Visi namai turi būti prižiūrimi. Kai namo savininkai įsteigia bendriją, ji (bendrija) ir prižiūri namą. Aptarkime įvairius klausimus, susijusius su daugiabučių namų valdymu ir priežiūra.
Bendrijos veikla ir paramos gavimas
Ar bendrija gali būti paramos gavėja? Taip, bendrija gali būti paramos gavėja, tai būna įrašyta ir bendrijų įstatuose. Svarbu, kad paramos gavėjo statusas būtų įregistruotas VĮ Registrų centro registruose. Pasitikrinti, ar jūsų bendrija įregistruota paramos gavėja ir gali gauti paramą, galima VMI elektroninėje sistemoje įvedus juridinio asmens pavadinimą arba kodą.
Apmokėjimai ir atlyginimai
Ar teisėta tai, kad mokestiniuose pranešimuose įtraukiami ir administratoriaus, ir bendrijos pirmininko atlyginimai? Jeigu yra įkurta bendrija ir bendrijos pirmininkas privalo vykdyti jam priskirtas funkcijas, tai kodėl dar samdoma aptarnaujanti įmonė, kuri suteikia reikalingas paslaugas, paskiria savo administratorių, o namo savininkai priversti mokėti abiems atlyginimus?
Garažo įteisinimas ir bendrijos nario pažyma
Reistru centrui reikalinga pažyma, kad asmuo norintis įteisinti garažą (boksą) yra bendrijos narys ir neskolingas bendrijai, tačiau buvęs pirmininkas nepalikęs istorinių duomenų. Ar palikti garažą (boksą), kuriuo asmuo naudojasi ir moka mokesčius, kyboti ore, ar yra būdai, tarkim kaip liudijimas kaimynų ar panašiai? Jūsų bendrijos pirmininkas yra atsakingas už bendrijos veiklos tinkamą organizavimą, jis privalo atnaujinti ir tvirtinti bendrijos narių sąrašą, jis turi žinoti, kokie yra savininkai ir kas yra bendrijos nariai, kada, kas ir kiek yra skolingas bendrijai ir jis turėtų pateikti pažymą apie jūsų atsiskaitymą pagal prievoles su bendrija. Jeigu bendrija labai apleista (būna, kad net ir pirmininko oficialiai įregistruoto nėra), gali tekti pirmiau visą bendrijos veiklą atstatyti.
Bendro naudojimo objektų priežiūra ir remontas
Mano bute būtinai reikia pakeisti šalto vandens vamzdį nuo įvado iki skaitliuko. Bendrija pripažįsta, kad tai jų kompetencija ir ju vamzdis, tačiau kaimynas apačioje kategoriškai atsisako pakeisti bendrą vamzdį, kuris eina tiek mūsų bute, tiek jų bute, kadangi jie yra uzkalę sienelę prie vamzdžių ir nenori nieko griauti. Kiekvienas savininkas turi suteikti prieigą prie bendrojo naudojimo objketų, jeigu tai yra būtina (turėkite apžiūrų aktus, speciualistų išvadas). Reikia informuoti savininką ir raštu jam paaiškinti, kad neleisdamas atlikti būtinųjų darbų jis prisiima atsakomybę už galimą žalą ir atsakomybę už galimas išlaidas.
Bendrai yra organizuojama bendrojo naudojimo objektų techninė priežiūra pagal privalomuosius jos priežiūros reikalavimus ir jeigu reikėtų suremontuoti kokį bendrojo naudojimo objetą, pavyzdžiui, kad ir prakiurusį kanalizacijos stovą, mokesčiai būtų paskirstyti proporcingai visiems savininkams. Iš pateikto trumpo apibūdinimo galima suprasti, kad jūsų atveju remontuoti nieko nereikėjo, o reikėjo tik išvalyti (atkimšti) vamzdžius ir jeigu priežastis - užkimšimas.
Kanalizacijos vamzdžio keitimas
Reikia pakeisti kanalizacijos vamzdį, kuris yra laiptinės sienoje. pirmininkė aiškina, kad reikia daužyti tualeto sieną iš buto vidaus ir taip keis stovą, o jei daužys iš laiptinės pusės, sako, kad negarantuoja, kad kanalizacija bus pajungta :D absurdas... dar aiškina, kad išdaužius laiptinės pusėje angą mes turėsime už taisymą sumokėti. Kas teisus? Dėl būdo, kaip atlikti bendrojo naudojimo objekto atnaujinimą ir remontą pasako specialistai. Savininkai privalo užtikrinti prieigą prie bendrojo naudojimo objektų, esančių jų patalpose, taip pat ir prie bendro stovo. Už bendrojo naudojimo abjektų atnaujinimą (siena laiptinėje tokia yra) proporcingai moka visi savininkai arba asmuo, dėl kurio.
Informacijos gavimas ir skaidrumas
Labai gerai, kai sąskaitose atsispindi visi skaičiai, bet jeigu jums kokios informacijos trūksta, kreipkitės raštu informacijos į jūsų bendrijos pirmininką, o jeigu bendrijos nėra įsteigta - į paskirtąjį administratorių, jie privalo pateikti atsakymus per 10 dienų. Jeigu atsakymo negaunate, galite rašyti skundą savivaldybei, kuri kontroliuoja ir bendrijų, ir paskirtųjų administratorių.
Esu DNSB narys. Buvau paprašęs pirmininkės gauti susipažinimui bendrijos sąskaitas faktūras ir banko išrašus, pažiūrėti kaip leidžiami bendrijos pinigai, nes buvo įtarimų kad švaistomos lėšos. Banko išrašai nebuvo pateikti, motyvuojant, kad juose gali būti kokios nors asmeninės informacijos, asmens kodas ar pan. Sąskaitos buvo pateiktos be jokio registro, neaišku ar visos. Pamačius įtartinas sąskaitas ir man norint pasidaryti kopiją, nufotogrtafuoti, jos buvo atimtos, sakant, kad net ir būdamas bendrijos nariu neturiu teisės užsifiksuoti sąskaitas analizei, netgi užsirašyti jų numerių ir informacijos. Koks įstatymas draudžia tai daryti? Ar galima bendrijos nariui pasidaryti sąskaitų kopijas? Asmens duomenys turi būti saugomi, turime laikytis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR). Tai reiškia, kad duomenų valdytojas, gavęs prašymą pateikti asmens duomenis, turi užtikrinti jų saugumą.
Triukšmas ir viešoji tvarka
Daugiabučio namo kieme iki 3-4 val. ryto vyksta vakarėliai, leidžiant triukšmingą muziką, vartojamas alkoholis, dalyvauja mažamečiai vaikai. Policija sureagavo. Ar turetų reaguoti bendrijos pirmininkas? Bet kuris nepatenkintas kaimynas tokiais atvejais (triukšmingi vėlyvi vakarėliai) gali kreiptis pagalbos telefonu 112 (rašote, kad policija sureagavo), galima iškviesti arba pranešti apie įvykį ir savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus darbuotojams (būna, kad budi iki vėlumos, reikia pasidomėti savo savivaldybėje, ar toks skyrius yra ir kaip jis veikia), o bendrijos pirmininkas galėtų informuoti namo gyventojus apie viešosios tvarkos reikalavimus, atkreipti dėmesį į tai.
Šildymo sistemos renovacija ir išlaidos
Ar teisingai bendrija priskaičiavo šildymo sistemos renovavimo išlaidas, jei aš šildymo neturiu? Pusę sumos buvo nurašyta iš kaupimo fondo ir dar apie 1400 eurų turiu sumokėti. Patalpas nusipirkau, kur nuo bendros šildymo sistemos buvo atjungtos.
Inžineriniai tinklai, taip pat ir šildymo sistema, yra bendrojo naudojimo objektas, už šios sistemos priežiūrą ir atnaujinimą turi mokėti proporcingai visi savininkai.
Daugiabučių namų renovacija
Daugiabučio namo renovacijos procesas prasideda nuo projekto inicijavimo. Tuo dažniausiai užsiima namo valdytojas, įvertinęs namo fizinę ir energetinę būklę - sukviečia namo butų savininkų susirinkimą. Sprendimą renovuoti daugiabutį turi priimti namo bendruomenė, vieno žmogaus užsidegimo tam nepakaks - pritarti turi ne mažiau nei 55 proc.
Nerenovuoti būstai dažniausiai priklauso žemiausiajai klasei, jos vadinamos F ir G klasėmis, po renovacijos būstas privalo pasiekti bent jau C klasę ir sutaupyti bent 40 proc. energijos. Sutaupius minėtą kiekį energijos - daugiabučio gyventojams suteikiama valstybės parama. Šiuo metu tai yra 30 proc.
Šiaulių banko ekspertas pabrėžia, kad daugiabučio atnaujinimo kreditas suteikiamas ne kiekvienam buto savininkui atskirai, o jį gauna daugiabutis namas, atstovaujamas administratorius. Pastarasis atstovauja butų savininkų interesams ir yra atsakingas už visą renovacijos projektą.
Už paskolos grąžinimą laiku yra atsakingi patys buto savininkai. Šiaulių banko ekspertas ramina tuos, kurie mano, kad turės mokėti už savo nemokius kaimynus. „Kiekvienas buto savininkas atsako tik už save - privalo grąžinti tik tą dalį kredito, kuri yra suteikta jo butui“, - tikina G.
Po daugiabučio namo atnaujinimo vidutiniškai sutaupoma 55-60 proc. šilumos energijos, būna atvejų, kai pasiekiamas ir 70 proc. Investiciniai planai sudaromi taip, kad po daugiabučio namo atnaujinimo gyventojų sąskaitos (sudėjus šildymo išlaidas ir paskolos bankui įmokas) būtų mažesnės nei iki namo atnaujinimo.
Svarbu paminėti, kad socialiai remtiniems gyventojams, turintiems teisę į kompensaciją už šildymą - valstybė dengia net 100 proc.
Lengvatiniams renovacijos kreditams nėra taikomi kitiems kreditams įprasti mokesčiai: dokumentų analizės, kredito administravimo, įsipareigojimų, sutarties sąlygų pakeitimo ir išankstinio grąžinimo mokesčiai.
Džiugins per pusę sumažėję mokesčiai už šildymą, reprezentatyvesnė namo išvaizda, pagerėjusi gyvenimo kokybė ir pakilusi būsto vertė.
AB ,,Šiaulių energija“ primena, kad 2024 m. liepos 24 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija paskelbė kvietimą teikti paraiškas daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui (,,mažoji renovacija“). Gyventojai, norintys atnaujinti (modernizuoti) senas, neefektyvias daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemas, dar gali teikti paraiškas Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA) ir gauti iki 70 proc. valstybės paramos projektui įgyvendinti.Paraiškas galima teikti iki 2025 m. liepos 23 d. per APVA informacinę sistemą APVIS.
Daugiabučių renovacijos programa gerina ne tik miesto estetinį vaizdą, bet ir užtikrina geresnę gyvenimo kokybę. Tačiau norintys renovuoti daugiabutį dažniausiai nė nežino nuo ko pradėti.
Atsižvelgiant į Europos Sąjungos keliamus tikslus, energinis efektyvumas ir toliau išliks prioritetu. Lietuvoje patvirtinta ilgalaikė pastatų renovacijos strategija žada, kad iki 2050 m. daugiabučių atnaujinimo tempai padidės trigubai - planuojama modernizuoti 440 tūkst.
Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) duomenimis, nuo 2013 m. Lietuvoje atnaujinta daugiau kaip 2400 daugiabučių - 70 tūkst. butų. Pasak bendrovės „Spinter tyrimai“ tyrimo, didelė dalis Lietuvos gyventojų, gyvenančių dar neatnaujintuose daugiabučiuose, norėtų atnaujinti savo būstą.
Kokybiška renovacija Daugiabučio namo administratorius
Bendrijos pirmininko veiksmai užliejimo atveju
Į ką kreiptis, jeigu semia vanduo du butus, o namo bendrija nieko nedaro. Pagelbėti ar bent patarti turėtų bendrijos pirmininkas, bet jūsų situacija mums nėra neaiški - kas vyksta, dėl kieno kaltės?.. Galite imtis priemonių patys tvarkyti, o vėliau pateikti argumentuotą (nuotraukos, aktai, sąskaitos ir kiti dokumentai) reikalavimą kompensuoti žalą tiems, dėl kieno kaltės tai įvyko, pavyzdžiui, bendrijai, jeigu, pavyzdžiui, nebuvo sutvarkyti bendrojo naudojimo vamzdynai ir todėl užliejo butus. O gal kaltė virš butų gyvenančio savininko, gal.
Šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimas
Tai šildymo ir karšto vandens sistemos modernizavimas ir subalansavimas taip, jog tiekiama šiluma pastate būtų panaudojama efektyviai. Ši modernizacija ypač aktuali tiems daugiabučių namų gyventojams, kurie pastate jaučia netolygų šilumos pasiskirstymą, t.y.
- bendrasis plotas ne didesnis kaip 1000 kv.
- Subsidijos dydis yra ne daugiau kaip 60 proc.
- Apmokama 100 proc.
- Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolas, kuriuo daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai pritaria daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui.
Daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimo klausimais prašome kreiptis į AB ,,Šiaulių energija“ gamybos, technikos ir modernizavimo skyrių, adresu Pramonės g. 10, Šiauliai, II-ame administraciniame pastate (gamybos korpuse, prie įvažiavimo į teritoriją), 303 kab., el.
| Klausimas | Atsakymas |
|---|---|
| Ar bendrija gali būti paramos gavėja? | Taip, jei įregistruota VĮ Registrų centre. |
| Ar teisėta įtraukti administratoriaus ir pirmininko atlyginimus į sąskaitas? | Priklauso nuo bendrijos struktūros ir susitarimų. |
| Kas atsakingas už bendro naudojimo objektų priežiūrą? | Visi savininkai proporcingai. |
| Ar galima gauti informaciją apie bendrijos finansus? | Taip, kreipiantis raštu. |
| Kas dengia šildymo sistemos renovacijos išlaidas? | Visi savininkai proporcingai. |
