Renkantis būstą Lietuvoje, svarbu suprasti, kas laikoma gyvenamosiomis patalpomis, kuo jos skiriasi nuo negyvenamųjų patalpų ir kokie aspektai gali turėti įtakos jūsų pasirinkimui. Šiame straipsnyje išsamiai panagrinėsime šiuos klausimus, kad galėtumėte priimti informacija pagrįstą sprendimą.
Butai Vilniuje. Šaltinis: ntzemelapis.lt
Kas yra Gyvenamasis Pastatas (Namas)?
Gyvenamasis pastatas (namas) - pastatas, kurio visas naudingasis plotas, didžioji jo dalis ar bent pusė naudingojo ploto yra gyvenamosios patalpos. Namo naudingasis plotas - gyvenamųjų kambarių ir kitų Namo patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) bendrasis grindų plotas.
Gyvenamosios ir Negyvenamosios Patalpos: Pagrindiniai Skirtumai
Statybos techninis reglamentas „Statinių klasifikavimas“ (STR 1.01.03:2017) skiria statinius į pastatus ir inžinerinius statinius. Pastatus - į gyvenamuosius ir negyvenamuosius. Gyvenamieji pastatai gali būti vieno, dviejų butų, daugiabučiai, kiti gyvenamieji pastatai tokie kaip bendrabučiai, vaikų namai, vienuolynai, kt. Tuo tarpu negyvenamieji pastatai skiriami į viešbučių (viešbučiai, moteliai, svečių namai), administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, gamybos, pramonės (tame tarpe ir kūrybinės dirbtuvės), sandėliavimo, poilsio, kt. paskirties pastatus.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad butas - tai patalpa ar patalpų grupė su atskiru įėjimu, sudaranti nepriklausomas sąlygas vienam asmeniui ar vienai šeimai gyventi, miegoti, gaminti valgį ir panašiai.
Kambarys - patalpa, apribota perdangomis (denginiu) ir sienomis (pertvaromis) nuo grindų iki lubų, ne mažesnio kaip 4 m2 grindų ploto (kurioje galima pastatyti lovą), tenkinanti gyvenamosioms patalpoms nustatytus higienos reikalavimus. Prie kambarių priskiriami miegamieji, valgomieji, svetainės, gyvenamieji kambariai, virtuvės ir kitos gyventi tinkančios šiltos patalpos, kurių grindų plotas didesnis kaip 4 kv.m. (kai kuriems gyvenamųjų pastatų tipams teisės aktais gali būti nustatytas kitoks minimalus kambario grindų plotas).
„Ne viskas yra butas, kas butu vadinasi“, - taip galėtume perfrazuoti žinomą posakį, nes tai, kas atrodo kaip butas, Registrų centro (RC) duomenų bazėje gali būti įregistruota kaip negyvenamosios paskirties patalpos.
Pagrindinis kriterijus - sklypas. Jeigu jis yra komercinėms, rekreacinėms teritorijoms priskirtoje žemėje, jame gyvenamosios paskirties pastatų statyti negalima, o negyvenamosios paskirties pastate gyvenamosios paskirties patalpos gali sudaryti tik tam tikrą dalį viso ploto.
Tokiu atveju jame įrengiama ne mažiau nei 51 proc. negyvenamųjų patalpų (poilsio, viešbučių, administracinių, gamybos ir kt.), o likusioje dalyje gali būti įrengiami butai. Taip daroma norint išvengti su sklypo naudojimo būdo keitimu susijusių procedūrų arba kai sklypo naudojimo būdo pakeisti neįmanoma.
Namas. Šaltinis: aruodas.lt
"Apartamentai" - kas tai?
Apartamentai - rinkodaros triukas. Nors teisiškai apartamentų formuluotė nėra griežtai apibrėžta, ji dažniau taikoma poilsio paskirties patalpomis, tuo tarpu paprastas butas įvardijamas gyvenamosios paskirties patalpomis.
Ir studija ar kūrybinės dirbtuvės, ir poilsio ar svečių apartamentai teisiškai nėra butai. Formaliai šios iš pirmo žvilgsnio nuo butų niekuo nesiskiriančios patalpos, kurių teisinį statusą parodo įrašas RC duomenų bazėje, yra negyvenamosios patalpos.
Butas ir daugiabutis: kuo jie iš tikrųjų skiriasi?
Svarbūs aspektai renkantis būstą
Prieš įsigyjant būstą, svarbu atkreipti dėmesį į keletą esminių aspektų:
- Patalpų paskirtis: Patikrinkite patalpų paskirtį Registrų centre. Ji gali turėti įtakos mokesčiams, komunalinėms paslaugoms ir galimybei deklaruoti gyvenamąją vietą.
- Nekilnojamojo turto mokestis: Įsigijus negyvenamosios paskirties patalpas, gali tekti mokėti nekilnojamojo turto mokestį, nepriklausomai nuo jų vertės.
- Komunalinės paslaugos: Už šilumos energiją ir karštą vandenį negyvenamosios paskirties patalpose gali tekti mokėti daugiau.
- Patalpos paskirties keitimas: Galimybė pakeisti patalpos paskirtį iš negyvenamosios į gyvenamąją yra miglota ir gali pareikalauti nemažai sąnaudų.
- Banko paskola: Bankai atsargiau finansuoja negyvenamosios paskirties NT įsigijimą, todėl pirkėjui gali tekti sukaupti didesnį pradinį įnašą.
- Automobilių statymo problematika: statytojai didžiuosiuose miestuose susiduria su problema, dėl kurios patalpoms nesuteikiamas gyvenamųjų patalpų statusas - negalėjimas užtikrinti minimalaus automobilių stovėjimo vietų skaičiaus.
Nekilnojamojo turto mokestis
Nekilnojamojo turto mokesčiu apmokestinami gyventojams nuosavybės teise priklausantys ar jų įsigyjami gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statiniai (patalpos), žuvininkystės statiniai ir inžineriniai statiniai, kurių bendra vertė viršija 150 000 eurų.
Asmenims auginantiems 3 ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį) su specialiu nuolatinės slaugos poreikiu taikoma NT mokesčio lengvata - mokestis mokamas už dalį, kuri viršija 200 tūkst. eurų ribą.
Kai minėtų paskirčių NT bendra vertė viršija neapmokestinamąjį dydį (150 tūkst. eurų arba 200 tūkst. eurų, jei taikoma lengvata), taikomi šie mokesčio tarifai:
- nuo 150 tūkst. iki 300 tūkst. eurų, taikomas 0,5 proc.
- nuo 300 tūkst. iki 500 tūkst. eurų, taikomas 1 proc.
- virš 500 tūkst. eurų, taikomas 2 proc.
Už kitos paskirties NT objektus nei minėtus aukščiau (iš esmės, tai būtų komercinės paskirties NT), taip pat kyla prievolė deklaruoti, apskaičiuoti ir sumokėti NT mokestį, taip vadinamą komercinį NT.
Paminėtina, jog savivaldybių tarybos nustato NT mokesčio tarifus: nuo 0,5 iki 3 proc.
Gyvenamojo Ploto Skaičiavimas
Gyvenamosios patalpos (buto gyvenamuosiuose ir negyvenamuosiuose pastatuose; vieno buto namo; atskiro kambario su bendrojo naudojimo patalpomis) plotas skaičiuojamas kaip gyventi skirtų uždarų ar pusiau uždarų patalpų plotų suma.
Gyvenamasis plotas - svetainės, valgomieji, miegamieji, darbo kabinetai, gyvenamieji kambariai, virtuvės ir kitos gyventi tinkančios šiltos patalpos, kurių grindų plotas didesnis kaip 4 m2. Šios patalpos turi turėti apšiltintas atitvarines konstrukcijas ir galimybę būti normaliai šildomos žiemą, neatsižvelgiant, ar jose yra stacionariniai šildymo įrenginiai, ar ne.
Pagalbinis plotas yra visų gyvenamųjų patalpų, išskyrus kambarius, verslo patalpas, rūsius (pusrūsius) ir garažus, plotų suma.
Skirtumų Apibendrinimas
Norint geriau suprasti skirtumus tarp butų ir apartamentų, pateikiama lentelė:
| Savybė | Butas (Gyvenamosios Paskirties Patalpos) | Apartamentai (Dažniausiai Poilsio Paskirties Patalpos) |
|---|---|---|
| Teisinis apibrėžimas | Griežtai apibrėžtas | Nėra griežtai apibrėžtas, dažnai rinkodaros terminas |
| Žemės paskirtis | Gyvenamosios paskirties | Gali būti komercinės, rekreacinės paskirties |
| NT mokestis | Apmokestinamas, jei bendra vertė viršija 150 000 EUR (arba 200 000 EUR, jei taikoma lengvata) | Gali būti apmokestinamas nepriklausomai nuo vertės (viešbučių paskirties atveju) |
| Komunalinės paslaugos | Taikomas lengvatinis 9% PVM tarifas šildymui gyvenamosioms patalpoms | Gali būti taikomas standartinis 21% PVM tarifas, jei nedeklaruota gyvenamoji vieta |
| Banko finansavimas | Gali būti suteikta iki 85% būsto vertės siekianti paskola | Dažniausiai finansuojama iki 70% turto vertės, gali būti trumpesnis paskolos grąžinimo terminas |
tags: #butu #apartamentu #skirtumas