Susikoncentravus ties šilumos taupymu, neretai pamirštamas vėdinimas. Ši problema ypač išryškėja žiemą, kai per sandarius ir nepraveriamus langus bei kitus plyšius į butus nepatenka pakankamai šviežio oro.
Apšiltinus daugiabučių sienas, atsirado vėdinimo sistema, kuri iki galo dar neišspręsta. Modernizuojant daugiabučius, be fasadų šiltinimo, reikia rekonstruoti šildymo sistemą, atnaujinti elektros instaliaciją ir nepamiršti vėdinimo.
„Šiltinant lauko sienas ir keičiant langus būtina nepamiršti, kad patalpas reikia vėdinti, o pastato konstrukcijos turi kvėpuoti. Šiuo metu daugiabučiuose pastatuose gyventojai įsirengė hermetiškus plastikinius langus, daugelyje langų nėra orlaidžių.
Švedijos specialistų knygoje „Patalpų oras - tylus žudikas" teigiama, jog suaugęs žmogus per parą sunaudoja apytiksliai 30 kg arba 25 tūkst. litrų oro. Oras patalpose beveik visada būna užterštas daugybe įvairiausių priemaišų. Kenksmingas medžiagas išskiria statybinės medžiagos, baldai, techninė įranga, kopijavimo technika, senesnių modelių kompiuteriai ir kt. Mes nuolat iškvepiame anglies dvideginį.
Kad veikiančią vėdinimo sistemą galėtume įvertinti kaip pakankamą, pusė viso patalpų oro turėtų pasikeisti kas valandą. Kadangi šis oras maišosi su patalpos oru, tik po keturių valandų senojo oro liks labai mažai. Dauguma mūsų daugiabučių statyti 1965-1990 metais. Patalpos juose vėdinasi natūraliai - lauko oras į gyvenamąsias patalpas patenka per orlaides, nesandarias vietas tarp stiklų ir rėmo, rėmo ir staktos, staktos ir patalpos sienos, o pasišalina per angas su grotelėmis iš vonios, virtuvės ir tualeto.
Suprantama, patalpoms išvėdinti langus galima praverti, ypač jų viršutinę dalį, tačiau iš viršutinės dalies bus šalinamas šiltas oras, o šaltas (ypač šaltuoju metų laiku) skleisis prie grindų. Vidutiniškai 1 kv. m patalpos šildyti per šildymo sezoną reikia 228 kWh šilumos. Beveik 50 proc. tiekiamos šiluminės energijos reikia minėtam lauko oro kiekiui pašildyti.
Vėdinimo Sprendimai Daugiabučiuose
Paprasti Sprendimai
Ką daryti, kad sandariame atnaujinto namo bute netrūktų oro? Pats paprasčiausiais būdas - vonioje, tualete sumontuoti ištraukimo ventiliatorių - paprastą ar taupantį elektrą. Bet reikia, kad pakankamas oro kiekis pritekėtų į patalpą.
Vėdindami su ventiliatoriumi šilumą išmetame lauk. Kad kuo mažiau prarastume šilumos, montuojami ventiliatoriai su atskira oro pritekėjimo sklende. Oro pritekėjimo sklendė, kurioje yra filtras, termostatas, difuzorius iš patalpos pusės, montuojama išorinėje sienoje.
Jeigu lauke šilta, difuzorius atsidaro visiškai ir laisvai įleidžia orą. Nukritus lauko temperatūrai 13 0C ir žemiau laipsnių šilumos, difuzoriaus tarpai po truputį užsidaro, kad į patalpą nepritekėtų per daug šalto oro. Kai lauke temperatūra nukrenta žemiau 6-7 laipsnių, tarpeliai visiškai užsidaro.
Tuomet patalpos vėdinasi šiek tiek mažiau, tačiau šaltuoju metų laiku patalpose oras gana sausas, tiek vėdinimo užtenka. Sklendė neapšąla, nes ji yra izoliuota, šaltuoju metų laiku įleidžiamo oro kiekis nedidelis, sausas vidaus oras neleidžia susidaryti kondensatui. Svarbiausia, kad ši vėdinimo sistema užkerta kelią įsiveisti pelėsiui, kai šilta ir drėgna, t. y. vasarą vėdinimas vyksta gana intensyviai. Tokią sklendę reiktų įrengti kiekviename kambaryje.
Sklendę į lauką reiktų montuoti kambario viršutinėje dalyje, kur kaupiasi šiltas oras. Įėjęs šaltas oras šiek tiek sušyla, leidžiasi žemyn, ištraukiamas ventiliatoriumi lauk per tualetą ar vonią.
Rekuperacinės Sistemos
Galimas centralizuotos mechaninės vėdinimo sistemos daugiabučio bute variantas - viename bute montuojamas vėdinimo įrenginys su šilumos rekuperacija, nuo kurio išvedžioti ortakiai į visas buto patalpas. Tai plokščios dėžės formos įrenginiai, kurie tvirtinami prie lubų ar ant sienos. Paduodamo oro kiekis - iki 120 kub. m per valandą. 70 kv. m ploto butui reikia nuo 150 iki 200 kub. m per valandą oro.
Naudojant tokį rekuperatorių oras iš lauko patenka į rekuperatorių, pereina per šilumokaitį ir į kambarį patenka sušilęs. Šviežias lauko oras yra pašildomas vėdinimo įrenginio šilumokaityje iš šalinamo patalpos oro srauto atgauta šiluma. Pašildytas šviežias oras prateka per įrenginyje įmontuotą šilumokaitį ir dar papildomai pašildytas iki reikiamos temperatūros yra paduodamas į patalpas.
Ištraukiamas iš patalpų užterštas oras, pratekėjęs rekuperatorių ir atidavęs savo šilumą tiekiam orui, yra išmetamas į vėdinimo šachtą, esančią sanitariniuose mazguose.
Centralizuota Mechaninė Vėdinimo Sistema
Visą centralizuotą mechaninę vėdinimo sistemą sudaro: oro paėmimo ir padavimo grotelės bei difuzoriai, ortakiai, reguliavimo armatūra, triukšmo slopintuvai bei sistemos svarbiausias elementas - vėdinimo įrenginys su šilumos rekuperacija.
Centralizuotos mechaninės vėdinimo sistemos su šilumos rekuperacija montavimas daugiabučio pastato bute yra pats sudėtingiausias iš visų butuose galimų vėdinimo sistemų. Montuojant šią vėdinimo sistemą bute reikia surasti laisvos vietos ne tik pačiam vėdinimo įrenginiui pastatyti, bet ir vėdinimo ortakiams išvedžioti. Taip pat reikia palikti laisvos vietos sistemos aptarnavimui.
Atskiro buto rekuperacinės vėdinimo sistemos pagrindiniai trūkumas yra laisvos vietos montavimui stoka. Dėl šios priežasties tokio tipo vėdinimo sistema yra populiaresnė naujos statybos daugiabučiuose pastatuose, nes tuomet vietos trūkumą galima išspręsti dar projektavimo procese.
Vėdinimo sistema, sistemos komponentai (LT)
Ekonominis Vertinimas
Minėtame darbe V.Ankėnas atliko išvardintų sistemų ekonominį vertinimą ir atsiperkamumo laiką. Autorius daro išvadą, kad hibridinės vėdinimo sistemos investicijų ir atsiperkamumo santykis yra optimaliausias, o gyvavimo ciklo kaštai yra mažiausi.
Vėdinimo Sistemos Svarba ir Priežiūra
Tinkamas patalpų vėdinimas ir ventiliacija yra svarbūs veiksniai, darantys įtaką gerai jose gyvenančių asmenų savijautai. Tai suprasdami, gyvenamojo būsto statytojai ir jo naudotojai vis daugiau dėmesio skiria šiuolaikiškų patalpų vėdinimo sistemų įrengimui. Be tinkamai suplanuotos ventiliacijos sistemos papildomai apšiltintas daugiabutis pavirsta savotišku termosu, kuriame mikroklimatas neužtikrina gyvenimo kokybės.
Ar daugiabučio namo vėdinimo sistema yra bendro naudojimo inžinerinė sistema? Ar vieno vedinimo kanalo taisymą turi apmokėti tik tuo kanalu besinaudojantys gyventojai ar visas namas? Pastato bendrojo naudojimo objektai yra aprašyti Bendrijų įstatymo 2 str. 15 dalyje. Be kitų objektų, bendrojo naudojimo objektams priskirtinos ir visos bendrosios pastato inžinerinės sistemos: pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus).
Natūralus Vėdinimas
Daugelyje daugiabučių namų, kurie buvo pastatyti apie 1970-uosius, paprastai nėra pakankamai vėdinimo - naudojamas natūralus vėdinimas arba mechaninio ištraukimo sistema. Natūralus vėdinimas yra seniausia vėdinimo forma ir yra įprasta namuose, pastatytuose iki 1970 m. Savaiminis oro įsiurbimas pagrįstas šiltu ir drėgnu oru, natūraliai kylančiu ortakiais iš vonios ir drėgnų patalpų, o per ventiliacijos angas arba nesandarumus pastate patenka šviežias lauko oras. Paprastai kalbant, savaiminė trauka veikia prastai ir priklauso nuo temperatūrų skirtumų viduje ir išorėje.
Subalansuotas Vėdinimas
Norint pasiekti geriausią įmanomą patalpų mikroklimatą, įrengiamas subalansuotas rekuperacinis vėdinimas, kuris užtikrina sveiką, švarų patalpų orą visose patalpose ištisus metus ir yra geriausias sprendimas aplinkosaugos ir energetiniu požiūriu. Rekuperatorius yra efektyviausia vėdinimo sistema šiandieninėje rinkoje. Ištraukiamo oro šilumos energija perduodama ir šildo tiekiamą orą per besisukantį šilumokaitį. Iki maždaug 85% šilumos grąžinama energiją taupančiais ventiliatoriais, o tai reiškia didelį energijos taupymą ir kartu išvengiate šaltų skersvėjų šaltuoju metų laiku.
Subalansuotas vėdinimas pašalina drėgną ir užterštą patalpų orą iš virtuvių, vonios kambarių, tualetų ir drėgnų patalpų. Be to, miegamuosiuose ir svetainėse tiekiamas švarus, gaivus ir iki reikiamos temperatūros apdorotas oras. Vėdinimo įrenginyje esantys filtrai išvalo į namus tiekiamą lauko orą ir padeda mažinti tiek žiedadulkių, tiek oro taršą kambarių ore. Subalansuotas vėdinimas suteikia gerą komfortą ir taupo energiją.
Vėdinimą galima pritaikyti pagal poreikį, prijungiant skirtingus jutiklius, tokius kaip pvz. Naktinis vėsinimas vasaros metu padeda sumažinti šiltą patalpų temperatūrą bute pirmiausia naktį. Šaldymo atkūrimas padeda sulėtinti temperatūros kilimą bute karštomis dienomis. Abi funkcijos papildo viena kitą ir prisideda prie malonesnio patalpų klimato karštomis vasaros dienomis.
Vėdinimas pagal poreikį labai pagerina oro kokybę ir taupo energiją. Su „Flexit“ priedais, skirtais pagal poreikį valdomam vėdinimui, galite lengvai pritaikyti vėdinimą prie namų poreikių, pvz. padidinti vėdinimą drėgmės pašalinimui ar židinio režimo metu ir kt. CO2, drėgmės ar užimtumo stebėjimo jutikliai duoda signalus į vėdinimo įrenginius, kurie pagal poreikį reguliuoja vėdinimą.
Naudojant decentralizuotą vėdinimą, rekuperatoriai yra bute, o visa vėdinimo sistema kiekvienam butui yra atskira. Kiekviename bute reguliuojamas vėdinimo srautas ir patalpų temperatūra, o tai užtikrina geresnį patalpų klimatą ir geriausią energijos vartojimo efektyvumą. Tai užtikrina aukštą komfortą gyventojams, nes jie patys valdo vėdinimą pagal poreikį.
„Nordic“ serijos rekuperatoriai lengvai valdomi „Flexit GO“ programėle. Prisijungimas prie debesies paslaugos leidžia nuotoliniu būdu stebėti ir aptarnauti įrenginius. Tai prisideda prie ekonomiškos priežiūros ir operatyvesnio aptarnavimo.
„Flexit“ turi platų vėdinimo produktų asortimentą, kuris puikiai tinka naujai statybai ir butų renovacijai.
Problemos ir Sprendimai
Rasoja buto langai? Atšalus oro temperatūrai ir prasidėjus šildymo sezonui dažnas susiduria su iš vidaus rasojančių langų problema. Viena dažniausių to priežasčių - per didelis patalpų sandarumas ir netinkamas patalpų vėdinimas. Namuose rasojantys langai - ne tik estetinė problema. Dėl pastovios drėgmės atsiranda pelėsis, ima pelyti langų angokraščiai, sienų kampai. Drėgmės lygis pakyla dėl įvairiausių priežasčių: nepakankamo patalpų šildymo, buto patalpoje džiovinamų skalbinių, uždengiamų radiatorių, gaminant maistą.
Ar ventiliacija veikia tinkamai galima patikrinti liepsnelės pagalba: prie bute įrengtos ventiliacijos angos siūloma pridėti degančią žvakę ar kitą liepsnos šaltinį ir žiūrėti ar liepsna traukia į vėdinimo kanalą ar pučia į butą. Taip pat prie ventiliacijos angos galima pridėti popieriaus lapą - jeigu jis prilimpa, vadinasi oro trauka yra gera.
Pasak Dainiaus Adomavičiaus, oro trauka gali būti sumažėjusi dėl užterštų vėdinimo kanalo grotelių arba dėl užsikišusio paties vėdinimo kanalo. „Neretai gyventojams užtenka tiesiog nuimti ir išvalyti vėdinimo angą dengiančias groteles. Tačiau pasitaiko ir atvejų, kuomet vėdinimo kanaluose randame dulkių, įvairiausių atliekų, iš gartraukių surinktų riebalų.
„Rekomenduojame kiekvienuose namuose matuoti ne tik oro temperatūrą, bet ir drėgmę. Temperatūra namuose neturėti nukristi žemiau 18 laipsnių šilumos, o drėgmės lygis būti 40-60 proc. Palaikant tokį buto mikroklimatą langai neturėtų rasoti,“- teigia D. Pasak D. Adomavičiaus, jeigu langai sumontuoti nekokybiškai arba per laiką yra pakitusi jų išorinė apdaila, pro lango angokraščius į patalpas patenka šaltas oras, susidaro rasos taškas, peršąlą ir ant langų kaupiasi pelėsis.
Daugiabučio Namo Vėdinimo Sistemos Renovacija
Klausimas: Kokius vėdinimo sistemos renovacijos būdus pasiūlytumėte daugiabučiui namui?
Komentarai: Daugiabučiams renovuojant siūlome decentralizuotas vėdinimo sistemas. Vieno trijų kambarių buto vėdinimo įrengimas kainuotų apie 1000 Eur, priklausomai nuo ploto ir kambarių skaičiaus kinta įrangos kiekis, taip pat ir kaina. Jei kalba būtų apie viso namo kompleksinį vėdinimo sistemos įrengimą, tai kainos yra derinamos su tiekėjais, į mažesnę pusę, suprantama.
Naujai įrenginėjant vėdinimo sistemas siūlytume rekuperacinę vedinimo sistemą kiekvienam butui atskirai. Patalpose turėsite visada švarų ir išvalytą orą. Galime pasiūlyti truputį paprastesnę sistemą: voniose ir sanmazguose įrengti buitinius ventiliatorius (voniose su hidrostatais). Langų rėmuose turi būti įrengtos orlaidės. Kokią sistemą pasirinksite - priklausys nuo Jūsų pačių. Patartina įrenginėti individualias rekuperacines sistemas kiekvienam butui. Padoraus rekuperatoriaus kaina ~900 Eur. Ortakius bei groteles reikia skaičiuoti parengus projektą individualiai kiekvienam butui.
Gyvenamosios paskirties patalpose dažniausiai įrengta natūrali ventiliacijos sistema, kuri užtikrina natūralią oro apykaitą, palaiko tinkamą drėgmės lygį bei šviežią orą. Tačiau jeigu vėdinimo sistema yra nevalyta, namuose kvėpuojame užterštu oru, tuo pačiu kenkiame ir savo sveikatai. Tam, kad kvėpuotume švariu oru, būtina užtikrinti reguliarų ventiliacinių kanalų valymą bei dezinfekciją.
Ventiliacijos kanaluose dėl išeinančio oro kaupiasi dulkės, kenksmingi mikroorganizmai ir bakterijos. Dėl drėgmės ir garų, einančių iš vonios kambarių, kanaluose gali atsirasti grybelis ir pelėsiai. Dar viena problema, kuri atsiranda dėl ventiliacijos kanalų nepriežiūros - įvairių kenkėjų, vabzdžių atsiradimas. Neprižiūrėtuose kanaluose veisiasi vorai, dažnai ant jų paukščiai susuka lizdus, į kanalus prikrenta įvairių šakelių ir šapelių bei paukščių išmatų.
Daugiabučių gyventojams ne tik rekomenduojama reguliariai pasirūpinti vėdinimo kanalų valymu. Jų valymas ir dezinfekavimas privalomas pagal statybos techninį reglamentą. Periodinės ar nuolatinės techninės apžiūros metu vėdinimo kanalų būklę įvertinti daugiabutį prižiūrintis techninis prižiūrėtojas. Daugiabučio namo administratorius privalo organizuoti būtinus valymo darbus.
Kartais pagerinti ventiliacijos kanalo traukos nepadeda ir jo išvalymas, tokiu atveju būtina organizuoti kanalo ištyrimą specialiomis kameromis. Kauno butų ūkio specialistai ne kartą nustatė, kad ventiliacijos kanalas užaklintas fiziškai, atliekant buto remonto darbus ar netinkamai sumontuojant garų surinkėją virtuvėje.
Ventiliacijos kanalų valymo metu nuo vidinių paviršių naikinami susikaupę teršalai, ištraukiami nešvarumai, o išvalyti vėdinimo kanalai dezinfekuojami. Jeigu pastebėjote, kad ventiliacijos kanalo trauka ženkliai sumažėjusi, į butą per ventiliacijos sistemą patenka pašaliniai kvapai - kreipkitės į namo administratorių.
Kiekviename bute yra įrengta natūrali oro ventiliacija, kuri užtikrina, kad namuose kvėpuotumėme grynu oru. Tačiau jeigu vėdinimo sistema yra nevalyta, namuose kvėpuojame užterštu oru, galinčiu sukelti rimtų sveikatos problemų.
Tam, kad namuose kvėpuotumėme grynu oru, jis yra ventiliuojamas per daugiabučiame name įrengtą oro išmetimo ventiliacinę sistemą. Vėdinimo kanalais būtina reguliariai pasirūpinti, nes per laiką juose su išmetamu oru ima kauptis dulkės, kenksmingi mikroorganizmai ir bakterijos.
„Visa tai blogina butuose esančio oro kokybę ir juos gyvenantiems žmonėms gali sukelti ligas, alergijas ir kitus negalavimus. Į kanalus patenka ir įvairiausi infekcijų sukėlėjai, pavyzdžiui, tuberkuliozės ir legionelės bakterijos, kurios plinta oru. Ventiliacijos kanaluose veisiasi vorai, dažnai ant jų paukščiai susuka lizdus, į kanalus prikrenta įvairių šakelių ir šapelių bei paukščių išmatų.
Naudodamiesi gartraukiu virtuvėje nesusimąstome, kur dingsta surenkamas oras ir jame esančios riebalų dalelės. Iš virtuvės gartraukių išeinantys riebalai patenka į vėdinimo kanalus ir ilgainiui juos užkemša. Pasak L. Kėžos, tai yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl butuose sutrinka vėdinimo sistema: ima prasčiau ventiliuotis oras, sklinda kvapai iš kitų butų.
„Didžioji dalis gyventojų nepasitikrina bute esančių ventiliacijos grotelių būklės, kurios dažnai būna apaugę voratinkliais ir ant jų susikaupia dulkės. Jeigu jaučiate, kad jūsų bute ventiliacija suprastėjo, pirmiausia patikrinkite jas,“ - pataria L. Ventiliacijos kanalų valymo metu nuo vidinių paviršių naikinami susikaupę teršalai, ištraukiami nešvarumai, o išvalyti vėdinimo kanalai dezinfekuojami. Darbai atliekami nuo stogo per ventiliacijos kanalų kaminėlius.
PASTABA: Mums nėra suteikta teisė oficialiai aiškinti įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų taikymą. Ar daugiabučio namo vėdinimo sistema yra bendro naudojimo inžinerinė sistema? Ar vieno vedinimo kanalo taisymą turi apmokėti tik tuo kanalu besinaudojantys gyventojai ar visas namas?
tags: #daugiabucio #namo #ventiliacija