Šį kartą norėtume pasidalyti su Jumis dažniausiai pasitaikančiomis klaidomis vartojant lietuvių kalbos linksnius. Mūsų, „Ars libri“ komandos redaktorių praktikoje neretai pasitaiko atvejų, kai linksniai netinkamai vartojami sakiniuose. Tai pastebime tiek tekstuose originalo kalba, tiek ir jų vertimuose.
Taip pat norėtume atkreipti dėmesį į kitas dažnas klaidas, susijusias su kabučių vartojimu ir svetimų tikrinių vardų rašyba.
lietuviški linksniai ir jų itališki atitikmenys (preposizioni). II-oji dalis
Kabutės - neatsiejama rašybos dalis
Paskaičius mūsų spaudą, atrodo, kad lietuviai rašytojai, žurnalistai, korespondentai yra alergiški kabutėms. Jau jos beveik visiškai nevartojamos. Laikraščių ir žurnalų pavadinimai rašomi be kabučių. Tokio elgesio girti negalima.
Juk kabutėmis kaip tik nurodome, kad tai yra laikraščio ar žurnalo pavadinimas, vardas, o ne paprastas bendrinis daiktavardis. Pavyzdžiui, kaip galima suprasti tokius sakinius:
- Draugas apie tai rasė.
- Darbininko dar negavau.
Turbūt čia reikėtų suprasti, kad koks nors tavo draugas apie ką nors rašė ir kad ieškai kokiam nors darbui atlikti darbininko, bet jo dar nesi gavęs. Būtų visai kas kita, jei parašytum taip, kaip reikia:
- "Draugas” apie tai rašė.
- "Darbininko” dar negavau.
Tad rašant laikraščių, žurnalų, knygų ar kitus panašius vardus, būtina kaip nors juos išskirti iš panašių bendrinių žodžių. Labiausiai įprastas išskyrimo būdas-kabutės. Bet galima juos pabraukti, surinkti kursyvu ar juodesniu šriftu.
Kalbos hibridai: kaip rašyti svetimus tikrinius vardus
Kitas blogas mūsų išeivijos įprotis - svetimus tikrinius vardus, ypač miestų, rašyti pusiau lietuviškai, pusiau svetima kalba. Tokius žodžius, kurių pusė yra lietuviška, o kita pusė nelietuviška, vadiname hibridais. Pvz. hibridas yra žodis daleisti. Leisti yra lietuviškas veiksmažodis, bet priešdėlis da- yra slaviškas. Kitas panašus hibridas yra mergička. Merg- yra lietuviška šaknis žodžio mergaitė, bet priesaga -icka vėl yra slaviškos kilmės.
Mūsų naujieji ateiviai dažnai iš senųjų pasijuokia, girdėdami vartojant tokius pusiau lietuviškus, pusiau angliškus žodžius, bet ir jie kartais ne geriau pasielgia, net ir spaudoje rašydami: Gyvenu Chicagoje, grįžau iš New Yorko, važiuosiu į Washingtoną. Čia yra taip pat kalbos hibridai, nes šių tikrinių vardų šaknis yra angliška, o galūnė lietuviška. Lietuvoje nei pirmiau, nei dabar niekas taip nerašė ir nerašo.
Kai kas vis mėgsta sakyti, kad mums nepatinka, jei kiti Vilniaus vardą rašo kitaip negu mes. Kas dėl to jaudinasi, tai labai neprotingai daro. Juk yra daugelis miestų, ypač žymesnių, kurie turi atitikmenis kitose kalbose, pvz.: vokiečių Muenchen lietuviškai bus Miunchenas, angliškai Munich, itališkai Monaco ir t.t.. Neatrodo, kad vokiečiai dėl to jaudintųsi.
Jeigu jau kas jokiu būdu nenorėtų svetimų miestų vardų lietuvinti, tai tegul rašo originalia rašyba, bet jokiu būdu neturi tų vardų linksniuoti, prikergiant lietuvišką galūnę. Bet, žinoma, jeigu nelinksniuosi, tai sakinys gali būti nesuprantamas. Tad tokiu atveju, kalbant apie miestus, galima pridėti prie svetima rašyba parašyto vardo lietuvišką žodį miestas ir tik šį žodį linksniuoti, pvz.: Gyvenu Chicago mieste, grįžau iš New York miesto, važiuosiu į Washington miestą.
Naujos pareigybės ir jų atitikmenys lietuvių kalboje
Į Lietuvos verslo rinką ateina vis naujos užsienio įmonės, perkeliančios IT, personalo valdymo ir aptarnavimo paslaugų skyrius į Lietuvą. Šių įmonių siūlomos pareigos Lietuvos darbo rinkoje yra gana naujos, todėl ne visada darbo skelbimuose publikuojamos pareigos turi aiškų ir tinkamai skambantį atitikmenį lietuvių kalba.
Iš pirmo žvilgsnio pareigybių pavadinimai ir aprašymai pateikiami anglų kalba atrodo gana abstraktūs ir painūs ir norint tiksliai bei taisyklingai įvardyti einamas pareigas lietuvių kalba, turbūt dažnam tenka gerokai pasukti galvą. Vertimų biurai taip pat dažnai sulaukia klausimų, kaip taisyklingai lietuvių kalba įvardyti įvairias pareigybes finansų, teisės ir klientų aptarnavimo ir IT sektoriuose.
Kalėdiniai patiekalai ir jų vertimai
Pasiruošimas Kalėdoms ir Naujiesiems metams jau įsibėgėjo. Kol dauguma dar renka dovanas artimiesiems, draugams ir kolegoms, kiti jau svarsto kokiais patiekalais nustebinti Kūčių ir Kalėdų metu. Besiruošiant didžiausioms metų šventėms ieškoma ne tik tradicinių, lietuviams įprastų gardėsių, bet ir Lietuvoje jau išpopuliarėjusių skanumynų iš užsienio šalių, kuriose Kalėdų tradicijos yra kiek kitokios.
Štai vokiečiai Kalėdų dvasia pradeda gyventi jau lapkričio pabaigoje, lankydamiesi kalėdinėse mugėse (vok. Weihnachtsmarkt) ir ragaudami tradicinių skanėstų: marcipano, imbierinių meduolių (vok. Lebkuchen), vaisių pyrago (vok. Stollen) ir, žinoma, karšto vyno (vok. Glühwein) arba kiaušininio punšo (vok. Eirpunsch). Kalėdų išvakarės vokiečiams yra svarbesnės, nei pati Kalėdų diena. Kūčių vakarą valgomos šventinės vakarienės svarbiausias akcentas - kepta žąsis, patiekiama kartu su įvairiausiais kopūstais. Naujųjų metų išvakarėse mėgstama kartu su svečiais ruošti mėsos, sūrio, daržovių fondiu. Tikima, kad tą vakarą valgant patiekalus iš kiaulienos visus metus lydės sėkmė, tačiau jei valgysite paukštieną, Jūsų laimė nuskries kitur.
Italai Kalėdų dieną mėgaujasi gausiai vaišėmis nukrautu stalu ir įvairiais tradiciniais Kalėdų saldumynais, būtent jie Kalėdų šventę italams daro ypatingą. Svarbiausias šventinio stalo akcentas, kurį italai mielai dovanoja ir eidami į svečius - pannetone. Tai iš Milano kilęs kupolo formos pyragas, kaip Kalėdinis saldumynas išpopuliarėjęs Antrojo pasaulinio karo pabaigoje. Ant kalėdinio stalo populiarumu panettone nenusileidžia ir cukraus pudra apibarstyta mielinė boba pandoro, džiovintų vaisių pyragas panforte ir migdoliniai sausainiai ricciarelli.
Lietuviškasis Kūčių patiekalų stalas, palyginti su kitomis katalikiškosiomis šalimis, yra tradiciškai kuklesnis, nuosaikesnis, ruošiamas atsižvelgiant į religinę simboliką ir tradicijas. Svarbiausias visiems gerai žinomas įsitikinimas - neturi būti patiekta jokios mėsos, išskyrus žuvį, tačiau tikintiesiems dvasininkai pataria atsisakyti ir produktų, kuriems jaučiamas ypatingas potraukis: alkoholio, kavos, saldumynų. Kuklus maistas siejamas su susikaupimu, rimtimi. Tačiau ant mūsų palyginti asketiško Kūčių stalo taip pat yra ir gardumynų, dažniausiai ruošiamų tik kalėdiniu laikotarpiu - kūčiukų, aguonpienio ir kisieliaus. Jie tikrai sudomins ir svečius iš užsienio, tikriausiai jau ne kartą ragavusius tiek vokiškų, tiek itališkų kalėdinių saldumynų.
Taigi, jei per šias Kūčias prie 12 patiekalų stalo sėsite kartu su svečiais iš užsienio ir siūlysite pasivaišinti tradiciniais lietuviškais patiekalais, prisiminkite, kad anglų kalba aguonų pienas vadinamas poppy milk, kūčiukai - poppy pastries, o kisielius - kissel, arba priklausomai nuo konsistencijos fruit soup ar fruit pudding.
Ar automatizuoti vertėjai gali pakeisti žmogų?
Automatizuota pramonė, pats save vairuojantis automobilis, robotas-kambarinė… Tai ne ateitis, o šių dienų realijos. Dėl vis didėjančio mechanizavimo ir robotizavimo įvairiose darbo srityse mažėja žmogaus kaip darbuotojo poreikis. Sudarinėjami įvairūs profesijų, kurioms dėl to gresia „išnykimas“, sąrašai. Neretai juose atsiduria ir vertėjai.
Vos pasirodžius pirmiesiems automatiniams vertėjams, internete ėmė plisti tokių vertimų „perliukai“: jei pavieniai žodžiai dar būdavo šiaip ne taip išverčiami (turint omenyje, kad versta per anglų kalbą), tai ilgesni segmentai tikrai keldavo šypseną. Šiuo metu „Google“ vertėjas jau verčia segmentais, populiariausiais žodžių junginiais, net yra tapęs vienu geriausių sinonimų žodynu. Ateityje jis galėtų sudaryti nemažą konkurenciją teisinių ir techninių tekstų vertėjams.
Niekam ne paslaptis, kad jau seniai dirbama su vertimo atminties programomis, kuriomis galima išsaugoti ankstesnius vertimus ir pasikartojančius segmentus, juos iškelti. Tuo pačiu principu veikia ir „Google“ vertėjas: tai yra didžiulė duomenų bazė, į kurią galima sukelti aprobuotus teisinius ir techninius terminus. Čia galima prisiminti vieną kuriozinę situaciją, kuomet verčiamame tekste neįgudusiam vertėjui pasitaikė išversti „acts of God“. Matyt, nerasdamas tokio junginio žodynuose ir pasikliaudamas savo vidine logika, vertėjas šį junginį išvertė kaip „Dievo veiksmai“. Tuo tarpu „Google“ vertėjas vietos klaidoms nepalieka - verčia „stichine nelaime“.
Vadinasi, patobulinus „Google“ vertėją, į jį sukėlus daugiau ištisų frazių, ilgainiui teisinius ir techninius tekstus bus galima versti be žmogaus pagalbos? Tikėtina. Bet yra du „bet“. Pirma, teisiniai dokumentai turi itin didelę svarbą, todėl be žmogaus peržiūros jokiu būdu negalėtų būti teikiami teismui - mūsų šalyje dokumentai dar nėra tokie šabloniški, kad juos būtų galima šabloniškai, automatiškai versti. Antra, kas skaito techninius tekstus? Arba tam tikros srities specialistai, kurie dažnai labiau linkę vadovautis originalu, arba vartotojai, bandantys įsigilinti į savo įsigyto prietaiso specifiką. Specifiką, kuri būna tokia paini, kad ilgainiui neištveria ir patys kantriausi - „gal kaip nors suprasiu ir be instrukcijos“.
„Ars libri“ pastebima tendencija instrukcijas rašyti (o ir versti) patraukliau ir aiškiau - su publicistinio stiliaus elementais, o tam reikia ne tik techninių žinių, bet ir kūrybinio mąstymo. Kartą kitas jaunas vertėjas, jau gerai susipažinęs su „Google“ vertėju, ėmėsi versti neįprastą tekstą apie automobilius. Ir jo vertimas buvo neįprastas: pvz., „car with black greenhouse“ iš „automobilio juoda viršutinės kėbulo dalies apdaila“ tapo „mašina su juodu šiltnamiu“. Sunku įsivaizduoti? Tai „Google“ vertėjo įtaka. Ir tokių kuriozinių situacijų yra daug - visur, kur reikia žmogaus kūrybingumo, „Google“ vertėjas pasirenka netinkamai. Tai ir publicistiniai, ir meniniai tekstai, prie kurių vieno sakinio vertimo vertėjas gali prasėdėti valandą.
Kita šio medalio pusė - pritaikomumas konkrečios šalies rinkai. Tai, visų pirma, reklamos su žodžių žaismais, metoforomis ir panašiais vartotojų sąmones veikiančiais dalykais. Ar kompiuteris gali perprasti paveikumą žmogui? Vargu. Vertėjai susiduria ir su kitu iššūkiu - tai, kas galima vienoje šalyje, nebūtinai galima kitoje. Elementarus pavyzdys - sąvoka „organic food“. Kol kas „Google“ vertėjas pateikia netaisyklingą vertimą - „organinis maistas“. Iš tiesų, turėtų būti „ekologiškas maistas“. Ir čia ima veikti įstatymai, reglamentuojantys šių žodžių vartoseną etiketėse. Su ekologine gamyba susiję terminai (pvz. „ekologiškas“, „biologinis“ ar pan.) gali būti vartojami ES ir bet kuria ES kalba ženklinant ir reklamuojant produktus, atitinkančius reglamentų reikalavimus. Nevartojami jokie terminai, kurie neatitinka reglamento reikalavimų arba galėtų suklaidinti vartotoją ar naudotoją.
Tad jeigu į „Google“ vertėją ir būtų įvestas taisyklingas vertimas (juk yra puiki funkcija „Patobulinti šį vertimą“!), be žmogaus įsikišimo nebūtų įmanoma nustatyti, kurioje šalyje koks terminas yra apibrėžiamas įstatymais.
Užteks kalbėti apie profesionalius vertimus, pereikime prie tai, kas aktualiausia eiliniam žmogui - ar bus galima nebeversti pačiam, gal automatiniai vertėjai perims kasdienės užsienio kalbos rašymo uždavinius? Į klausimą galima atsakyti klausimu: kiek esate gavę užsieniečių laiškų, su automatiniu vertėju išverstų į lietuvių kalbą? „Sveiki, brangūs draugas. Esu varge. Prašau atsiųsti man šiek tiek pinigų. Man tikrai reikia jį dabar. Varge esantis „draugas“ lietuviškai nemoka, todėl „Google“ vertėjas - puikus išsigelbėjimas. Bent jau „draugui“ taip atrodo. Deja (ar laimei), tik laiko klausimas, kol tokios standartinės frazės į lietuvių kalbą bus verčiamos gana taisyklingai. Tuo tarpu nei mes patys, nei užsieniečiai mums su „Google“ vertėju laiškų neverčia. Laiškai, ypač verslo, rašomi žmonių, su žmogiškomis klaidomis, kurias visi atleidžia. O aptikus automatinį vertimą įsižeidžiama, dargi egzistuoja toks paniekinamas posakis „ai, čia su „Google“ vertėju išversta“ - suprask, nekokybiškai.
Kita vertus, visiškai jo nurašyti negalima. Jeigu į užsienį rašome nedažnai, tai „Google“ vertėjas puikiai nurodo gaires: kaip pasisveikinti, kaip atsisveikinti. Skaičiukai rodo, kad konkurencingoje vertimų rinkoje kol kas per plauką laimi žmogus. Vis dėlto reali dabartinė situacija yra dvejopa: automatiniai vertėjai iš tiesų gerokai palengvina kasdienį bendravimą su užsieniečiais, bet negali pasiekti aukšto profesionalumo lygio. Kol nebus sukurtas dirbtinis intelektas (o ir abejojama, ar jis apskritai bus sukurtas), tol vertėjai bus itin svarbūs - ypač nykstant sienoms tarp valstybių. Žinoma, tiek automatiniai vertėjai, tiek įvairios vertimo programos padeda greičiau atlikti darbą, užkerta kelią žmogiškosioms klaidoms. Bet ten, kur reikia bent lašo kūrybingumo ar atsiranda bent mažiausia interpretacijos galimybė, kompiuteris tampa bejėgis. Labai džiugu, kad „Google“ vertėjas išmoko linksniuoti ir žino daugiau gramatikos taisyklių, nei kai kurie lietuviai, bet mums kalbinio poveikio kol kas negali daryti.
Maisto etiketės: ką svarbu žinoti
Visi retkarčiais paskaitinėjame maisto ir kitų produktų etiketes ieškodami informacijos apie produkto kaloringumą, energinę vertę ir ingredientus. Tačiau ar atkreipiate dėmesį į pačią teksto kalbą arba etiketėse pateikiamą papildomą informaciją?
Europos Sąjunga griežtai reglamentuoja informacijos pateikimą maisto produktų etiketėse. Europos Parlamentas netgi nustatė mažiausią leistiną šriftą, kuriuo galima pateikti informaciją maisto produkto etiketėje tam, kad informacija būtų įskaitoma. Vadovaujantis Europos Sąjungos reglamentais, maisto produkto etiketėje privaloma nurodyti maisto produkto pavadinimą, jo svorį, sudedamąsias dalis, maistinę vertę, informaciją apie alergenus ir suvartojimo laikotarpį. Tačiau maisto etiketėse pateikiamos informacijos kiekį riboja vietos ant maisto pakuotės trūkumas, nes dažnai informacija yra pateikiama keliomis kalbomis.
Todėl gamintojams ir pardavėjams tenka spręsti dilemą, kaip versti specifinius patiekalų pavadinimus, pvz., ar vyno etiketėje nurodant, kad patiekalas dera prie ispaniško patiekalo paella, pavadinimą versti tik kaip paelija ar dar ir nurodyti, kad tai mėsos ir daržovių troškinys.
Maisto etiketėse vartotojai ieško informacijos ne tik apie produkto maistinę vertę, bet ir apie jo ekologiškumą, jo sudėtyje esančius konservantus, genetiškai modifikuotus organizmus, nanomedžiagas ir alergenus. Tačiau lygindami importuotų maisto produktų etikečių vertimus su originaliu tekstu, „Ars libri“ ekspertai pastebi neatitikimų. Pavyzdžiui, „organic food“ ne visada verčiamas kaip „ekologiškas maistas“, kaip siūlo Vyriausioji lietuvių kalbos komisija, greičiausiai todėl, kad termino „ekologiškas“ vartojimas yra griežtai reglamentuojamas - gamintojui neužtenka nurodyti, kad produktas yra ekologiškas, tą reikia atitinkamai patvirtinti sertifikatais ir pažymėti maisto produkto etiketėje.
„Ars libri“ specialistai pastebi, kad dažnai maisto produktų etikečių vertimuose pasitaiko įvairių netikslumų ir korektūros klaidų. Turbūt dažniausiai pasitaikančios klaidos yra ne lietuviškų kabučių naudojimas rašant gaminio pavadinimą arba jo perteklinis išskyrimas ir kabutėmis ir, pvz., pastorintu šriftu ir kursyvu. Taip pat dažnos ir skyrybos klaidos, pvz., nededamas tarpas tarp skaičiaus ir procento ženklo ar laipsnių, nurodant temperatūrą. Vartojant terminus dažniausiai klystama „energinę vertę“ vadinant „energetine verte“ bei verčiant anglišką terminą „store“ kaip „saugoti“ (turėtų būti „laikyti“). Vis dar pasitaiko tekstų, kurie atrodo išversti ar surinkti tarsi paskubomis be lietuviškų raidžių, ir su gramatinėmis klaidomis ar nesuderinus linksnių, pvz., esame aptikę ir „stambių rupių miltų“ ir „ruginių dziuvesiu“ bei „sulčių iš vynuogė koncentratas“. Tai stebina, nes daugumai vartotojų etiketėse pateikiama informacija yra svarbi ir skaitoma, todėl lietuvių kalbos taisyklių neatitinkantys maisto produktų etikečių tekstai gali neigiamai paveikti vartotojo nuomonę ir požiūrį į produktą.
Dažniausios klaidos maisto etiketėse
| Klaida | Taisyklingas variantas |
|---|---|
| Energetinė vertė | Energinė vertė |
| Saugoti | Laikyti |
| Stambių rupių miltų | Stambūs rupūs miltai |
| Ruginių dziuvesiu | Ruginiai džiūvėsiai |
| Sulčių iš vynuogė koncentratas | Sulčių iš vynuogių koncentratas |
Tarmių vertimas: iššūkiai ir sprendimai
Nuo 2013 m. prasidėjo tradicija kone kiekvienus metus skirti kokios nors etninės kultūros dalies metais: 2013 m. minėti kaip Tarmių metai, 2015 m. - Etnografinių regionų metai. „Ars libri“ vertimų biuro redaktorės pastebi, kad dėl to pastaruoju metu padaugėjo verčiamų tekstų, kuriuose yra tarminių žodžių, taip pat visai Lietuvai būdingų tradicijų su unikaliais žodžiais aprašymų.
Pirmiausia minėtina, kad atvirkštinis variantas - užsienio tarmės (o dažnai ir žargono) vertimas į lietuvių kalbą jau turi tam tikrą sistemą. Šią „madą“ pradėjo animacinių filmukų įgarsintojai, įvedę spalvingus personažus, kalbančius žemaitiškai, suvalkietiškai ar šiauliškių šnekta. Taip pat šios populiarios tarmės pasirodė knygų vertimuose. O štai išversti iš lietuvių kalbos ar tarmių yra gerokai kebliau.
Svarbiausia taisyklė - patiems tiksliai žinoti, ką reiškia vienas ar kitas žodis, pvz., kisielius ne visada buvo tokios konsistencijos, kaip yra dabar, viena tarme vienas žodis reiškia viena, kita - kitą, todėl apsispręskite dėl tikrosios reikšmės. Idealiausias atvejis, jei žinote atitikmenį užsienio kalba: etnokultūriniai žodžiai pastaruoju metu neapsiriboja Lietuvos sienomis, todėl kai kurie žodžiai anksčiau buvę neverčiami, dabar turi oficialius vertimus, pvz., ilgą laiką „žemaičių tarmė“ buvo verčiama kaip „Žemaitian“ (ar net „Zhemaitian“), o dabar turi oficialų tarptautinį pavadinimą - „Samogitian“.
Dėl šios priežasties paprasčiausias būdas kalbėti apie unikalią lietuvišką tradiciją yra vartoti autentišką žodį su paaiškinimu, pvz., „Skilandis is a Lithuanian sausage“ („Skilandis - lietuviška dešra“), „Vyžos Hill, they used to wade, get out, take off their wicker shoes, drop them on that hill and go on barefoot, the ground is usually soft down our way“ („Vyžų kalnas, pabraidžioja, išlipa, nusiovė, metė vyžas an kalno ir aina pėsčiomis, pas mus daugumoj žemės minkštos“).
Vis dėlto nepamirškite, kad turime bendrų žodžių su kaimyninių šalių gyventojais. Daug panašumų esama latvių ir lietuvių tarmėse, todėl dažniausiai nesunku rasti latvišką atitikmenį, pvz., žemaitiška „pylė“ ...
