Drėgmės ir Pelėsio Problemos Sprendimai Bute

Drėgmė ir pelėsis bute gali sukelti ne tik diskomfortą, bet ir rimtų sveikatos problemų. Ši problema ypač aktuali senuose, renovuotuose arba prastai vėdinamuose daugiabučiuose namuose. Panagrinėkime pagrindines drėgmės atsiradimo priežastis, jų poveikį ir veiksmingus sprendimo būdus.

Drėgmės Atsiradimo Priežastys

Per didelę drėgmę gyvenamosiose patalpose sukuria įprastas žmonių gyvenimo būdas: skalbinių ar po lietaus šlapių drabužių džiovinimas, prausimasis duše ar vonioje, maisto gaminimas, akvariumai ar net gyventojų iškvepiamas oras. Vidutiniškai keturių asmenų šeima įprastomis gyvenimo sąlygomis per parą į orą išgarina apie 12 litrų vandens. Drėgmė namuose gali kauptis ir iš lauko, tarkim rudenį, kai mūsų regione iškrenta daugiausia kritulių.

Pagrindinės drėgmės priežastys bute:

• Žmonių veikla: Skalbimas, maisto gaminimas, prausimasis.
• Išorinės sąlygos: Krituliai, drėgnas oras.
• Nepakankamas vėdinimas: Uždari langai, ypač šaltuoju metų laiku.
• Renovacijos pasekmės: Padidėjęs pastato sandarumas, sumažėjęs oro cirkuliavimas.
• Šildymo problemos: Nepakankamas šildymas, šalti radiatoriai.
• Statybinės medžiagos: Drėgmė, išsiskirianti iš naujai panaudotų statybinių medžiagų.

Renovuojant daugiabučius smarkiai pagerinamas jų sandarumas ir sumažinamas atitvarų laidumas vandens garams. Todėl patalpose kaupiasi drėgmė.

Drėgmės Poveikis

Jei patalpų drėgmės santykinis lygmuo viršija 60 procentinių punktų, susidaro tinkamos sąlygos veistis pelėsiui. Pirmiausia atsiranda drėgmės ir pelėsio kvapas, o vėliau, nesiimant jokių veiksmų sumažinti drėgmę patalpose - atsiranda matomi pelėsio požymiai.

Žymės, rodančios per didelę drėgmę:

• Nemalonus kvapas;
• Kondensatas ant langų ir kitų paviršių;
• Lėtai džiūstantys skalbiniai;
• Pelėsis arba grybelis.

Pelėsis ardo mūrą, išskiria toksines medžiagas, gali pakenkti dažams, tapetams, netgi tinkui. Drėgname ore sparčiai dauginasi organizmai, kurie dažnai gali būti įvairių alerginių reakcijų ir susirgimų sukėlėjai. 2004 m. Medicinos institutas Vašingtone (JAV) nustatė, kad gyvenant drėgnose patalpose, labiausiai nukenčia viršutiniai ir apatiniai kvėpavimo takai, galimi odos sudirginimai, įvairios infekcijos, nuovargio požymiai. Pasak medikės, dažniausiai pasireiškia alerginio rinito, alerginio sinusito simptomai, rečiau - astmos priepuoliai.

Pirmieji pelėsio pasekmes pajaučia vaikai - jie lyg lakmuso popierėliai: pradeda kosėti, dusti, sirgti ir pan. Kai kurie žmonės ilgai neranda ligos, kol galiausiai išsiaiškina, kad namuose yra pelėsis ir jiems kenkia.

Sprendimo Būdai

Norint išvengti drėgmės ir pelėsio problemų, būtina imtis prevencinių priemonių ir pasirūpinti tinkamu patalpų vėdinimu bei drėgmės kontrole.

Efektyvūs sprendimo būdai:

• Vėdinimas: Reguliarus patalpų vėdinimas, ypač po dušo, gaminant maistą ar džiovinant skalbinius. Tinkamai vėdinant būtina padaryti skersvėjį ir, jeigu yra galimybė, atidaryti visus langus - taip vėdinti reikia 10-15 minučių ryte ir vakare.
• Oro sausintuvai: Oro sausintuvas (arba drėgmės surinkėjas) yra pagrindinė priemonė mažinti per didelę namų drėgmę, tai geriausia prevencinė ir gynybos priemonė nuo pelėsio.
• Šildymas: Palaikyti pastovią temperatūrą namuose, ypač šaltuoju metų laiku.
• Rekuperatoriai: Mini rekuperatorių, kuris padeda orui nuolatos cirkuliuoti, todėl užkertamas kelias pelėsiui.
• Priverstinė ventiliacija: Priverstinės ventiliacijos sistemos gali paduoti ir ištraukti norimus kiekius oro iš patalpų nepriklausomai nuo besikeičiančių oro sąlygų, taupydamas išlaidas šildymui 50-80 proc.
• Termostatiniai reguliatoriai: Centrinis šildymas reguliuojamas termostatiškai (ant radiatorių ar kambariuose - termostatiniai reguliatoriai).
• Baldų išdėstymas: Atitraukite baldus šiek tiek nuo sienų - kad oras galėtų laisvai cirkuliuoti po visą kambarį, vėdindamas ir sienas.

Oro sausintuvas ne tik ištraukia drėgmę, bet ir šildo patalpą. Renkantis oro sausintuvą svarbiausia atkreipti dėmesį į jo našumą ir gamintojo rekomenduojamą kvadratūrą. Visada geriau pasirinkti galingesnį, našesnį įrenginį, kuris lengviau ir greičiau atliks oro sausinimą, nei įsigyti per silpną prietaisą.

Mikroklimato ekspertų UAB "Rubisolis" atstovas Vytautas Žukaitis ragina renkantis sausintuvą atkreipti dėmesį į įrenginio aptarnaujamą plotą, drėgmės lygį ir temperatūrą patalpoje bei įrenginio surenkamo vandens talpą.

Oro sausintuvų palyginimas:

Specialistas Andrejus, jau daugelį metų teikiantis pelėsių naikinimo paslaugas, sako, jog šiais metais pelėsis itin aktuali problema, kadangi jo atvejų namuose labai padaugėjo. Tačiau jeigu pelėsis jau yra kurį laiką, įsisenėjęs, naminės priemonės nebus veiksmingos.

Didžiausia klaida, kurią žmonės daro, yra tai, jog, išvalę pelėsį, jie daugiau nieko nedaro, o reikėtų atlikti „namų darbus“: įrengti ventiliaciją, pasirūpinti sienų apšildymu, perdažymu antipelėsiniais dažais ir pan.

Daugelyje daugiabučių namų, kurie buvo pastatyti apie 1970-uosius, paprastai nėra pakankamai vėdinimo - naudojamas natūralus vėdinimas arba mechaninio ištraukimo sistema. Norint pasiekti geriausią įmanomą patalpų mikroklimatą, įrengiamas subalansuotas rekuperacinis vėdinimas, kuris užtikrina sveiką, švarų patalpų orą visose patalpose ištisus metus ir yra geriausias sprendimas aplinkosaugos ir energetiniu požiūriu.

Natūralus vėdinimas yra seniausia vėdinimo forma ir yra įprasta namuose, pastatytuose iki 1970 m. Savaiminis oro įsiurbimas pagrįstas šiltu ir drėgnu oru, natūraliai kylančiu ortakiais iš vonios ir drėgnų patalpų, o per ventiliacijos angas arba nesandarumus pastate patenka šviežias lauko oras. Paprastai kalbant, savaiminė trauka veikia prastai ir priklauso nuo temperatūrų skirtumų viduje ir išorėje.

Kas yra subalansuotas vėdinimas?

Rekuperatorius yra efektyviausia vėdinimo sistema šiandieninėje rinkoje. Ištraukiamo oro šilumos energija perduodama ir šildo tiekiamą orą per besisukantį šilumokaitį. Iki maždaug 85% šilumos grąžinama energiją taupančiais ventiliatoriais, o tai reiškia didelį energijos taupymą ir kartu išvengiate šaltų skersvėjų šaltuoju metų laiku.

Subalansuotas vėdinimas pašalina drėgną ir užterštą patalpų orą iš virtuvių, vonios kambarių, tualetų ir drėgnų patalpų. Be to, miegamuosiuose ir svetainėse tiekiamas švarus, gaivus ir iki reikiamos temperatūros apdorotas oras. Vėdinimo įrenginyje esantys filtrai išvalo į namus tiekiamą lauko orą ir padeda mažinti tiek žiedadulkių, tiek oro taršą kambarių ore. Subalansuotas vėdinimas suteikia gerą komfortą ir taupo energiją.

Vėdinimą galima pritaikyti pagal poreikį, prijungiant skirtingus jutiklius, tokius kaip pvz. Naktinis vėsinimas vasaros metu padeda sumažinti šiltą patalpų temperatūrą bute pirmiausia naktį. Šaldymo atkūrimas padeda sulėtinti temperatūros kilimą bute karštomis dienomis. Abi funkcijos papildo viena kitą ir prisideda prie malonesnio patalpų klimato karštomis vasaros dienomis.

Vėdinimas pagal poreikį labai pagerina oro kokybę ir taupo energiją. Su „Flexit“ priedais, skirtais pagal poreikį valdomam vėdinimui, galite lengvai pritaikyti vėdinimą prie namų poreikių, pvz. padidinti vėdinimą drėgmės pašalinimui ar židinio režimo metu ir kt. CO2, drėgmės ar užimtumo stebėjimo jutikliai duoda signalus į vėdinimo įrenginius, kurie pagal poreikį reguliuoja vėdinimą.

Naudojant decentralizuotą vėdinimą, rekuperatoriai yra bute, o visa vėdinimo sistema kiekvienam butui yra atskira. Kiekviename bute reguliuojamas vėdinimo srautas ir patalpų temperatūra, o tai užtikrina geresnį patalpų klimatą ir geriausią energijos vartojimo efektyvumą. Tai užtikrina aukštą komfortą gyventojams, nes jie patys valdo vėdinimą pagal poreikį.

„Nordic“ serijos rekuperatoriai lengvai valdomi „Flexit GO“ programėle. Prisijungimas prie debesies paslaugos leidžia nuotoliniu būdu stebėti ir aptarnauti įrenginius. Tai prisideda prie ekonomiškos priežiūros ir operatyvesnio aptarnavimo.

„Flexit“ turi platų vėdinimo produktų asortimentą, kuris puikiai tinka naujai statybai ir butų renovacijai. Kiekviename bute yra įrengta natūrali oro ventiliacija, kuri užtikrina, kad namuose kvėpuotumėme grynu oru.

Tačiau jeigu vėdinimo sistema yra nevalyta, namuose kvėpuojame užterštu oru, galinčiu sukelti rimtų sveikatos problemų. Tam, kad namuose kvėpuotumėme grynu oru, jis yra ventiliuojamas per daugiabučiame name įrengtą oro išmetimo ventiliacinę sistemą. Vėdinimo kanalais būtina reguliariai pasirūpinti, nes per laiką juose su išmetamu oru ima kauptis dulkės, kenksmingi mikroorganizmai ir bakterijos.

„Visa tai blogina butuose esančio oro kokybę ir juos gyvenantiems žmonėms gali sukelti ligas, alergijas ir kitus negalavimus. Į kanalus patenka ir įvairiausi infekcijų sukėlėjai, pavyzdžiui, tuberkuliozės ir legionelės bakterijos, kurios plinta oru. Ligų priežastimi taip pat gali būti ir ore cirkuliuojamas pelėsis ar grybelis“, - sako „Civinity Namai“ statinių techninės priežiūros vadovas Laimonas Kėža.

Neretai vėdinimo kanaluose randama ne tik dulkių ir mikroorganizmų, bet ir įvairiausių atliekų. Ventiliacijos kanaluose veisiasi vorai, dažnai ant jų paukščiai susuka lizdus, į kanalus prikrenta įvairių šakelių ir šapelių bei paukščių išmatų. Užsiteršusi vėdinimo sistema tampa mažiau efektyvi, sumažėja natūrali trauka, taigi nukenčia buto mikroklimatas, žmonės kvėpuoja nepašalintu anglies dvideginiu (Co2), taip pat, dažnu atveju, ima rasoti langai.

Riebalais užsikimšę vėdinimo kanalai gali tapti sunkiai gesinamo gaisro priežastimi Naudodamiesi gartraukiu virtuvėje nesusimąstome, kur dingsta surenkamas oras ir jame esančios riebalų dalelės. Iš virtuvės gartraukių išeinantys riebalai patenka į vėdinimo kanalus ir ilgainiui juos užkemša. Reguliariai kanalų nevalant riebalai niekur nedingsta, jų vis daugėja, taigi vėdinimo kanalai siaurėja, o pro juos patekėti orui darosi vis sunkiau.

Pasak L. Kėžos, tai yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl butuose sutrinka vėdinimo sistema: ima prasčiau ventiliuotis oras, sklinda kvapai iš kitų butų. Visgi, užsikimšę vėdinimo kanalai nėra tik komforto problema - bute kilus gaisrui ir ugniai išplitus į riebalais užtreštą vėdinimo kanalą ugnis gali išplisti per visą daugiabutį, o vėdinimo kanalų gesinimas yra itin sudėtingas.

Daugiabučių gyventojams ne tik rekomenduojama reguliariai pasirūpinti vėdinimo kanalų valymu. Jų valymas ir dezinfekavimas privalomas pagal statybos techninį reglamentą. Pagal minėta teisės aktą daugiabučio namo vėdinimo kanalais būtina pasirūpinti ne rečiau kaip kartą per tris metus.

Periodinės ar nuolatinės techninės apžiūros metu vėdinimo kanalų būklę turi įvertinti daugiabutį prižiūrintis namo administratorius. Jis gali organizuoti ir papildomus valymo darbus, jeigu gyventojai namuose jaučia sumažėjusią oro ventiliacijos trauką.

„Didžioji dalis gyventojų nepasitikrina bute esančių ventiliacijos grotelių būklės, kurios dažnai būna apaugę voratinkliais ir ant jų susikaupia dulkės. Jeigu jaučiate, kad jūsų bute ventiliacija suprastėjo, pirmiausia patikrinkite jas,“ - pataria L. Kėža.

Ventiliacijos kanalų valymo metu nuo vidinių paviršių naikinami susikaupę teršalai, ištraukiami nešvarumai, o išvalyti vėdinimo kanalai dezinfekuojami.

tags: #bute #nera #ventiliacijos