Ar esate buvę Ispanijoje ar Turkijoje? Ar lankėtės Paryžiuje ar Romoje? O gal mėgavotės nuostabiais Islandijos ar Šveicarijos vaizdais? Tokioms kelionėms kelių dienų tikrai nepakaks, o ir šeimos biudžetą teks nemenkai patuštinti. Tad kodėl gi trumpai savaitgalio išvykai nepasirinkti kaimyninės Kaliningrado srities?
Juolab kad nuo liepos 1-osios įvažiavimas į Kaliningrado sritį - su nemokama elektronine viza. Norint ją gauti, reikia užpildyti prašymo formą Rusijos Federacijos Užsienio reikalų ministerijos puslapyje. Tą padaryti reikia likus mažiausiai keturioms dienoms iki planuojamos išvykimo dienos. Pildant formą jums reikės įkelti ir savo nuotrauką. Nuotrauka gali būti daryta ir telefonu, svarbiausia, kad būtų ryški, aiški ir baltame arba melsvame fone.
Patvirtinimas apie išduotą vizą elektroniniu paštu atkeliauja per dvi-keturias paras. Tereikia prisijungti prie sistemos ir ją išspausdinti. Prie sistemos prisijungsite pildant vizą gautu kodu. Viza Kaliningrado srityje leidžia lankytis 8 dienas ir yra vienkartinė. 8 dienos skaičiuojamos kalendorinėmis dienomis, o ne valandomis. Dienas skaičiuoti reikia nuo vidurnakčio iki vidurnakčio. Taip nepažeisite vizos taisyklių ir laiku išvyksite. Viza galioja vieną mėnesį. Per jį į šalį įvažiuoti ir išvažiuoti galima tik vieną kartą. Vizą galima išsiimti ne tik turizmo tikslais, bet ir verslo, mokslo, sporto ar kultūros tikslais keliaujantiems asmenims. Užsienio piliečiai, įvažiuojantys į Kaliningrado sritį, turi turėti medicinos draudimą.
Įvažiavimą į Kaliningrado sritį pasirinkome per Soviecko pasienio punktą. Čia užtrukome tris valandas. Buvome vieninteliai lietuviai visoje eilėje (matyt, nemokama viza dar nelabai vilioja Lietuvių turistus į šį kraštą), keletas latvių, estų, rusų. Pastovėjus eilėje apie valandą, priėjęs pusamžis pareigūnas su užpildytu pažymos pavyzdžiu davė tuščius blankus ir netgi pasiūlė nusifotografuoti pavyzdį, kad nepridarytume klaidų. Šio blanko pildymas užtrunka išties netrumpai. Jį vertėtų užsipildyti iš namų. Tada eilėje stovėti tektų kur kas trumpiau.
Apgyvendinimas ir kainos
Norėdami įvertinti apgyvendinimo paslaugas, visoms naktims pasirinkome skirtingus viešbučius skirtinguose miestuose. Nakvynę užsisakyti galima internetu. Taip bus patogiau ir iš anksto žinosite, kur nakvosite. Kaliningrade nakvynę užsisakėme svečių namuose „V biblioteke“. Pasirinkome kambarį, kuris pavadintas „pagerintas“. Kambarys tvarkingas, tačiau labai mažas. Nakvynės namų administratorius Denisas pasakojo apie dvi savo dukras, kurios yra gimusios Vilniuje, apie tai, kokie patenkinti Lietuvos gydytojų darbu ir sužavėti gimdyvės priežiūra. Paklaustas, kodėl nusprendė žmoną vežti gimdyti į Lietuvą, atsakė, kad labiau pasitikintis mūsų gydytojais. Rusas abu kartus gyveno viešbutyje Vilniaus senamiestyje, džiaugėsi maloniu aptarnavimu, gyrė puikiai sutvarkytą šiuolaikišką europietišką miestą ir žavėjosi lankomais objektais.
Kituose miestuose rinkomės privačius nedidelius viešbutukus. Jie labiau prisitaikę prie turistų poreikių ir yra europietiški. Nakvynės kaina nuo 6 eurų asmeniui. Yra privačių nedidelių viešbutukų, kuriuose galima užsisakyti pusryčius arba pusryčiai jau įskaičiuoti į nakvynės kainą.
Per penkias dienas Karaliaučiuje matėme tik du automobilius su lietuviškais valstybiniais numeriais. Degalai čia žymiai pigesni nei Lietuvoje. Todėl verta vykti pustuščiu baku ir kuro užsipilti vos tik įvažiavus. Vienas litras dizelinių degalų kainuoja 0,67-0,69 Eur, 95 markės benzinas - 0,65-0,67 Eur, 92 markės - 0,61-0,64 Eur. Pasinaudojome ir vietinio taksi paslaugomis - už 10 kilometrų kelionės mieste sumokėjome 1,5 euro. Dviese pavalgyti pietus miesto restorane galima už 8-10 eurų, pusryčius už 4-10 eurų (viešbutyje - nuo 2 eurų), pavakarieniauti dviese prabangiame restorane - už 25-27 Eur. Valgyklose maistas pigesnis, tačiau ne toks skanus.
Maisto kainos Karaliaučiuje
Kalbant apie kainas ir prekių asortimentą, lietuviškų prekių čia ypač gausu. Kai kuriuose prekybos centrų skyriuose jautėmės kaip Lietuvoje: majonezas, aliejus, konservai, pomidorų padažai, alus, ledai, šokoladai ir saldainiai - lietuviški. Prekybos centrai čia dirba iki 24 val. Maisto kainos beveik nesiskiria nuo Lietuvos, bet kai kurios prekės yra pigesnės. Viena tokių - alkoholis. Jis parduodamas iki 22 val.
Užsukome į prekybos centrą „Viktorija“. Perkant daugiau nei už 1 000 rublių, iš karto išdavė nuolaidų kortelę. Su ja dauguma prekių yra pigesnės:
- Grikiai - 0,30-0,40 Eur
- Ryžiai - 0,5 Eur
- Granatų gėrimas - 0,50 Eur
- Obuolių sultys - 0,9 Eur
- Kilogramas cukraus - 0, 48 Eur
- 200 g. pomidorų padažo - 0,45 Eur
- Sviestas - apie eurą (priklausomai nuo sudėties)
- Margarinas kepiniams - 0,4 Eur
- 200 g. jogurto - 0,45 Eur
- Butelis aliejaus - 1 Eur
- Kepalas duonos - 0,4-0,6 Eur
Vairuotojams taikoma nulinė tolerancija. Taip pat įdomu tai, kad cigaretės parduotuvėse yra slepiamos ir parduodamos ne visose parduotuvėse ar prekybos centruose. Atvirai prie prekystalių, kaip mūsų parduotuvėse, jų nepamatysi.
Lankytinos vietos Karaliaučiuje ir apylinkėse
Pirmasis miestas, kurį aplankėme, buvo Kaliningradas. Pastaraisiais metais šis miestas buvo priverstas pasitempti - pernai ten vyko Pasaulio futbolo čempionatas. Daug investuota į kelius. Čia pagrindiniai keliai puikiai sutvarkyti. Eismas nėra intensyvus, važiuojant užmiestyje kartais susidaro įspūdis, kad šiuo keliu važiuojame tik mes vieni. Miestuose - intensyviau, tačiau spūsčių nėra. Kaliningrade nėra labai daug lankytinų vietų ar objektų.
I. Kanto saloje ilgą laiką stovėjo vienintelė Kryžiuočių ordino pastatytos gotikinės katedros siena. Prieš keletą metų buvo atstatyta visa katedra ir šiuo metu ji veikia pilnu pajėgumu - joje vyksta ne tik vargonų, bet ir kiti koncertai, renginiai, aukojamos mišios. Katedra statyta apie 1400 metus. Įėjimas mokamas. Šiuo metu ištaigingą interjerą turinti katedra yra tapusi miesto vizitine kortele.
Miesto centre verta pasinaudoti gido paslaugomis ir aplankyti bastioną „Grolman“, Pergalės aikštę, pamatyti Kristaus Išganytojo stačiatikių soborą. Visame Kaliningrade išsibarstę septyni, skirtingus laikotarpius menantys vartai - Rosterteno, Karališki ir Branderburgo ir kt. Na o aplankius Pasaulio vandenyno muziejų, įspūdžiai tikrai garantuoti! Bilietus galima įsigyti įprastose kasose arba automatinėse. Daug muziejaus ekspozicijų yra nemokamos. Šiuo metu statomas didžiulis šiuolaikinis kamuolio formos dar vienas muziejaus korpusas. Vienas žymiausių muziejaus objektų yra povandeninis laivas B413, kuriame galima pasivaikščioti, net pasimatuoti įvairius narų ar jūreivių apdarus. Muziejaus teritorijoje galima aplankyti net tris laivus bei apžiūrėti didelę gyvūnų skeletų ekspoziciją, akvariumus su jūrų gyventojais.
Turistams gana įdomūs gali pasirodyti Tarybų rūmai, išdygę ant buvusios pilies griuvėsių. Vietiniai šį pastatą laiko miesto antisimboliu, jis sukuria stiprų architektūros kontrastą ir gana tiksliai atspindi praėjusį rusiškosios istorijos laikotarpį. Kaip pasakojo vietinis gidas, pastatas atsirado ant Antrojo pasaulinio karo metais stipriai apgriautos ir apdegusios Karaliaučiaus pilies likusių dalių, kurią susprogdinti įsakė tuometiniai Maskvos vadovai. Dar statybų proceso metu pastebėta, jog Tarybų rūmai gana netvirti ir visas objektas labai nesaugus.
Pagrindinė miesto aikštė, prieš karą buvusi turgaus, dabar pavadinta Pergalės aikšte. Aplink ją įsikūrę daug administracinių pastatų, kavinių, parduotuvių, viešbučių. Visai netoli katedros galima apsilankyti buvusiame žvejų kaime. Palei pakrantę išsidėstę senoviniai, vokiško stiliaus pastatai su kavinukėmis bei švyturys, kuriame galima pakilti į apžvalgos aikštelę. Iš čia atsiveria nuostabus vaizdas į miestą.
Karaliaučiaus katedra
Baltijskas (Piliava) ir Aistmarių Nerija
Nepraleidome progos aplankyti daugelį metų buvusia uždrausta zona laikytą miestą, su didžiausia Rusijos karinio laivyno baze - Baltijską (Piliavą) ir Aistmarių Neriją. Baltijskas buvo toliausiai į Vakarus nutolęs rusų branduolinis taškas, iš kurio galėjo būti duotas smūgis Vakarams. Kalbama, jog anksčiau, norint patekti į miestą, buvo reikalingas leidimas.
Vykstant iš Baltijsko pasukome pajūriu. Lankantis šiose apylinkėse būtina jį aplankyti. Čia jis išskirtinis - gamta nereali, o pajūris nusėtas įspūdingais skardžiais. Mūsų Olando kepurė (25 metrai) palyginus su šiais skardžiais - niekis.
Jantarnij
Jantarnij garsus savo pajūriu - jis turi žydrą tarptautinio pripažinimo vėliavą. Ramus ir tvarkingas miestelis turi įspūdingo grožio paplūdimį su plačiu paplūdimiu, nuostabiomis promenadomis, neįgaliesiems pritaikytais nuvažiavimais, su iš tolo akį traukiančiais baltais gultais, skėčiais, mediniais takais, kavos aparatais, tvarkingais tualetais. Mieste pilna parduotuvių, kioskų ir gatvės prekeivių, prekiaujančių gintaru. Čia labai daug įvairių dirbinių, ypač įvairių niekniekių, tačiau galima rasti ir skoningų vėrinių ar sagių. Tai ištaigingiausias miestas, esantis arčiau Kuršių Nerijos, tikras kurortinis miestas, primenantis mūsų Palangą. Šis miestas europietiškiausias.
Zelenogradskas (Krantas)
Prieš karą jame mėgo lankytis vokiečiai, todėl miestą puošia vasarnamiai ir įvairi augmenija. Miesto centre funikulieriumi už 2 eurus dviem asmenim galima nusileisti prie jūros bei pasikelti atgal į miestą.
Senovėje Zelionogradsko (Kranto) vietoje buvo žvejų kaimelis. Kryžiuočiams užkariavus Prūsiją jis buvo apgyvendintas vokiečių ir XIX a. kaimelis tapo vienu pagrindinių Prūsijos karalystės kurortu Rytų Prūsijos pakrantėje. Jo populiarumas dar labiau išaugo pastačius geležinkelio liniją iš Karaliaučiaus 1885 m. Nuo 1895 m. Krantas žinomas kaip „karališkasis kurortas“. Nors turistų ir gausėjo, žvejyba liko labai stipria pramonės šaka. Rūkyta plekšnė iki šių dienų yra vietinis delikatesas. Antrojo pasaulinio karo metu Rytų Prūsiją okupavus Tarybų Sąjungai, vietiniai gyventojai pabėgo arba buvo išvaryti, nors miestelis nukentėjo tik minimaliai. Miestelis pervadintas Zelenogradsku ir 1945 m.
Šiame mieste viešbučio savininkas pasiūlė aplankyti vietinį turgų. Kitą rytą šiuo pasiūlymu ir pasinaudojome. Iš tiesų, likome nustebinti vaisių ir žuvies gausa bei įvairove. Vaisiais prekiauja pačiais įvairiausiais - ir vietiniais ir atvežtiniais, na o žuvimi jie patys labai turtingi, atsiveža tik lašišą ir krevetes. Labiausiai stebino atvėsintos, nešaldytos žuvies gausa. Tokio pasirinkimo Lietuvoje nėra tekę matyti - ir skrosta, ir filė, ir su galvomis.
Miestų gatvėse labai daug kačių. Zelionogradske pėsčiųjų gatvėje yra net šviesoforas ir muziejus katėms. Čia jos vaikšto, gulinėja visur, laipioja tvoromis, tačiau paglostomos nesileidžia.
Zelenogradsko katės
Kuršių nerija
Namų link judame per Kuršių neriją. Ji driekiasi apie 98 km, o iš jų net 48 km priklauso Kaliningradui. Atsisiunčiame interaktyvią programėlę ir klausydami gido pasakojimo keliaujame per Neriją. Ši unikali vietovė, įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, žavi kiekvieną keliautoją. Rusiškoje Kuršių nerijoje aplankome aukščiausią smėlio kalną, pavadintą miškininko, siekusio išsaugoti kopas, F. Likus kelioms dešimtims kilometrų iki Lietuvos sienos akį patraukia pušynas, pasižymintis neįprastai susirangiusiomis ir išsiraičiusiomis pušimis. Užsukame pasivaikščioti. Augmenija nėra įspūdinga - tik pušys, samanos, kur ne kur mėlynių kelmeliai. Na, bet medžiai išsiraitę į skirtingas puses. Kai kurių pušų kamienai išsišakoję prie pat žemės, kiti lyg gyvatės nuvinguriavę, persisukę kilpomis. Efektą sustiprina tai, kad šalia išsiraičiusių pušų lyg stygos stovi paprastos visiškai tiesios pušys.
Kaip ir kiekviena kelionė, taip ir ši - kupina įspūdžių. Netradicinių kelionių mėgėjams ši kryptis bus įdomi. Užsienio turistai kol kas masiškai čia nevyksta, lietuviškai kalbančių negirdėjome, tačiau manau, kad lietuviai palengva atras šį kraštą ir nuostabų pajūrį. O per tą laiką, kol pradės masiškai vykti turistai, kils kainos, miestai europės, rusiškos „egzotikos“ liks vis mažiau.
tags: #butas #karaliaiciais #g #aruodas