Pastaruoju metu vis dažniau susimąstoma apie patalpų vėdinimo svarbą, kadangi nuo patalpos oro kokybės priklauso joje esančių žmonių savijauta, sveikata bei darbingumas. Neiškęs vėdinimas ir prastas oras darbo vietose tiesiogiai susiję su žemu darbo produktyvumu, nesugebėjimu sutelkti dėmesį, nemiga, galvos skausmu ir bloga nuotaika.
Tam, kad oras patalpoje būtų švarus ir kokybiškas, jis neturi užsistovėti, todėl būtina blogą orą šalinti, o į patalpą paduoti šviežią. Gyvenamosiose patalpose oras turi būti pakeičiamas maždaug kas keturias valandas, o mokyklose, darželiuose bei panašiose įstaigose oras turėtų keistis tiek dažnai, kad anglies dvideginio koncentracija jame neviršytų higienos normų.
Blogai vėdinamos patalpos rodiklis yra CO2 koncentracija ore. Kai ji viršija 1000 ppm, žmogus pradeda jausti diskomfortą, atsiranda aukščiau išvardinti nemalonūs pojūčiai. Be to, blogai vėdinamose patalpose tvyro ir kitos žalingos dujos bei medžiagos: žmogaus organizmo išskiriami metaboliniai produktai, tokie kaip sieros vandenilis, amoniakas, indolas, lakiosios riebiosios rūgštys, įvairūs mikroorganizmai ir virusai.
Blogai vėdinamos patalpos ore rasime ir medžiagų, kurias išskiria baldai, dažai, sintetinės dangos, buitinė technika ir pan.: mechaninės dulkės, įvairūs kenksmingi aerozoliai, kvapai, neigiami jonai ir kt. Projektuojant vėdinimo sistemas, yra numatoma, jog žmogui vidutiniškai reikia tiekti apie 36 m3/h oro.
Tačiau faktiškai esant fiziškai neaktyvioje būklėje, vaikas ar paauglys sunaudoja 5-8m3/h, suaugęs sunaudoja apie 7-12m3/h, virtuvės gartraukis reikalauja daugiau - 600m3/h oro, sanitarinis mazgas iki 120 m3/h. Suprantama, kad per natūralius kanalus bei nesandarumus reikiamo oro kiekio užtikrinti neįmanoma.
Šiuolaikinio gyvenamojo namo išskirtinumas yra sandarumas. Ši savybė padeda išsaugoti šilumą namuose ir tokiu būdu sutaupyti daugybę energijos. Tačiau itin didelis sandarumas praktiškai neleidžia patekti šviežiam orui į mūsų namus.
Sandariame name natūrali oro apykaita praktiškai nevyksta, o įrengus paprastą priverstinį vėdinimą ar vėdinant per langus neišvengsime energijos praradimo. Teoriškai galima naudoti ir kitus mechaninius priverstinio vėdinimo įrenginius, pavyzdžiui, oro tiekimo ir ištraukimo ventiliatorius su elektriniais šildytuvais, tačiau tai nėra tinkamas sprendimas Lietuvos klimatui.
Natūrali ventiliacija
Vėdinant natūraliai, oras cirkuliuoja per atidarytus langus, orlaides, ventiliacines angas, duris bei įvairius plyšius languose, duryse ir kt. Natūrali oro kaita vyksta dėl slėgio skirtumų, kuriuos lemia temperatūrų skirtumai patalpos išorėje ir viduje.
Jeigu patalpoje temperatūra yra aukštesnė už aplinkos orą, šiltas oras kildamas į viršų pasišalina per ventiliacines angas arba langus. Į žemutinę patalpos dalį oras skverbiasi iš lauko. Taip vyksta natūrali oro cirkuliacija gyvenamosiose patalpose šaltuoju metų periodu.
Tačiau tai yra visiškai neekonomiška, nes be reikalo eikvojama šiluma, į patalpas iš lauko patenka triukšmas, dulkės, be to, nėra visuomet saugu laikyti langus pravertus, todėl, norime to ar nenorime, langus po kurio laiko turime uždaryti.
Kitas natūralaus vėdinimo trūkumas yra tas, kad šiltuoju metų laiku, kai patalpų oro temperatūra yra žemesnė arba vienoda su išorės temperatūra, oro cirkuliacija vyksta atvirkštiniu būdu arba visai nevyksta. Reikėtų paminėti, kad rąstiniuose namuose ventiliacija vyksta natūraliai, nes kvėpuoja pats medis, tačiau pakankamas šviežio oro kiekis nėra užtikrinamas. Kito tipo (skydiniuose, karkasiniuose) mediniuose namuose vėdinimas yra tiesiog būtinas.
Mechaninė ventiliacija ir rekuperacinės sistemos
Tik vėdinimo sistemos su rekuperatoriais leidžia ir iš dalies išsaugoti šilumą būste, ir sukurti tinkamą patalpų mikroklimatą. Šiuolaikinės vėdinimo sistemos su rekuperacija veikimo gyvenamajame name pavyzdys:
Mėlyna spalva pažymėtas tiekiamasis šviežias lauko oras, raudona spalva - ištraukiamasis panaudotas patalpų oras. Vienas iš pagrindinių A++ energinio efektyvumo klasės skirtumų nuo A+ klasės yra tas, kad 50 proc.
Rekuperatorius yra tarsi šiuolaikinės vėdinimo sistemos širdis - tai vėdinimo prietaisas, kuris panaudoja iš patalpos ištraukiamąjį šiltą orą į patalpą tiekiamajam šaltam orui sušildyti. Tokiu būdu sukuriama vidaus patalpų oro apykaita (tiekiamas šviežias oras ir pašalinamas blogas oras) neprarandant arba beveik neprarandant vidaus oro temperatūros.
Paprastai gyvenamiesiems namams pakanka vėdinimo įrenginių, kurių tiekiamojo oro srautas yra nuo 150 m³/val. iki 1000 m³/val. Specialistai rekomenduoja geriau rinktis šiek tiek galingesnį įrenginį, nei reikia būstui. Pavyzdžiui, įrenginys, kuris didžiąją laiko dalį dirbs 50 proc.
Šiuolaikinėse vėdinimo sistemose naudojami įvairių konstrukcijų rekuperatoriai. Nors visi jie atlieka tą pačią funkciją, skirtingais atvejais gali būti svarbu pasirinkti vienos ar kitos konstrukcijos įrenginį.
Rekuperatorių tipai
Visi šiuo metu rinkoje siūlomi rekuperatoriai pagal šilumokaičio tipą yra dviejų pagrindinių rūšių: plokštelinis ir rotacinis.
- Plokštelinis šilumokaitis sudarytas iš plokštelių, per kurias eina oro srautai. Iš patalpų ventiliatorių ištraukiamas šiltas oras įšildo plokšteles, o iš lauko į patalpas tiekiamas šaltas oras, eidamas per įšilusias plokšteles, sušyla. Šiame šilumokaityje iš patalpų išeinantis ir į patalpas patenkantis oras sąlyčio neturi.
- Rotacinis šilumokaitis turi besisukantį elementą - būgną, kuris, sukdamasis tarp šalto ir šilto oro srautų, panaudoja iš patalpų ištraukiamą šilumą į patalpas įeinančiam šaltam orui sušildyti. Tai šiek tiek sudėtingesnis įrenginys, nes jis turi papildomą elektros variklį ir besisukančių detalių: guolį, ašį, dirželį, tad čia ir gedimų gali pasitaikyti dažniau.
Lietuva yra gan atšiaurioje klimato zonoje, tad renkantis rekuperatorių reikėtų į tai atsižvelgti. A. Naumovas sako, kad didžioji dauguma buitinių rekuperatorių projektuojami taip, kad galėtų veikti iki -20 °C. „Tačiau klimatas šyla ir dažniausiai per žiemą būna vos kelios dienos, kai laikosi didieji šalčiai“, - šypteli specialistas.
Zoninis patalpų vėdinimas
Zoninis valdymas - dar viena labai naudinga funkcija, kuri gali labai padidinti vėdinimo sistemos efektyvumą. Esame įsitikinę, kad per artimiausią dešimtmetį visi rekuperatorių gamintojai pasuks būtent šita kryptimi.
Įrenginys, turintis zoninio valdymo funkciją, stebi informaciją, gaunamą iš CO2, temperatūros ir drėgmės daviklių, sumontuotų visuose namo kambariuose. Vėdinimo įrenginys analizuoja informaciją iš daviklių ir, pavyzdžiui, pajutęs, kad viename kambaryje padidėjo CO2 koncentracija, į jį pradeda tiekti daugiau oro.
Dirbtinis intelektas taip pat analizuoja CO2 judėjimo kreivę, pagal kurią gali nuspėti, kurį kambarį kuriuo laiku vėdinti. Pavyzdžiui, naktį toks įrenginys vėdins tik jūsų miegamąjį, bet pristabdys vėdinimą kituose kambariuose. Dieną, kai nieko nėra namuose, sistema dirbs minimaliu režimu, bet tuo metu, kai jūs paprastai grįžtate iš darbo, įsijungs vėdinimas svetainėje.
Tokia išmanioji, dirbtinį intelektą turinti sistema gali padidinti bendrą vėdinimo sistemos efektyvumą apie 50 proc. Praktiškai su rekuperatoriumi, turinčiu zoninio valdymo funkciją, galime išvėdinti dvigubai didesnį namą nei su tokios pačios galios rekuperatoriumi be jo. O jeigu dar sujungtume šią sistemą su išmaniojo namo sistema, galimybės būtų beribės.
Naujausios kartos vėdinimo įrenginiai taip pat yra patogiai valdomi - gali būti valdomi tiek pulteliu, tiek mobiliąja programėle. Pavyzdžiui, atsidaręs programėlę gali matyti, kur ir kokio stiprumo oro srautai šiuo metu nukreipti, juos reguliuoti, nustatyti pageidaujamą oro drėgmę, kurti įvairias programas.
Svarbūs parametrai renkantis rekuperatorių
- Garso lygis. Jis matuojamas decibelais - kuo mažiau decibelų, tuo tyliau įrenginys veiks. Tačiau garso lygis neturėtų būti pagrindinis kriterijus renkantis rekuperatorių, nes tylus prietaisas nebūtinai bus našus. Siekiant išvengti triukšmo namuose, rekuperatoriai paprastai montuojami šildomose techninėse patalpose: katilinėse, drabužinėse, sandėliukuose ir pan.
- Našumas. Parametras matuojamas m³/val. ir nusako, kiek šviežio ir pašildyto reikiamo slėgio oro prietaisas galės patiekti. Todėl prietaiso aprašyme paprastai nurodomas ir slėgis paskaliais (Pa).
- Naudingumo koeficientas. Šis parametras nurodo, kokį procentą šilumos įrenginys sugebės grąžinti iš ištraukiamojo patalpų oro. Skirtingų rekuperatorių naudingumo koeficientas gali skirti dešimtimis procentų. Kuo didesnis naudingumo koeficientas, tuo mažiau šilumos įrenginys praras tiekdamas orą į vidų ir tuo rečiau ir trumpiau jam reikės jungti papildomus šildytuvus.
- Papildomų elektrinių šildytuvų galia. Tai svarbus parametras, nes nuo jo priklausys, kiek elektros energijos rekuperatorius suvartos.
Ortakių sistemos planavimas
Geriausiai vėdinimo sistemos ortakių sistemą planuoti dar projektuojant pastatą. Tokiu atveju ortakiai gali būti paslepiami virš lubų, kuriose patogu įrengti ir difuzorius šviežiam orui tiekti ir ištraukti.
Ortakiai gali būti plieniniai arba plastikiniai, apvalūs arba stačiakampiai, vientisi lankstūs plastikiniai arba aliumininiai. Šiuo metu populiariausias sprendimas - lankstūs plastikiniai ortakiai. Jie yra mažesnio skersmens, virš lubų jų galima išvedžioti daugiau. Taip sutaupomas ir lubų aukštis, be to, per juos mažiau nei per skardinius ortakius sklinda garsas.
Paprastai gyvenamajame name ortakių sistema projektuojama tokiu principu, kad šviežias oras tiekiamas ten, kur jis turi būti švariausias - į miegamuosius ir svetainę, o šalinamas iš tų zonų, kur oras yra drėgniausias ir gali būti užterštas kvapais - iš sanitarinių mazgų, sandėliukų, tambūro ir virtuvės.
Ventiliaciniai plyšiai paprastai paliekami po durimis, o prireikus, pavyzdžiui, jei durys yra su poslenksčiais, gali būti įrengiamos garso nepraleidžiančios ventiliacijos angos po durimis arba sienose.
Filtrai
Filtrai - dar viena svarbi vėdinimo sistemos dalis. Pirmiausia filtrai apsaugo rekuperatorių nuo šilumokaičio užteršimo. Filtrai iš išorės patenkančio šviežio oro pašalina įvairius teršalus, kietąsias daleles ir kvapus.
Tai, kaip dažnai teks keisti rekuperatoriaus filtrus, priklauso nuo aplinkos oro užterštumo ir filtro tankumo. Pavyzdžiui, gyvenant šalia judrių kelių ar transporto mazgų, filtrus teks keisti mažiausiai du kartus per metus. Gyvenant užterštose gyvenvietėse, ypač tankius filtrus gali tekti keisti ir kas du mėnesius.
Jeigu filtrai visada keičiami laiku, tai rekuperatoriaus šilumokaitis ir po 20 metų atrodys kaip naujas. Filtrų keitimas - pagrindinė rekuperatoriaus priežiūros sudedamoji dalis, kurią lengvai gali atlikti pats šeimininkas.
Išskirtiniais atvejais, pavyzdžiui, jei žmogus serga kvėpavimo takų ligomis, gali būti naudojami smulkiųjų dalelių filtrai HEPA. Šių klasių filtrai, atsižvelgiant į konkrečias sąlygas, gali būti komplektuojami skirtingomis kombinacijomis.
Alternatyvios vėdinimo sistemos
Mechaninės rekuperaciniu principu veikiančios sistemos yra efektyvios, tačiau ne visada tikslinga jas diegti. Sistema yra gana sudėtinga, reikia į kiekvieną patalpą pravesti ortakius, įrengti pakabinamas lubas bei spręsti interjero klausimus. Nusprendus rekonstruoti pastatą, to įvykdyti dažnai neįmanoma.
Rekuperaciniu principu veikianti sistema paduoda ir ištraukia subalansuotą kiekį oro; vadinasi, tolygiai vėdinamos visos patalpos, t.y. ir tos, kur tam tikru metu vėdinimo visai nereikia arba patalpos yra tuščios. Todėl, nors ir teigiama, kad rekuperacinės sistemos taupo energiją, grąžindamos dalį šilumos į šviežią tiekiamą orą, tuo pačiu metu jos dažnai eikvoja energiją bereikalingam vėdinimui.
Todėl greičiau užsiteršia filtrai, o jų keitimas didina sistemos eksploatavimo kainą. Be to, galutiniam oro pašildymui vis tiek naudojama brangi elektros energija, arba naudojama katilo energija. Žinoma, yra galimybė kiekvieną patalpą vėdinti individualiai, bet tokia įranga dar labiau didina investiciją,.
Patrauklu, kad tiekiamą orą galima filtruoti, tiekti pašildytą ar atvėsintą, tačiau aplamai rekuperacinės sistemos įrengimas ir eksploatacija yra brangu. Pavyzdžiui, paprasčiausios konfigūracijos sistemos 200m² ploto gyvenamajam namui kaina su rekuperatoriumi prasideda nuo 15 000 Lt, o įrenginiai užima daug vietos.
Tokios sistemos efektyvesnės dideliuose komercinio tipo pastatuose, kuriuose visos patalpos eksploatuojamos numatytu intensyvumu ir laiko režimu. Gyvenamuosiuose namuose, mokyklose, vaikų darželiuose, viešbučiuose, ligoninėse rekuperacinių sistemų įrengimas nėra efektyvus, nes atskiras patalpas čia dažnai reikia vėdinti skirtingu intensyvumu, ir ši sistema klientui tampa nepatraukli.
Staigiai išaugus kai kuriose patalpose šviežio oro poreikiui (kūrenant židinį, įjungus gartraukį, susirinkus pilnai auditorijai žmonių, ir pan.) rekuperacinė sistema šios problemos išspręsti nebegali, kadangi tiekia ir ištraukia subalansuotą oro kiekį.
Iškyla problema: kur gauti papildomą oro kiekį? Žinoma, staiga išaugęs oro poreikis bus kažkokiu būdu patenkintas - jis pritekės per natūralius oro šalinimo kanalus, ventiliacijos šachtas, t.y. per tas vietas, pro kur jis turėtų būti ištraukiamas.
Susidūrus su šiomis problemoms, atsiranda būtinybė turėti lanksčią vėdinimo sistemą, kuri galėtų būti pritaikoma prie kiekvienos naudojamos patalpos poreikių bet kuriuo momentu.
Mažaaukščiams gyvenamiesiems namams ar panašiems objektams geriausiai tinka naujojo tipo vėdinimo sistema „Oxygen“, kurią sukūrė šildymo prietaisų gamintojas „Jaga“(Belgija). Oxygen sistemą sudaro oro tiekimo ir šalinimo įrenginiai, kurie kombinuojami su „Jaga“ radiatoriumi „Low-H2O“, CO2 davikliu (klasėms ar auditorijoms, repeticijų salėms), programuojamu valdikliu, oro ištraukimo įrenginiu. Šią sistemą yra paprasta įrengti, ją galima sumontuoti jau eksploatuojamose patalpose su egzistuojančia šildymo sistema, ortakių pravesti nereikia.
Pagrindinė „oXygen“ sistemos dalis yra orą tiekiantis įrenginys, paprasčiausiai montuojamas į konvektorinį „Jaga“ radiatorių virš šildymo elemento ir slepiamas po jo korpusu. Per išorinėje sienoje išgręžtą angą oras iš lauko filtruojamas, pamaišomas su pašildytu patalpos oru ir tiekiamas į vidų skirtingais greičiais, priklausomai nuo šviežio oro poreikio.
Tokiu būdu patalpoje susidaro viršslėgis, kurio dėka senas oras pasišalina per natūralius vėdinimo kanalus - katilų, židinių dūmtraukius, sanitarinių mazgų ir virtuvių ištraukiamuosius įrenginius, kitas ertmes.
Taip nedideliu tiekiamo oro pertekliumi užtikrinamas būtinas balansas tarp ištraukiamo bei tiekiamo oro. Didžiausias „oXygen“ sistemos privalumas - galimybė organizuoti vėdinimą kiekvienoje patalpoje atskirai, pagal poreikį, todėl ji ypač ekonomiška. Toks vėdinimas gali būti valdomas rankiniu ar automatiniu būdu.
Programuojamas valdiklis leidžia reguliuoti oro kaitos intensyvumą bei įsijungimo/išsijungimo laiką savaitės laikotarpiui. Sistema tampa dar patrauklesnė, kai patalpos vėdinamos pagal drėgmės ar CO2 daviklius. Tai leidžia padidinti vėdinimo sistemos efektyvumą, tausoja brangią šiluminę ir elektros energiją.
Teisingai parinkus, ši sistema tampa ekonomiškesnė už rekuperaciniu principu veikiančias sistemas. Vienas įrenginys tiekia nuo 30 iki 180m3/h lauko oro - prietaise sumontuotos oro užsklandos, kurios reguliuoja patenkančio lauko bei vidaus oro proporcijas.
Vidinė prietaiso pusė padengta garsą izoliuojančia medžiaga, kuri sumažina iš lauko sklindantį triukšmą net 39 decibelais. Tiekiamas oras filtruojamas III klasės filtrais, galima pritaikyti antialerginius filtrus.
Pastatuose, kuriuose sumontuoti ne konvektoriniai radiatoriai ir nenumatoma jų keisti, „oXygen“ įrenginius galima montuoti atskirai konvektoriaus korpusuose arba už dekoratyvinės sienelės.
Sistemą galima integruoti į kompiuterinio valdymo tinklą ir valdyti per kompiuterį. Taigi, galima drąsiai teigti, kad optimalios vėdinimo sistemos pasirinkimas garantuoja ne tik puikią savijautą ir komfortą, bet ir leidžia pasiekti ekonominį efektą.
Ortakių pasirinkimas
Renkantis ortakius, rekomenduojama įvertinti jūsų konkrečius namų poreikius ir konsultuotis su HVAC specialistu, kuris padės išsirinkti optimalų sprendimą jūsų namui. Atsižvelkite į šiuos aspektus:
- Ilgaamžiškumas ir atsparumas. Metaliniai ortakiai (pavyzdžiui, iš cinkuoto plieno) yra labai atsparūs mechaniniam poveikiui, temperatūros svyravimams ir korozijai.
- Kaina.
- Montavimo paprastumas. Plastikiniai ortakiai paprastai yra lengvesni ir lengviau montuojami dėl savo lankstumo ir mažesnio svorio.
- Garso izoliacija.
- Šilumos izoliacija.
tags: #butina #ventiliacija #gyvenamam #namui