Daugiabučių renovacija Vievyje: Atsiliepimai, privalumai ir perspektyvos

Elektrėnuose ir Vievyje vėl vyksta daugiabučių renovacija, prie kai kurių namų sustatyti pastoliai. Nors atsiranda skeptikų, nenorinčių pokyčių, svarbu žinoti, kad renovacija atneša daug naudos gyventojams.

Skeptikai, nenorintys pokyčių ir nepritariantys renovacijai, turėtų žinoti, kad patiems gyventojams nereikia niekuo rūpintis. Tuo rūpinasi paskirtas administratorius - Elek­trėnų komunalinis ūkis (EKŪ), o gyventojams tereikia gerai susipažinti su visomis sąlygomis ir laukti sąskaitų bei jas apmokėti.

Renovacijos privalumai gyventojams

Daugiabučių gyventojai, skirtingai nei nuosavų namų gyventojams, nereikia rūpintis bendro naudojimo patalpų valymu, sniego nuo durų atkasimu, lapų grėbimu ir kita. Jiems tik pagal gautą sąskaitą pinigus sumoka. Jiems nereikia rūpintis ir namo, kuriame gyvena estetine išvaizda bei šilumos taupymu. Už juos yra kam pasirūpinti. Net už tuos, kam neužtenka pajamų visas sąskaitas apmokėti, sumoka valstybė.

• Mažesnės šildymo sąskaitos
• Pagerėjusi pastato estetinė išvaizda
• Padidėjusi buto vertė
• Komfortiškesnis gyvenimas

Skirtumas tik tas, kad vieni gyvena sename name, kurį nuolat reikia remontuoti ir už remontus, vandens tiekimą, šilumą ir kitokias paslaugas mokėti, o kiti gyvena namuose su pakeistais vamzdynais, su naujais šilumą reguliuojančiais radiatoriais, apšiltintuo­se ir ventiliuojamose patalpose, o moka vis tiek pagal sąskaitas, kurias atsiunčia EKŪ. Ir niekas dar nežino, ku­rios sąskaitos už gyvenimą vienodame plote bus didesnės, nes nieko nėra pastovaus.

Valstybės parama ir finansavimo galimybės

Daugelis pamiršta, kad renovacijai yra teikiama valstybės parama, galinti kompensuoti dalį ir netgi visą paskolą renovacijai ar bent jau sumažinti jos palūkanas. Kadangi dabar paramą šildymui gauna gyventojai, kurie už šildymą sumoka ne daugiau kaip 10 proc. nuo gautų pajamų, tai padaugėjo ne tik paramos gavėjų, bet ir gyventojų, kuriems šiuo metu už renovaciją nereikia mokėti. Primename, kad žmonės, gaunantys kompensacijas už šildymą, jos gali netekti, atsisakius pritarti namo renovacijai. O tie, kas turi atliekamų lėšų, už renovaciją gali susimokėti iš karto arba dalimis. Tada jiems nereikės mokėti palūkanų bankams.

KBMA vadovė paminėjo, kad, pagal šiuo metu galiojantį kvietimą, pasiekus B energetinę klasę galima gauti 145,8 tūkst. eurų siekiančią valstybės paramą, o pasiekus A energetinę klasę - 172,8 tūkst. eurų paramą. Ji primena, kad gyventojai daugiabučio namo modernizavimui gali pasinaudoti ne tik valstybės parama, bet ir gauti lengvatinę paskolą, išduodamą ilgiausiai 20-čiai metų, tačiau su neaugančiomis, fiksuotomis 3 proc. palūkanomis.

Sunkiai besiverčiantys daugiabučių gyventojai gali pretenduoti į namo renovacijos kredito ir palūkanų kompensavimą. Tokiems gyventojams namo modernizavimas nekainuoja nei cento. Viena esminė sąlyga - asmenys turi turėti teisę į būsto šildymo išlaidų kompensavimą.

Renovacijos kaina ir atsipirkimas

Vis tik nusakyti renovacijos kainą - ne taip lengva. Kaip teigė Kauno būsto modernizavimo agentūros (KBMA) vadovė Ieva Šakalienė, suma priklauso nuo to, kokias modernizavimo priemones ir energetinio naudingumo klasę gyventojai pasirenka, į ką nusprendžia investuoti, kokia yra rangovo ir medžiagų kaina, butų dydis.

APVA atstovė skaičiavo, kad, imant visus (3,9 tūkst.) baigtus renovuoti daugiabučius nuo 2013 m., renovacija 1 kvadratiniam metrui vidutiniškai atsiėjo 225,08 euro. Tačiau vertinant tik šiuo metu vykdomo projekto vidutinę rangos darbų vertę, ji siekia jau 501,82 euro už 1 kv. m. Remiantis tuo galima preliminariai paskaičiuoti, kad turintiems vidutinį - 50 kv. m. dydžio - butą renovacija gali kainuoti nuo 11,3 tūkst. iki 25 tūkst. eurų.

E. Pliuskuvienė paminėjo, kad pastarųjų kvietimų investicijos į rangos darbus vidutinio dydžio daugiabučiui (1550 kv. m.) yra apie 650 tūkst. eurų (1 kv. m. - 419,35 euro), taigi 50 kv. m. butui tai kainuotų apie 21 tūkst. eurų. Jis pridūrė, kad nuo šios sumos dar būtų suteikta valstybės parama, todėl kaina 1 kv. m. atitinkamai mažėtų apie 35 proc. (50 kv. m. butui - nuo 21 tūkst. iki maždaug 13,6 tūkst. eurų).

Anot I. Šakalienės, tokia pati situacija buvo ir kitais lyginamais mėnesiais. Tačiau ji pridūrė, kad kiekvienu atveju sumažėjusios išlaidos šildymui gali skirtis, priklausomai nuo name atliktų darbų. Pvz., ar buvo atnaujinti langai, įdiegta reguliuojama šildymo sistema, šilumą iš panaudoto oro grąžinanti rekuperacinė vedinimo sistema ir pan.

Buto vertės padidėjimas po renovacijos

Nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada visų pirma atkreipė dėmesį, kad, pvz., Vievyje 2 kambarių butas kainuoja apie 50-60 tūkst. eurų, o Vilniuje - apie 100-120 tūkst. eurų. Renovacija abiem atvejais kainuos panašiai, tačiau vertės prieaugis bus skirtingas, o mažesniuose miesteliuose gali būti ir neigiamas.

Jis skaičiavo, kad Vilniuje renovuoto daugiabučio vertė apytiksliai išauga 10-20 proc., priklausomai nuo renovacijos lygio. Tačiau pridūrė, kad renovuotas būstas, net ir brangesnis, bus greičiau parduodamas.

Pasak pašnekovo, nuomos kainos irgi pakiltų panašiai - apie 10-15 proc. Toks būstas būtų ir lengviau išnuomojamas, nes šildymo išlaidos būtų mažesnės.

Sėkmingas renovacijos pavyzdys Vievyje

16-kos butų pastatui Vievyje, adresu Semeliškių g. 37 B energinio efektyvumo klasę pavyko pasiekti be kardinalaus atnaujinimo ar naujų sistemų įvedimo, o pasirinkus paprastus, bet svarbiausius renovacijos sprendimus.

Pastatą administruojančios įmonės atstovas Ričardas Leckas vardija, kad atnaujinant šį daugiabutį užteko apšiltinti fasado sienas, sienas, cokolį ir stogą, pertvarkyti ventiliacijos, šildymo ir karšto vandens sistemas ir pakeisti langus. Energijos sutaupo daugiau nei 66 proc.

Atnaujinus Vievio daugiabutį, jo skaičiuojamosios energijos sąnaudos sumažėjo daugiau nei 66 proc. Pastatą administruojančios įmonės vadovas paaiškina, kad anksčiau name buvo naudojama 271.68 kWh/kv. m, o dabar energijos reikia 2,5 karto mažiau - sunaudojama 104.04 kWh/kv. m. Pašnekovas apibendrina, kad šie šiluminės energijos sutaupymai sudaro beveik 168 MWh per metus.

Semeliškių g. 37 daugiabučio gyventojai pasirinko atnaujinti daugiabučio išorę iš esmės ir pritaikyti visiems namo gyventojams - pakeistos namo laiptinių lauko ir rūsio durys su apdailos darbais, suremontuoti laiptai prie įėjimo, jis pritaikytas neįgaliųjų poreikiams.

Gaisrinė sauga renovacijos metu

Kaip teigia A. Česūnas, vienas pagrindinių prioritetų kompleksinės renovacijos metu turėtų būti gaisrinės saugos sistemų modernizavimas. Jam pritaria ir Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus ekspertas Edvardas Petrauskas.

Remiantis šiuo vertinimu, investicijų plane būtina aiškiai numatyti visas reikalingas priemones, kurios, įgyvendintos kompleksiškai, užtikrintų, kad modernizuotas pastatas atitiktų teisės aktuose nustatytus gaisrinės saugos reikalavimus. Svarbu pažymėti, kad valstybė remia šiuos pokyčius: didžioji dalis investicijų plano priemonių yra subsidijuojamos, o likusiai daliai galima gauti lengvatinį kreditą.

Išvados

Renovuoti daugiabučius naudinga tiems, kas butus nuomoja ar ruošiasi pardi­uoti: nuomotojai už renovaciją sumoka, o nekilnojamojo turto rinkoje pirkėjų pirmasis klausimas, ar namas renovuotas. Nes žmonės jau įprato pirkti kokybišką daiktą. Tad kaip bežiūrėtume, renovuoti daugiabučius šiuo metu yra verta, o skeptikų noras nieko nekeisti, yra nepagrįstas.

Primename, kad renovacijai pritarti turi 55 proc. gyventojų. Kitiems gyventojams tenka paklusti daugumos nuomonei.

tags: #butu #renovacija #vievyje