįgaliojo vežimėlyje sėdinčiam žmogui yra kompleksinis procesas, reikalaujantis teisinių, finansinių ir praktinių sprendimų. Svarbu ne tik fizinis aplinkos pritaikymas, bet ir psichologinė pagalba, motyvacija ir visuomenės požiūrio keitimas. Lietuvos paraplegikų asociacija ir kitos organizacijos aktyviai dirba, siekdamos pagerinti neįgaliųjų gyvenimo kokybę ir integraciją į visuomenę.

tags: #busto #pritaikymas #zmogui #sedinciam #vezimelyje