Veiksmažodis - kaitoma kalbos dalis, turinti gana sudėtingą nuosakų, laikų kaitybos ir asmenavimo sistemą. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius veiksmažodžių gramatikos aspektus, susijusius su laikų formomis.
Lietuvių kalbos tarmės
Esamasis Laikas
Esamojo laiko trečiojo asmens veiksmažodžių, atsakančių į klausimą ką veikia?, galūnėse rašoma -ia arba -a (po j).
Būtasis Kartinis Laikas
Būtojo kartinio laiko vienaskaitos pirmojo asmens veiksmažodžių, atsakančių į klausimą ką veikiau?, galūnėse rašoma -au (po j) arba -iau.
Būtojo kartinio laiko antrojo asmens veiksmažodžių, atsakančių į klausimą ką veikei?, galūnėse rašoma -ei, jei esamojo laiko trečiojo asmens galūnė -ė, arba -ai, jei esamojo laiko trečiojo asmens galūnė -o.
Būsimasis Laikas
Dviskiemenių veiksmažodžių bendraties ilgosios balsės, esančios prieš -ti, būsimojo laiko trečiame asmenyje sutrumpėja. Pvz.: būti-bus, žūti-žus (fonetinė rašyba).
Tačiau dviskiemenių veiksmažodžių bendraties ilgosios balsės, prieš -ti turinčios priebalsių, būsimojo laiko trečiame asmenyje išlieka ilgos.
Būsimojo laiko trečiojo asmens forma baigiasi priesaga s arba š (kai kuriais atvejais susilieja su šaknies paskutiniu priebalsiu). Pvz.: augs, grįš, megs, veš (fonetinė rašyba).
Sudėtinės Veiksmažodžio Formos
Sudėtnės veiksmãžodžio fòrmos, analitinės (perifrastinės) veiksmažodžio formos, sudarytos iš pagalbinio ir pagrindinio veiksmažodžio ir koreliuojamos su vientisinėmis formomis.
Pagalbiniais dažniausiai eina veiksmažodžiai, kurių pirminė reikšmė yra būti (pvz., vokiečių sein, anglų be, prancūzų être) ir turėti (pvz., vokiečių haben, anglų have, prancūzų avoir).
Lietuvių kalbos sudėtinės veiksmažodžio formos daromos su pagalbiniu veiksmažodžiu būti ir dalyvių vardininku. Skiriamos veikiamoji ir neveikiamoji rūšys.
Veikiamosios rūšies sudėtinės veiksmažodžio formos skirstomos į pradėtines ir atliktines.
Pradėtinės sudėtinės veiksmažodžio formos daromos su esamojo laiko veikiamaisiais dalyviais, turinčiais priešdėlį be-; jos žymi veiksmą, prasidėjusį ar numatomą atlikti prieš vientisine veiksmažodžio forma reiškiamą veiksmą (pvz., Buvau jau beeinąs, kai pradėjo lyti).
Pradėtinių formų paradigma bendrinėje kalboje yra ne visa - jai trūksta esamojo laiko, o būsimojo laiko formos dažniausiai vartojamos spėjimo reikšme (pvz., Dabar jis jau bus bemiegąs).
Atliktinės sudėtinės veiksmažodžio formos daromos su būtojo kartinio laiko veikiamaisiais dalyviais; jos žymi ankstesniu veiksmu pasiektą rezultatinę būseną, trunkančią tam tikru dabarties, praeities ar numatomos ateities laikotarpiu (pvz., Daug esu vargo matęs).
Netiesioginės nuosakos sudėtinės veiksmažodžio formos daromos su pagalbinio veiksmažodžio būti dalyviais ir asmenimis nekaitomos (pvz., Jis jau esąs / buvęs viską girdėjęs).
Neveikiamosios rūšies sudėtinės veiksmažodžio formos daromos su esamojo ir būtojo laiko neveikiamaisiais dalyviais.
Sudėtinės veiksmažodžio formos su esamojo laiko neveikiamaisiais dalyviais veiksmažodžio laikų sistemoje sudaro priešpriešą vientisinėms formoms (plg. nešu - esu nešamas).
Sudėtinės veiksmažodžio formos su būtojo laiko neveikiamaisiais dalyviais priešinamos sudėtinėms atliktinėms formoms su būtojo kartinio laiko veikiamaisiais dalyviais, kartais - vientisinėms būtojo laiko formoms.
| Laikas | Asmuo | Galūnė | Pavyzdys |
|---|---|---|---|
| Esamasis | III asmuo | -ia / -a (po j) | Ką veikia? |
| Būtasis kartinis | I asmuo (vns.) | -au / -iau (po j) | Ką veikiau? |
| Būtasis kartinis | II asmuo | -ei (jei es. l. III asmuo -ė) / -ai (jei es. l. III asmuo -o) | Ką veikei? |