Būtingės naftos terminalas: svarba, veikla ir kontaktai

Būtingės naftos terminalas - svarbus strateginis objektas Lietuvai, užtikrinantis šalies energetinę nepriklausomybę ir tiekiantis naftą Mažeikių naftos perdirbimo gamyklai. Šiame straipsnyje apžvelgiama terminalo istorija, veiklos principai, infrastruktūra ir aplinkosauginiai aspektai.

Būtingės naftos terminalo vaizdas

Istorija ir įkūrimas

Pagrindinis prieš tris dešimtmečius statyti pradėto Būtingės terminalo tikslas visuomet buvo Lietuvos energetinės nepriklausomybės stiprinimas, mat jau tuomet Rusijai, pagrindinei ano meto naftos tiekėjai į Lietuvą, ši žaliava buvo vienas veiksmingiausių politinio ir ekonominio spaudimo įrankių.

1995 m. buvo įkurta AB „Būtingės nafta“ Būtingės naftos terminalo statybai ir eksploatacijai. 1998 m., reorganizuojant Lietuvos naftos sektorių, ši bendrovė tapo Akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ dalimi.

Terminalą suprojektavo JAV bendrovė „Fluor Daniel“, statybų ir inžinerijos korporacijos „Fluor Corporation“ padalinys. Būtingės naftos terminalas pradėjo veikti 1999 m.

Pirmasis terminale aptarnautas tanklaivis buvo „Centaur“, į kurį tų metų liepos mėnesį buvo pakrauta 68,544 tūkst. tonų naftos.

Marius Dubnikovas, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, ekonomistas, sako esąs įsitikinęs, kad prieš tris dešimtmečius priimtas sprendimas jūroje statyt naftos terminalą buvo itin svarbus siekiant realios šalies nepriklausomybės nuo Rusijos. Prieš 25-erius metus šis terminalas iš esmės pakeitė Lietuvos kelią į nepriklausomybę.

Infrastruktūra ir veiklos principai

Būtingės naftos terminalą sudaro:

• Magistralinis 91,5 kilometro ilgio naftotiekis (nutiestas iki Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos, ORLEN Lietuva).
• Siurblinė Mažeikiuose.
• Terminalo įrenginiai ir rezervuarų parkas Būtingėje.
• Jūrinis vamzdynas (10 kilometrų ilgio, 20 metrų gylyje), jungiantis tanklaivių švartavimo plūdurą Baltijos jūroje ir rezervuarus.

Įrengti 6 rezervuarai, kurie kartu talpina 306 tūkst. kubinių metrų naftos. Terminalas gali eksportuoti iki 14 mln. tonų, importuoti iki 12 mln. tonų naftos per metus.

Šį jūroje plūduriuojantį terminalą, per kurį naftą perduoda tanklaiviai, su Būtingės terminalo rezervuarais krante per kelis kilometrus nuo Šventosios miestelio jungia 10 km ilgio vamzdynas, kurio didžioji dalis driekiasi jūros dugnu 20 m gylyje.

Naftotiekio „Mažeikiai - Būtingė“ ilgis 91,5 km, projektinis našumas - 14 mln. t naftos per metus, vamzdyno diametras - 559 mm. Naftotiekis skirtas naftos eksportui/importui per Būtingės terminalą, pradėtas eksploatuoti 1998 metais.

Šiuo metu bendrovė prižiūri apie 500 km eksploatuojamų naftos ir jos produktų transportavimo vamzdynų. Naftotiekyje dirba vamzdynų priežiūros specialistai, kurie pasirengę operatyviai reaguoti į avarijas magistraliniuose vamzdynuose.

Vamzdynų apsaugai nuo korozijos užtikrinti naudojami du apsaugos metodai: pasyvi apsauga - bituminė arba polimerinė apsauginė plėvelė, ir aktyvi apsauga - elektrocheminė vamzdynų apsauga.

Vidinės vamzdynų diagnostikos prietaisais periodiškai atliekama magistralinių vamzdynų vidinė diagnostika. Jos metu nustatomi visi vamzdynų geometrijos ir sienelės defektai: įlenkimai, mechaniniai pažeidimai, vidinės ir išorinės korozijos židiniai, išsisluoksniavimai, skersinių siūlių kokybė.

Būtingės naftos terminalas - neužšąlantis uostas, galintis aptarnauti iki 150 tūkst. tonų talpos tanklaivius. Per metus Būtingės naftos terminale iškraunama vidutiniškai 95 tanklaiviai; importuojama apie 9,0 mln. tonų naftos.

Šiandien Būtingės naftos terminalas gali aptarnauti įspūdingo dydžio tanklaivius, kurių maksimalus dedveitas yra 150 tūkst. tonų.

Terminalo pajėgumai išplėsti statant naujas naftos saugyklas - Būtingės terminalo žaliavos saugojimo apimtys išaugo nuo 150 tūkst. m³ iki 306 tūkst.

2017 m. pradėtas eksploatuoti naujas 52 000 m3 talpos rezervuaras TK-106. Pastačius naują rezervuarą Būtingės terminale numatyta galimybė sandėliuoti iki 306 000 m3 žaliavinės naftos. Rezervuaras yra su plaukiojančiu stogu, kuris maksimaliai sumažina oro taršą.

Svarba Lietuvai ir regionui

Būtingės terminalas šiandien itin svarbus tiek ekonominiu, tiek geopolitiniu požiūriu - šia jungtimi nafta aprūpinama mūsų gamykla, o jos produktais - visos Baltijos šalys, taip pat ir Ukraina bei Lenkija.

Terminalas Baltijos jūroje, be abejo, labai reikalingas ne tik Lietuvai, bet ir kitoms regiono valstybėms, jis yra labai reikalingas naftos tranzito taškas. Jis taip pat augina Lietuvos reikšmę ES ir NATO, yra svarbi detalė stiprinant regiono saugumą, saugaus ir stabilaus energijos tiekimo garantas.

Būtingės terminalas užtikrina, kad Lietuva ir kitos Baltijos šalys galėtų saugiai ir efektyviai gauti energiją, nepriklausomai nuo politinio ar ekonominio spaudimo iš Rytų.

Nepaisant to, naftos importas per Būtingės terminalą nesumažėjo - terminalas praėjusiais metais perkrovė 9 mln. t naftos (9 proc. daugiau nei 2022-aisiais), pirmąjį šių metų pusmetį krova augo 3,5 proc. ir siekė 4,6 mln.

2006 Rusijai nutraukus naftos tiekimą naftotiekiu Draugystė, Būtingės terminalas Lietuvai tapo vienintelė naftos importo įmonė, visiškai aprūpinanti žaliavomis Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą.

2022 02 24 prasidėjus Rusijos karinei invazijai į Ukrainą nafta iš Rusijos neimportuojama, perdirbama nafta, išgauta Šiaurės jūroje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Saudo Arabijoje ir kitur.

2022 terminalas perkrovė 8,2 mln., 2023 - 9,0 mln. tonų.

Terminalas Baltijos jūroje, be abejo, labai reikalingas ne tik Lietuvai, bet ir kitoms regiono valstybėms, jis yra labai reikalingas naftos tranzito taškas. Jis taip pat augina Lietuvos reikšmę ES ir NATO, yra svarbi detalė stiprinant regiono saugumą, saugaus ir stabilaus energijos tiekimo garantas.

Būtingės terminalas užtikrina, kad Lietuva ir kitos Baltijos šalys galėtų saugiai ir efektyviai gauti energiją, nepriklausomai nuo politinio ar ekonominio spaudimo iš Rytų.

Beje, Būtingės terminalas šiandien yra ir ypač svarbus transporto mazgas, leidžiantis sujungti jūros ir sausumos logistinius maršrutus.

Aplinkosauga

Aplinkosauga - prioritetinė sritis. Terminalo vadovas K. Verpečinskas teigia, kad Būtingės terminalas, kaip ir bet koks kitas Baltijos jūroje veikiantis ir su potencialia tarša susijęs objektas, kelia jautrius aplinkosauginius klausimus.

Siekiant užtikrinti nepriekaištingą galimų teršimo incidentų likvidavimą jūroje, Būtingės terminale naudojamos šios priemonės:

• Du terminalą aptarnaujantys laivai yra aprūpinti naftos surinkimo nuo jūros paviršiaus įranga. Naftos išsiliejimo atveju šie laivai operatyviai lokalizuotų išsiliejimą ir surinktų išsiliejusią naftą.
• Būtingės naftos terminale kasmet organizuojamos pratybos ir mokymai, kurių metų darbuotojai ir Būtingės terminalo teršimo incidentų likvidavimo pajėgos praktikuojasi efektyviai ir operatyviai likviduoti bet kokį galimą incidentą jūroje.

2017 m. rugsėjo 27 d. Baltijos jūroje vyko bendros Lietuvos karinių jūrų pajėgų (KJP) Jūrų gelbėjimo koordinacinio centro ir Būtingės naftos terminalo pratybos, kurių tikslas buvo patikrinti tarnybų, dalyvaujančių kovoje su naftos tarša techninį apsirūpinimą, ryšius, sąveikas tarp įstaigų, gebėjimą operatyviai reaguoti į susidariusią situaciją, užkertant kelią tolimesniam naftos teršalų plitimui, bei darbo koordinavimą teršalų surinkimui.

Pratybose dalyvavo KJP laivas „Šakiai“, du Būtingės terminalo laivai, Lietuvos karinių oro pajėgų sraigtasparnis, Vamzdynų ir terminalo operacijų padalinio atsakingi darbuotojai bei kitos atsakingos institucijos.

Terminalo plūduras jūroje naudoja tik iš atsinaujinančių šaltinių gaminamą elektros energiją, nuolat diegiamos papildomos saugios veiklos priemonės, vykdomos energijos taupymo, tvarumo iniciatyvos.

Kad nustatyti Būtingės terminalo veiklos poveikį aplinkai jūroje, kasmet atliekamas hidrologinis, hidrogeocheminis, hidrobiologinis, ichtiologinis ir krantų monitoringas.

„Be abejo, aplinkosauginė sistema nuolat tobulinama, taikomos geriausios pasaulinės praktikos. Šiuo metu terminalą aptarnauja du laivai, kurie yra aprūpinti naftos surinkimo nuo jūros paviršiaus įranga, tad incidento metu gali operatyviai surinktų išsiliejusią naftą. Turime nuotėkių aptikimo sistemą, nuolat vykdomas gamtosauginis Būtingės terminalo monitoringas tiek siekiant nustatyti oro taršą, tiek rizikas, susijusias su nuotekomis, požeminio vandens tarša ir pan. Jūroje terminalo akvatorijoje kasmet atliekamas hidrologinis, hidrogeocheminis, hidrobiologinis, ichtiologinis ir krantų monitoringas“, - teigia K.

Avarijos:

• 2001 03 06 dėl avarijos į jūrą išsiliejo 0,3 t naftos.
• 2001 11 23 trūkus į Norvegijos tanklaivį nutiestai povandeninei transportavimo žarnai išsiliejo 59 t naftos (tai didžiausias incidentas per terminalo veiklos istoriją).

Duomenų apibendrinimas

tags: #butinges #terminalas #kontaktai