Klaipėdos uostas ir Būtingės terminalas yra gyvybiškai svarbūs Lietuvos ekonomikai ir energetiniam saugumui. Šiame straipsnyje panagrinėsime Būtingės terminalo veiklą, jo reikšmę regionui ir platesnius energetikos rinkos pokyčius, susijusius su iškastiniu kuru ir jo alternatyvomis.
Būtingės naftos terminalas. Šaltinis: LRT
Būtingės terminalo istorija ir reikšmė
Iniciatyva statyti Būtingės naftos terminalą atsirado dar 1991 m. Iniciatyva statyti Būtingės naftos terminalą atsirado dar 1991 m. pavasarį, iš karto po tragiškų Sausio įvykių. Tuo metu Rusija vykdė Lietuvos ekonominę blokadą. Buvo draudžiama įvežti ne tik jau pagamintus naftos produktus, bet ir žaliavą.
Pagrindinis prieš tris dešimtmečius statyti pradėto Būtingės terminalo tikslas visuomet buvo Lietuvos energetinės nepriklausomybės stiprinimas, mat jau tuomet Rusijai, pagrindinei ano meto naftos tiekėjai į Lietuvą, ši žaliava buvo vienas veiksmingiausių politinio ir ekonominio spaudimo įrankių. Istorija parodė, kad tuometinis brangus ir nemažai diskusijų sukėlęs sprendimas jūroje statyti Būtingės naftos terminalą pasiteisino.
„Šiandien jau nėra jokių abejonių, kad anuomet priimti sprendimai statyti Būtingės terminalą iš esmės pakeitė geopolitines Lietuvos galias, jas labai smarkiai sustiprino. Terminalas Baltijos jūroje, be abejo, labai reikalingas ne tik Lietuvai, bet ir kitoms regiono valstybėms, jis yra labai reikalingas naftos tranzito taškas. Jis taip pat augina Lietuvos reikšmę ES ir NATO, yra svarbi detalė stiprinant regiono saugumą, saugaus ir stabilaus energijos tiekimo garantas. Būtingės terminalas užtikrina, kad Lietuva ir kitos Baltijos šalys galėtų saugiai ir efektyviai gauti energiją, nepriklausomai nuo politinio ar ekonominio spaudimo iš Rytų“, - sako terminalą operuojančios bendrovės vadovas M.
Marius Dubnikovas, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, ekonomistas, sako esąs įsitikinęs, kad prieš tris dešimtmečius priimtas sprendimas jūroje statyt naftos terminalą buvo itin svarbus siekiant realios šalies nepriklausomybės nuo Rusijos. „Tai vienas geriausių dalykų, kurie tuomet nutiko. Prieš 25-erius metus šis terminalas iš esmės pakeitė Lietuvos kelią į nepriklausomybę. Be abejo, visi puikiai prisimename, kiek diskusijų tuomet buvo, kiek nepasitenkinimo, vilkinimo, stabdymo. Tiesa, vėliau lygiai tas pats buvo ir pradėjus kalbėti apie suskystintų gamtinių dujų terminalą. Būtingės terminalas buvo pati pirma žvaigždė, kuri padėjo pradėti siekti energetinės nepriklausomybės. Vėliau tuo pačiu keliu eiti padėjo ir padeda suskystintų gamtinių dujų terminalas, elektros jungtys su Švedija ir Lenkija, atsinaujinančios energetikos projektai“, - dėsto M.
Kaip sakė M. Dubnikovas, šis objektas buvo pirmoji kregždė, išlaisvinusi Lietuvą nuo vadinamojo rusiško „Družbos“ naftotiekio. Kaip žinia, jo atšaka į Lietuva 2006 m. „Lietuvai tai buvo simbolinis dalykas. Mums labai pasisekė, o gal mes ir protingai sužaidėme - energetikoje buvo labai daug laiką aplenkiančių sprendimų.
Terminalo veikla ir svarba šiandien
Šiandieniniame geopolitiniame kontekste Būtingės terminalas, kuriame po ketverius metus trukusių statybų pirmasis 70 tūkst. t eksportui skirtos naftos tanklaivis buvo pripildytas 1999 m. „Būtingės terminalas šiandien itin svarbus tiek ekonominiu, tiek geopolitiniu požiūriu - šia jungtimi nafta aprūpinama mūsų gamykla, o jos produktais - visos Baltijos šalys, taip pat ir Ukraina bei Lenkija.
AB „ORLEN Lietuva“ valdomas 25 metus veikiantis Būtingės naftos terminalas lapkričio 18 d. sulaukė jau 2000-ojo tanklaivio. Juo tapo su Bahamų vėliava plaukiojantis „Lancing“, atgabenęs 76 tūkst. tonų „Saharan blend“ tipo naftos iš Alžyro. Iš viso per dešimt šių metų mėnesių Būtingės terminale jau importuota daugiau nei 7,6 mln. tonų žaliavų - 1,8 proc.
| Rodiklis | Vertė |
|---|---|
| Importuota žaliavų (per 10 mėn.) | 7,6 mln. tonų |
| Aptarnauta tanklaivių per metus | 95 |
| Perkrauta naftos nuo veiklos pradžios | 198 mln. tonų |
| Maksimalus tanklaivių tonažas | 150 tūkst. tonų |
| Žaliavos saugojimo apimtys | 306 tūkst. m³ |
„Būtingės terminalas per ketvirtį amžiaus ne kartą įrodė savo kaip strateginio objekto, stiprinančio Baltijos regiono energetinę nepriklausomybę, svarbą. 2022-aisiais Rusijai pradėjus plataus masto karą Ukrainoje „ORLEN Lietuva“, nelaukdama bendrų Europos Sąjungos sankcijų paskelbimo, nustojo naudoti rusišką naftą savo veikloje ir pradėjo ją importuoti iš kitų regionų. Šiuo metu daugiau nei 40 proc. importo sudaro Saudo Arabijoje išgaunama nafta, nemaža dalis naftos importuojama ir iš Šiaurės jūros regiono, JAV bei kitų valstybių. „Atsisakius rusiškos naftos Būtingės terminalas tapo dar svarbesnis užtikrinant Baltijos šalių energetinį saugumą, o terminalo veikla yra pavyzdys, kaip galima atsisakyti priklausomybių nuo nepatikimų tiekimo šaltinių užtikrinant veiklos tęstinumą. Mano nuomone, energetinės nepriklausomybės dėlionėje terminalo svarba niekuo nenusileidžia Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalo reikšmei“, - pabrėžia K.
Nuo terminalo veiklos pradžios jame perkrauta jau per 198 mln. tonų naftos. Terminale per metus vidutiniškai aptarnaujami 95 tanklaiviai. Būtingės terminalo specifika, kai krova vykdoma atviroje jūroje, leidžia aptarnauti didžiausius tanklaivius galinčius įplaukti į Baltijos jūrą - tanklaivių grimzlė gali siekti iki 16 metrų, o tonažas iki 150 tūkstančių tonų. Pirmasis tanklaivis Būtingėje buvo aptarnautas dar 1999 metų liepą: tuomet į pirmą tanklaivį buvo pakrauta daugiau nei 68 tūkst. tonų produkcijos - tuo metu terminalas buvo naudojamas tik eksporto reikmėms. Bet, kai 2006 m.
Per pastaruosius 10 metų „ORLEN Lietuva“ atliko reikšmingas investicijas terminale - buvo padidintas rezervuarų parkas iki 306 tūkst. kub. m. Taip pat, įrengta skirtingų naftos rūšių maišymo stotis. Pasak K. Verpečinsko, įmonė nuolat investuoja į darbuotojų kvalifikaciją bei modernias technologijas, kurios padeda mažinti su darbuotojų sauga ir aplinkos apsauga susijusias rizikas.
Būtingės terminalo schema. Šaltinis: Vakarų ekspresas
Aplinkosauga - prioritetinė sritis
Terminalo vadovas K. Verpečinskas teigia, kad Būtingės terminalas, kaip ir bet koks kitas Baltijos jūroje veikiantis ir su potencialia tarša susijęs objektas, kelia jautrius aplinkosauginius klausimus. „Be abejo, aplinkosauginė sistema nuolat tobulinama, taikomos geriausios pasaulinės praktikos. Šiuo metu terminalą aptarnauja du laivai, kurie yra aprūpinti naftos surinkimo nuo jūros paviršiaus įranga, tad incidento metu gali operatyviai surinktų išsiliejusią naftą. Turime nuotėkių aptikimo sistemą, nuolat vykdomas gamtosauginis Būtingės terminalo monitoringas tiek siekiant nustatyti oro taršą, tiek rizikas, susijusias su nuotekomis, požeminio vandens tarša ir pan. Jūroje terminalo akvatorijoje kasmet atliekamas hidrologinis, hidrogeocheminis, hidrobiologinis, ichtiologinis ir krantų monitoringas“, - teigia K.
Šiuo metu terminalui priklauso du identiški plūdurai - vienas nuolat dirba Baltijos jūroje, o kitas yra prišvartuotas Klaipėdos uoste ir atlieka atsarginio plūduro funkciją. Terminalo plūduras jūroje naudoja tik iš atsinaujinančių šaltinių gaminamą elektros energiją, nuolat diegiamos papildomos saugios veiklos priemonės, vykdomos energijos taupymo, tvarumo iniciatyvos. 2021 m.
Ant Baltijos jūros kranto, į šiaurę nuo Šventosios, yra įrengtas Būtingės naftos terminalas. Jį sudaro plūduras (1 pav.), kuris povandeniniu maždaug 10 km ilgio naftotiekiu yra sujungtas su terminalu sausumoje. Prie plūduro švartuojasi tanklaiviai (2 pav.), ir iš jų arba į juos specialiomis žarnomis yra perpumpuojama nafta. Ji iš povandeninio naftotiekio patenka į terminalo talpyklas (3 pav.). Būtingės terminalas yra sujungtas 91,5 km ilgio naftotiekiu su Mažeikių naftos perdirbimo gamykla „ORLEN Lietuva“ (4 pav.). Į šią gamyklą naftotiekiu keliauja importuojama nafta. Gamykloje iš naftos gaminamas benzinas, dyzelinas, aviacinis kuras, automobilinės dujos, kuras katilinėms ir kiti produktai.