Ūkininko ūkio valdos steigimas Lietuvoje

Asmenys, ketinantys verstis žemės ūkio veikla, gali rinktis sau tinkamiausią ir naudingiausią teisinę-organizacinę verslo veiklos formą. Nėra vienareikšmio atsakymo į klausimą, kuri iš formų geriausia, nes tai priklauso nuo daugelio veiksnių. Vienu atveju registruojant veiklą užtenka pateikti prašymą Valstybinės mokesčių inspekcijos teritoriniam skyriui arba savivaldybei (būtent jos registruoja ūkininko ūkius). Kitu atveju būtina rengti steigimo dokumentus, pas notarą juos patvirtinti, o veiklą registruoti įmonių registre ir t. t. Visa tai susiję su papildomomis finansinėmis išlaidomis ir laiko sąnaudomis.

Nuo pasirinktos veik­los formos priklauso ir būsimų mokesčių dydis. Pavyzdžiui, savo žemėje pagamintus žemės ūkio produktus asmuo pats gali parduoti. Tokia veikla galima užsiimti neįregistravus teisinės-organizacinės veik­los formos, pakanka metų pabaigoje deklaruoti savo pajamas ir tik tuo atveju, kai jos viršija 10 tūkst. litų.

Valstybinė mokesčių inspekcija yra išaiškinusi, kad jeigu žemės ūkio produktų realizavimo pajamų suma per mokestinį laikotarpį viršijo 10 tūkst. litų, tai tokias pajamas nuolatinis Lietuvos gyventojas privalo deklaruoti pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos, pateikdamas metinę pajamų mokesčio deklaraciją.

Nuo 2009 metų pajamos iš žemės ūkio veiklos neapmokestinamos, jeigu žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis yra ne didesnis kaip 14 europinių dydžio vienetų (EDV).

Ūkiui stambėjant, t. y. didėjant jo EDV, asmuo gali: imtis individualios veiklos; įsigyti verslo liudijimą ir teikti žemės ūkio paslaugas. Asmuo gali: registruoti ūkininko ūkį, individualią įmonę arba tapti uždarosios akcinės bendrovės vieninteliu steigėju ir akcininku. Būdamas ūkininku, jis gali tapti kooperatinės bendrovės nariu arba dirbti pagal darbo sutartį toje pačioje kooperatinėje ar bet kokioje kitoje ūkinėje bendrijoje, žemės ūkio bendrovėje. Toks asmuo, kaip ir kiekvienas Lietuvos pilietis, gali įsteigti bet kokios rūšies įmonę.

Individualios veiklos įteisinimas

Paprasčiausias būdas verstis ūkine komercine veikla, teisėtai uždirbti pajamas ir sumokėti valstybei mokesčius - įregistruoti individualią veiklą. Gyventojas individualią veiklą gali vykdyti pagal pažymą arba įsigijęs verslo liudijimą, iš anksto sumokėdamas fiksuoto dydžio pajamų mokestį nuo pajamų, gautų iš tokios individualios veiklos rūšies, kuri yra „Individualios veik­los, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąraše“ (patvirtintas Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1797. Žin., 2002, Nr. 112-4992).

Tai mažiausiai rūpesčių kelianti įteisintos veiklos forma. Gyventojas turi nuvykti į Mokesčių inspekcija, pateikti nustatytos formos prašymą ir jau gali vykdyti savo pasirinktą ūkinę-komercinę veiklą. Tą patį galima atlikti elektroniniu būdu, pasinaudojus Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninio deklaravimo sistema.

Įsigyjant verslo liudijimą, iš anksto sumokamas gyventojų pajamų ir sveikatos draudimo mokestis. Todėl tai yra dar paprastesnė ūkinės-komercinės veiklos forma. Ją vykdant apskaitos tvarkymas nėra sudėtingas. Paprasta pildyti ir metines pajamų deklaracijas.

Gyventojas, įsigijęs verslo liudijimą žemės ūkio paslaugų veik­lai, gali teikti šias paslaugas: ruošti laukus, sėti žemės ūkio augalus, juos prižiūrėti, purkšti, genėti vaismedžius, retinti runkelius, nuimti derlių ir paruošti jį realizavimui rinkoje, vykdyti žemės ūkio augalų apsaugą nuo ligų ir kenkėjų, eksploatuoti sausinimo ir drėkinimo sistemas, įveisti sodus, parkus, apsodinti sporto aikšteles ir panašias vietas žaliomis vejomis, jas prižiūrėti, genėti medžius, karpyti gyvatvores, vykdyti veiklą, susijusią su žemės ūkio mašinų valdymu. Taip pat galima įsigyti kitos rūšies verslo liudijimą medienos ar malkų ruošai.

Ūkininko ūkio registravimas

Ūkininko ūkis registruojamas pagal Ūkininkų ūkių registravimo ūkininkų ūkių registre taisykles (Nr. 3D-298, 2003.07.24). Ūkiai registruojami miesto ar rajono savivaldybės administracijoje. Ūkis registruojamas savivaldybėje, kurios teritorijoje yra ūkio žemė.

Svarbiausi dokumentai, kuriuos turi pateikti pareiškėjas, yra asmens tapatybės dokumentas ir žemės nuosavybės ar kitais pagrindais naudojamos žemės valdymo ir naudojimo teisę suteikiančių dokumentų bei dokumentų, patvirtinančių pateikusio asmens prašymą, arba jo partnerio (partnerių), turinčio profesinį pasirengimą ūkininkauti, kopijos. Tikslesnis dokumentų sąrašas bei registracijos tvarka numatytos Taisyklėse.

Ūkiui įregistruoti Ūkininkų ūkių registre asmuo pateikia savivaldybės administracijos darbuotojui duomenis, kurių pagrindu formuojamas prašymas įregistruoti ūkį:

1. ūkininko asmens ir korespondencijos duomenis;
2. ūkio adreso (pagrindinio žemės sklypo) duomenis;
3. ūkyje plėtojamos pagrindinės ekonominės veiklos duomenis;
4. neprivalomus žemės ūkio sklypų duomenis, kuriuos ūkininkas pageidaus įtraukti į ūkio duomenis.

Pateikiami šie dokumentai arba jų kopijos:

1. asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
2. dokumento, patvirtinančio asmens profesinį pasirengimą ūkininkauti, kopija;
3. žemės sklypo naudojimo pagrindo patvirtinimo sutarties, neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre, kopiją, jeigu naudojamas žemės sklypas (ne ūkio adresas) nė vienam ūkio nariui nepriklauso nuosavybės teise, arba šių sutarčių sąrašą, kuriame būtų įrašyti sutarčių duomenys (kitos sutarties šalies, sutarties dalyko duomenys, sutarties sudarymo ir galiojimo pabaigos datos), patvirtintą ūkininko parašu ir teiginiu, kad jis atsako už pateiktų duomenų teisingumą, tikslumą ir išsamumą.
4. jeigu ūkininkas žemės ūkio veikla verčiasi kartu su kitais asmenimis (partneriais), turi būti papildomai pateikiama:- partnerių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijos;- jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties kopija;- ūkininko sutuoktinio prašymas įregistruoti jį partneriu (jei nėra sudaryta jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis).

Jeigu būsimas ūkininkas neturi žemės ūkio srities išsilavinimo ir yra jaunesnis nei 50 metų, jis privalo baigti pasiruošimo ūkininkauti kursus pagal Ūkininkavimo pradmenų mokymo programą. Asmenys, norintys baigti mokymus, pateikia prašymą vienam iš profesinio mokymo teikėjų, turinčių teisę vykdyti mokymus pagal minėtą programą.

Ūkininko profesinio pasirengimo ūkininkauti reikalavimai netaikomi Ūkininkų ūkių registre ūkį registruojantiems asmenims, vyresniems kaip 50 metų amžiaus ir turintiems ne mažesnę kaip 3 metų žemės ūkio veiklos (nustatoma pagal turimus pasėlių deklaravimo, gyvulių ženklinimo, žemės ūkio produkcijos realizavimo dokumentus, taip pat ūkininko ar žemės ūkio įmonės išduotą pažymą apie darbą ūkininko ūkyje ar žemės ūkio įmonėje) patirtį.

Vienam iš žemės savininkų panorus tapti ūkininku ir įregistruoti savo ūkį, įtraukiant į ūkio duomenis žemės sklypą, priklausantį dviem ar daugiau asmenų, būsimasis ūkininkas jam priklausančią sklypo dalį galės įtraukti į ūkio duomenis kaip nuosavą žemę (Registro portale pasirinkus langelį „Objektas, registruotas NTR“). Kitas dalis - pagal nuomos (panaudos) sutartį, kuri gali būti įregistruota arba neįregistruota Nekilnojamojo turto registre.

Jei žemė priklauso sutuoktiniams, tarp jų gali būti sudaryta sutartis, kad vienas iš jų neprieštarauja, kad kitam sutuoktiniui, registruojančiam ūkininko ūkį, būtų perleista jo (jos) žemės dalis.

Priėmus LR ūkininko ūkio įstatymo pataisas ir patvirtinus naują Ūkininkų ūkių registro nuostatų redakciją, nuo 2018 m. ūkininkams atsirado prievolė kiekvienais kalendoriniais metais atnaujinti ūkio duomenis. Jeigu ūkio duomenys nepasikeitė, ūkininkas privalo šį faktą patvirtinti.

Taip, jei kitoje savivaldybėje turite nuosavos ar nuomojamos arba naudojamos pagal panaudos sutartį (nuoma / panauda turi būti įregistruota Nekilnojamojo turto registre) žemės ūkio (miškų ar vandens) paskirties žemės.

Įmonės steigimas

Sudėtingiausias ir brangiausiai kainuojantis ūkinės-komercinės veiklos įteisinimo būdas yra įmonės steigimas. Lietuvoje yra daug įvairiausių įmonių rūšių. Dažniausiai paplitusios yra individuali įmonė, uždaroji akcinė bendrovė, žemės ūkio bendrovė, kooperatinė bendrovė (kitaip kooperatyvas), taip pat bendrijos: tikroji ūkinė ir komanditinė.

Kiekvienos veiklos steigimą, valdymą, veiklą, pertvarkymą ir likvidavimą reglamentuoja atitinkamos įmonės rūšies įstatymai. Steigiant įmonę būtina parengti jos veiklos nuostatus (individualioms įmonėms) arba įstatus (visoms kitoms). Tai specifinis darbas ir ne kiekvienas ūkininkas pats gali tai padaryti. Ypač sudėtingas yra bendrovių įstatų parengimas. Todėl dažnai įmonių steigėjai priversti samdyti teisininkus. Be to, steigiant bendrovę, steigėjų parašų tikrumą turi tvirtinti notaras.

Įmonių vadovai turi vadovautis buhalterinę apskaitą, atskaitomybę, mokesčių apskaičiavimą, darbo santykius reglamentuojančiais įstatymais.

Parama jauniesiems ūkininkams

Jaunasis ūkininkas gali pretenduoti į paramą tik pirmus 2 metus nuo dienos, kai žemės ūkio valda ir ūkis yra užregistruojami jo vardu. ES parama jauniesiems ūkininkams gali būti skiriama, jei planuojamas įkurti ūkis, kurio potencialus ekonominis dydis, išreikštas standartine produkcija (VED), yra nuo 12 000 Eur iki 70 000 Eur (skaičiuojama pagal Žemės ūkio ministro patvirtintus normatyvus), t.y. Paskutiniais verslo plano įgyvendinimo metais ir kontrolės laikotarpiu (3 metus) ūkio žemės ūkio veiklos ir ūkyje išaugintos produkcijos perdirbimo pajamos turi sudaryti ne mažiau kaip 12 minimalių algų ir ne mažiau kaip 75 proc.

Didžiausia parama jaunajam ūkininkui - 60 000 Eur nepriklausomai nuo to, kokios specializacijos ūkis yra kuriamas. Parama išmokama dviem etapais - pirmoji išmokos dalis sudaro 80 proc. prašomos ES paramos jaunajam ūkininkui sumos ir yra išmokama priėmus sprendimą skirti paramą. Antroji 20 proc. dalinė išmoka išmokama, kai sėkmingai įgyvendinamas jaunojo ūkininko įsikūrimo verslo planas.

Parama gali sudaryti 100 proc. Jaunasis ūkininkas taip pat gali kreiptis lengvatinės paskolos - kartu su parama investicijoms arba atskirai.

Jaunųjų ūkininkų projektai pagal priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ bus atrenkami pagal kriterijus, skiriant balus.

Galimi pareiškėjai - ne vyresni nei 40 metų (paraiškos teikimo metu dar nėra suėję 41 metai) ūkininkai, įregistravę žemės ūkio valdą ir ūkį savo vardu, pirmą kartą besisteigiantys žemės ūkio valdoje ir ūkyje kaip ūkio valdytojai, turintys (arba iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos įsipareigojantys įgyti) reikiamų profesinių įgūdžių bei kompetencijos, t. y.

Tinkamos finansuoti išlaidos : nauja žemės ūkio technika ir nauja žemės ūkio įranga, nauja įranga, būtina specializuoto žemės ūkio sektoriaus ūkinių gyvūnų biologiniam saugumui užtikrinti (pvz.

Paramos dydis - iki 40 000 Eur . Parama išmokama dviem etapais - pirmoji išmokos dalis sudaro 80 proc. prašomos ES paramos jaunajam ūkininkui sumos ir yra išmokama priėmus sprendimą skirti paramą. Antroji dalinė išmoka 20 proc.

Paramos intensyvumas - iki 100 proc. Paramos intensyvumas - iki 100 proc. 70 proc. 100 proc. Augalininkystei - 40 proc., gali būti didinama iki 60 proc.

ES parama žemės ūkiui pagal veiklos sritį „Labai smulkių ūkių plėtra“ skiriama ūkininkams, kurių valdos ekonominis dydis paraiškos teikimo metu yra ne didesnis kaip 16 000 Eur. Kompensuojama iki 85 proc.

Ūkininko ūkį įregistruoti gali veiksnus fizinis asmuo, įregistruotas Lietuvos Respublikos gyventojų registre. Ūkininkų ūkius įregistruoja rajonų savivaldybių administracijų Žemės ūkio skyriai pagal ūkininko turimos žemės buvimo vietą.

Paramos skyrimo kriterijai

• jaunasis ūkininkas įsipareigoja vykdyti žemės produktų ekologinę gamybą (turi būti sertifikuota ne mažiau kaip 50 proc.
• jaunasis ūkininkas įsipareigoja perdirbti savo ūkyje pagamintą ir (arba) užaugintą žemės ūkio produkciją (pajamos iš žemės ūkio produkcijos perdirbimo turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc.
• kuriamas mišrusis ūkis (iš daugiau nei 2 sektorių, iš kurių nei vieno pajamos neviršytų 50 proc. visų ūkio pajamų arba iš 2 sektorių, iš kurių kiekvieno pajamos ne mažiau kaip 30 proc.
• kuriamas gyvulininkystės ūkis vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių (šios vietovės sudaro ne mažiau kaip 50 proc. valdos ploto, pajamos iš gyvulininkystės daugiau kaip 50 proc.

Jaunojo ūkininko verslo planas turi būti pradėtas įgyvendinti per 9 mėn. nuo sprendimo suteikti paramą priėmimo ir vykdomas ne ilgiau kaip iki 2028 m. Įkuriamo ūkio pajamos iš žemės ūkio veiklos ir žemės ūkio valdoje pagamintų ir (arba) išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimo nuo verslo plano įgyvendinimo pabaigos iki verslo plano kontrolės laikotarpio pabaigos bus ne mažesnės kaip 75 proc.

Paraiškos ES paramai jaunajam ūkininkui įsikurti buvo renkamos nuo 2025 m. birželio 2 d. iki 2025 m. birželio 30 d. 2026 m. Uogininkystės ūkio įkūrimui parengėme ES paramos projektus jauniesiems ūkininkams, turintiems 1 - 8 ha nuosavos arba nuomojamos žemės ir norintiems auginti avietes, gervuoges, braškes arba šilauoges.

Finansinės apskaitos tvarkos pasikeitimai nuo 2022 m.

2021 m. lapkričio 23 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo pakeitimo įstatymą Nr. XIV-680 (toliau - Finansinės apskaitos įstatymas), kuris įsigaliojo 2022 m. gegužės 1 d. Finansinės apskaitos įstatyme įtvirtinami esminiai pakeitimai subjektų buhalterinės apskaitos tvarkymo srityje.

Po Finansinės apskaitos įstatymo priėmimo Vyriausybė priėmė du nutarimus: Vyriausybės 2022 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 164 nuo š. m. gegužės 1 d paskelbiamas neturinčiu galios nutarimas Nr. 1333, kuriuo buvo patvirtintas Ūkininko ūkio ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos buhalterinės apskaitos tvarkos aprašas, o nutarimu Nr. 160 Žemės ūkio ministerija įpareigojama nustatyti finansinės apskaitos tvarką, taikomą ūkininkams ir gyventojams, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla.

Žemės ūkio ministerija (toliau - ministerija), vykdydama Vyriausybės įgaliojimą, parengė ir š. m. balandžio 25 d. žemės ūkio ministro įsakymu Nr. y. ,,žalias žurnalas“, kuris jau yra ūkininkų naudojamas nuo 2000 m.), o dvejybinei apskaitai - dvejybinės apskaitos tvarkos aprašas ir rekomendacijos finansinėms ataskaitoms užpildyti (pati tvarka ir finansinės ataskaitos taip pat išliko tokios pat, kurios galiojo iki š m. gegužės 1 d.).

Svarbiausi pasikeitimai, kurie įsigaliojo nuo 2022 m. gegužės 1 d.:

• visi ūkininkai ir gyventojai, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, vykdantys ekonominę veiklą turės tvarkyti finansinę apskaitą kaip ir kiti savarankiškai dirbantys asmenys. Taigi finansinės apskaitos tvarkymas aktualus visiems ūkininkams ir gyventojams, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, vykdantiems ekonominę veiklą, t. y. siekiantiems gauti pajamų;
• ūkininko ūkio ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, finansinę apskaitą reglamentuos ne trys teisės aktai, o vienas žemės ūkio ministro įsakymas, kuriuo patvirtinti supaprastintos apskaitos ir dvejybinės apskaitos tvarkos aprašai;
• ūkininkai ir gyventojai, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, galės patys pasirinkti, kokiu būdu tvarkyti finansinę apskaitą;
• ūkininkai ir gyventojai, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla ir kuriems reikia parengti finansines ataskaitas, kai to reikalauja paramos taisyklės ar paskolas teikiančios kredito įstaigos, ir toliau finansinę apskaitą galės tvarkyti pasirinkę dvejybinio įrašo būdą. Visi kiti ūkininkai ir gyventojai, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, turės teisę pildyti Pinigų kasoje, mokėjimo paslaugų tiekėjo sąskaitose, pirkimų ir pardavimų žurnalą, pasirinktinai popieriniu ar elektroniniu formatu;
• nuo 2022 m. gegužės 1 d. keičiasi Pinigų kasoje, banko sąskaitose ir pirkimų ir pardavimų apskaitos žurnalo (,,žaliojo žurnalo) pavadinimas. Dabar jis vadinasi Pinigų kasoje, mokėjimo paslaugų tiekėjo sąskaitose ir pirkimų ir pardavimų apskaitos žurnalu. Be to, dėl duomenų apsaugos reikalavimų sumažėja informacijos, kuri buvo įrašoma pradedant pildyti žurnalą, pirmajame jo lape. Senojo formato žurnalai gali būti naudojami iki 2025 m. sausio 1 d., tuo atveju, jeigu žurnalo pirmasis lapas užpildomas pagal 2022 m. balandžio 25 d. žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-280 patvirtinto Ūkininkų ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos supaprastintos finansinės apskaitos tvarkos aprašo nuostatas (t. y. išbraukiant tam tikrą informaciją ar jos tiesiog nepildant);
• tvarkant apskaitą dvejybinio įrašo būdu 2022 m. galioja Ūkininko ūkio ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo taikant dvejybinio įrašo būdą rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 3D-491 „Dėl Ūkininko ūkio ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo dvejybine apskaitos sistema rekomendacijų patvirtinimo“.

Šiame straipsnyje apžvelgiami dažniausi veiklos formų steigimo ypatumai. Praėjusiame numeryje rašėme apie įvairių verslo formų privalumus ir trūkumus.

Žemės ūkio produktų gamyba;prekinių žemės ūkio produktų (pagamintų (išaugintų) valdoje) apdorojimas (rūšiavimas, pakavimas, surinkimas ir t. Norite gauti ES paramą ūkio įkūrimui ar plėtrai, bet nežinote nuo ko pradėti? Parengsime Jums projektą ES paramai gauti!

Žiūrėti daugiau... Noriu paklausti skelbime pardavinėjamame sklype radau aprašymą ar tai teisybė? : 2023-07-01 d. įsigaliojusi Ūkininko ūkio įstatymo 11 str. pataisa apribojo gyvenamųjų namų statybą mažesniuose nei 2 ha sklypuose, tačiau ūkinių pastatų statyba (pirtys, dirbtuvės, kūrybinės dirbtuvės, sandėliai ir kt. pagalbinio ūkio pastatai) liko nepakeista ir galima 0.5 ha dydžio sklypuose (galime padėti parengti kaimo plėtros projektą ūkinių pastatų statybai). Ir jei dabar issiemu ukininko pazimejima ar galima butu tokia statyba...

Žiūrėti daugiau... Yra nuosavas turtas, kuriame yra ūkinės paskirties pastatas, žemės sklypas yra bendra nuosavybė su tėvais. Tame pačiame sklype stovi tėvų gyvenamasis namas. Ūkinės paskirties pastatas buvo rekonstruotas iki 80 m2. Projektą patvirtino kelių direkcija ir rajono savivaldybė. Po rekonstrukcijos name apsigyvenome. Pagal naujausią žiniasklaidos informaciją ūkinės paskirties pastatuose gyventi draudžiama. Mintis keisti paskirtį į poilsio/vasarnamio atmestina, nes žemės sklype, kurio paskirtis yra kita/vienb. ir dvib. gyvenamųjų...

Žiūrėti daugiau... Turiu žemės ūkio paskirties žemę, kuriame stovi ūkinės paskirties pastatas su 100% baigtumu 2021m. statybos 69m2. Statybos leidimas išimtas. Ar galiu tam pastatui pakeisti paskirtį į gyvenamojo namo, nes tikrojo namo (kurio projektą turiu) nebeplanuoju statyti? Noriu įregistruoti, kaip gyvenamą namą, nuo ko reikia pradėti?

Žiūrėti daugiau... Turime žemės ūkio paskirties žemę ir norime statyti iki 80 m2 namą. Ar tiesa, kad tokio namo statybai tereikia tik projekto? Jei ne, tai kokių dokumentų dar reikia?

Žiūrėti daugiau... Turiu žemės ūkio paskirties sklypą bei ūkininko pažymėjimą. Norėčiau pastatyti nedidelį karkasinį namuką 70-80kv/m. Ar tam reikalingas projektas, leidimas statyti? Girdėjau, kad pirma turi būti atvesta elektra, o aš planuoju naudoti saulės energiją. Ar tai gali sukelti kokių nors kliūčių?

Žiūrėti daugiau... Turime žemės ūkio paskirties žemę. Paskirtis: žemės ūkio, naudojimosi būdas: kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Bendras žemės sklypo plotas: 2,4478 ha. Vyras ruošia dokumentus ūkininko pažymėjimui gauti, todėl galvojame registruoti ūkininko sodybą. Kaip iš klausimų/atsakymo skilties suprantu, kad pirma: Reikia ruošti kaimo plėtros projektą, kuriame bus pažymėtinas sklypo užstatymas. Kiek suprantu, galime statyti iš pradžių ūkininko sodybą, tuomet tik tai pirtį, pagalbinius pastatus ir t.t. Klausimas būtų,...

tags: #butu #ukio #valdos