Aukštųjų Panerių memorialas: istorija, atminimas ir reikšmė

Jeigu mėgstate žygiuoti, esate smalsūs istoriniams faktams, norite pakvėpuoti švariu pušynų oru, bet neišvykti iš Vilniaus - keliaukite po Žemuosius ir Aukštuosius Panerius. Paneriai - tai neaprėpiami pušynai, išraiškingos kalvos, didinga, kartais tragiška, bet nepaprastai įdomi istorija. Čionai retai užklystantiems miestiečiams vietovė tikrai turi ką parodyti ir papasakoti.

Beje, nors ir gerokai nutolę nuo miesto širdies, Paneriai turi gilias šaknis. Pirmą kartą paminėtas 1390 m. Jogailos, kai šis Panerius padovanojo Vilniaus katedros kapitulai, vietovardis kildinamas nuo Neries upės, tiksliau, buvimo šalia jos, „palei Nerį“.

Žinoma, kad praeityje čia būta dvaro su malūnu, žuvingais tvenkiniais, fabrikėliais, medžių drevėse augintos bitės, o iš kertamų miškų ir plytinėse pagamintų statybinių medžiagų kilo ne vieno Vilniaus pastato sienos.

Tačiau Paneriai liūdnai pagarsėjo dėl Antrojo pasaulinio karo įvykių, kurie pavertė šią vietovę masinių žudynių vieta.

Panerių memorialas. Šaltinis: Wikipedia

Tragiška Panerių istorija Antrojo pasaulinio karo metais

Tai viena svarbiausių tragiškų Antrojo pasaulinio karo įvykių atminimo vietų Lietuvoje. Pirmosios okupacijos metu sovietai ėmėsi įrenginėti skysto kuro saugyklas, tačiau iki nacių atėjimo komplekso nepavyko užbaigti.

1941 m. birželio 24 d. nacistinės Vokietijos kariuomenė įžengė į Vilnių, netrukus pradėta suiminėti Vilniaus žydus. Liepos mėnesį prasidėjo masiniai šaudymai, egzekucijoms parinkta atoki, tačiau patogi susisiekimo atžvilgiu Panerių vietovė - aukas buvo galima sodinti į vagonus, vežti plentu arba tiesiog varyti pėstute nuo miesto centro.

Žudynėms ir laidojimams tiko dar sovietų iškastos duobės kurui. Tarptautinio karo tribunolo Niurnberge parengtame kaltinamajame akte buvo rašoma, kad Paneriuose nužudyta ne mažiau kaip 100 000 žmonių, 70 000 iš jų žydai, kiti - lenkų pasipriešinimo judėjimo dalyviai, komunistai, sovietų karo belaisviai, Lietuvos vietinės rinktinės kariai, romai ir t. t.

1943 m. rudenį gestapas ėmė ruoštis naikinti nusikaltimų pėdsakus, iškasta nauja 8 m gylio duobė, apdengta stogu, joje įrengti gultai ir virtuvė. Buvo surinkta brigada iš 80 žydų ir sovietų karo belaisvių, kuriems duota užduotis iškasti lavonus ir juos deginti. Trylikai brigados narių pavyko pabėgti pačių iškastu 30 m ilgio tuneliu.

Paskutinės žudynės Paneriuose vyko 1944 m. liepos 2 ir 3 d., naikinant „Kailio“ fabriko ir HKP darbo stovyklas.

Sovietinis naratyvas ir atminties iškraipymas

Kai Vilnių 1944 m. atkariavo sovietai, žudynių vieta Paneriuose tapo sovietų teismo medicinos ekspertų tyrimo objektu, kurių darbą rugpjūčio 23 d. užbaigė mitingas, į jį buvo skatinami ateiti visi vilniečiai.

Šiame mitinge pradėtas sukti Panerių, didžiausios Lietuvoje „tarybinių piliečių“, „Lietuvos žmonių“, „Lietuvos tautų“ (bet ne žydų, kurių čia nužudyta daugiausiai) žudynių vietos, naratyvas, išlikęs ligi pat Lietuvos nepriklausomybės atgavimo.

Kuo sovietiniame naratyve virto Paneriai galime įsitikinti peržiūrėję Almanto Grikevičiaus filmą „Ave, vita“ (1969), kuriam scenarijų rašė Grigorijus Kanovičius ir Vytautas Žalakevičius. Pagal pirminį sumanymą pagrindinis filmo veikėjas turėjo būti žydas, kasmet atvykstantis iš užsienio į tarybinę Lietuvą, apsirengiantis senais drabužiais su geltona žvaigžde ir iš buvusio geto einantis į Panerius.

Holokausto išlikėlis tapo lietuviu Cezariu Kauniečiu (akt. Vytautas Paukštė), žydai - lietuviškai kalbančiais politiniais kaliniais, ėjimas į Panerius - politinių kalinių varymu ir sušaudymu, o Paneriai - remiantis sovietine istorijos politika, kuriai buvo būdingas tik­rovės, konkretybės skandinimas bendrybėse, - abstrakčiomis „kalvomis“, kuriose fašistai nužudė „100 tūkstančių tarybinių žmonių“ (šis skaičius šmėsteli finaliniuose filmo kadruose).

Svarbu, kad Žemųjų Panerių laukuose ir pievose iškilusios įmonės, sandėliai bei geležinkelio bėgiai atkirto Nerį nuo miesto - tiek fiziškai, tiek mentaliai.

Panerių memorialas šiandien

Šalia Žemųjų ir Aukštųjų Panerių, kuklioje Agrastų gatvėje nuo 1960 m. veikė kuklus Panerių muziejus, 1977 m. gavęs Panerių memorialo pavadinimą. 1985 m. vieta buvo architektūriškai pertvarkyta kaip memorialinis parkas.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, kai susidarė galimybės visuomenei puoselėti savą, autentišką atminties kultūrą, į istorijos vaizduotę iš pradžių daugiausia žydų bendruomenės, politikų ir istorikų pastangomis grįžo ir Paneriai, o Panerių memorialas kartu su Vingio karių kapinėmis ir Antakalnio karių kapais tapo reikšmingu Antrojo pasaulinio karo atminimo kultūros (ir Holokausto) tašku Lietuvoje.

Jei Lietuvos istorikai sudarinėtų Lietuvos lieux de memoire sąrašą, jame Paneriai tikrai atsidurtų. Akivaizdžiai Aukštųjų Panerių raidą veikia turizmo plėtra (čia driekiasi takas aplink Vilnių), įtakos turės ir kada nors atsirasiantis globalios Holokausto atminimo kultūros standartus atitinkantis muziejus.

Informacija lankytojams

Panerių memorialą galima aplankyti bet kuriuo metu, įėjimas į memorialo teritoriją nemokamas. Nuo spalio iki gegužės mėn. Panerių memoriale ekskursijas gali vesti tik muziejaus arba muziejaus akredituoti gidai. Ekskursijos memoriale užsakomos iš anksto, mažiausiai 2 dienos iki numatomo apsilankymo.

Kaip nuvykti

• Autobusu: Važiuodami 20 ar 51 autobusais išlipkite stotelėje „Aukštieji Paneriai“ ir eikite tiesiai per pėsčiųjų tiltą, einantį per geležinkelį. Perėję tiltą pasukite į dešinę ir eikite tiesiai apie 1 km Agrastų gatve. Važiuodami 8 autobusu išlipkite stotelėje „Vilija“, pereikite plentą ir eikite tiesiai Vilijos gatve iki pėsčiųjų tilto. Perėję tiltą pasukite į dešinę ir eikite tiesiai apie 1 km Agrastų gatve. Gatvės gale bus Panerių memorialas.
• Traukiniu: Traukinys iš Vilniaus į Panerius vyksta maždaug kas valandą. Nuo Vilniaus geležinkelio stoties iki Panerių stotelės traukinys važiuoja apie 10 min. Išlipus reikia sukti į dešinę ir eiti tiesiai apie 1 km Agrastų gatve.
• Automobiliu: Iš Vilniaus važiuoti reikėtų Švitrigailos g., paskui sukti į Dariaus ir Girėno g. (A15/A3/; E28/E15/E85/103/A3) ir važiuoti iki posūkio dešinėje pusėje į Eišiškių plentą. Pasukę į Eišiškių plentą, pavažiuokite truputį į priekį ir sukite dešinėn į Baltosios Vokės g. Pavažiavę sukite kairėn į Agrastų g. Gatvės gale pamatysite automobilių stovėjimo aikštelę ir memorialą.

Rekomenduojame naudotis GPS arba pasitikrinti maršrutą internete www.google.com/maps.

Kontaktinė informacija

Agrastų g. 8 699 90 384; 8 662 89 575 el.

tags: #butai #aukstuosiuose #paneriuose