Vijoklinės gėlės auginimas patalpoje

Vijoklinės gėlės - puikus pasirinkimas norint papuošti sodą, balkoną ar terasą. Jos ne tik gražiai atrodo, bet ir gali sukurti pavėsį, uždengti negražias sienas ar tvoras. Šiame straipsnyje aptarsime keletą populiarių vijoklinių gėlių, pasižyminčių citrininiu aromatu ar geltonais žiedais, bei jų auginimo ir priežiūros ypatumus.

Sodą itin puošia vijokliniai augalai: vieni žydi įspūdingais žiedais, kiti skleidžia malonų kvapą, treti užaugina dekoratyvias uogas. Būtinai reikėtų pasidomėti auginimo sąlygomis, nes, tarkim, vieni mėgsta saulės šviesą, kiti gali sėkmingai augti ir pavėsyje. Taip pat pagalvokite, kokiu tikslu vijoklius sodinsite: ar tik dėl grožio, ar norite, kad žaluma išryškintų tam tikrus elementus - gal pavėsinės sienelę ar seno medžio kamieną. Šie augalai gali ne tik išryškinti, bet ir paslėpti - jei pastatai nekokios išvaizdos, juos puikiai užmaskuos, tik reikėtų sodinti tankiau. O jeigu vijokliai stiebsis namo siena, šis vizualiai atrodys aukštesnis.

Paprastai įsivaizduojame, kad vijokliai lipa į viršų, tačiau jeigu jie prie atramų prisitvirtina pridėtinėmis šaknimis, ūgliais, tad kuo puikiausiai tinka želdinti horizontaliai. Bet kokiu atveju reikėtų atsižvelgti, kad vijokliai neužgožtų kitų augalų ir nepasirinktų jų savo atrama.

Tiek balkono, tiek lodžos nors vienas kraštas turi būti atviras. Jeigu balkonas į rytų ar šiaurės pusę, nepatartina jo gausiai želdinti net ir unksminiais augalais, jei į pietų ar vakarų pusę - galima sodinti vijoklinius augalus. Jiems iš kartelių ar vielos padaroma atrama, kuri sujungiama su aukščiau esančiu balkonu. Tada vijokliniai augalai pridengia balkoną nuo tiesioginių saulės spindulių.

Poilsio zonoje, kurioje pastatyti baldai, gėles geriausiai sodinti loveliuose. Jie tvirtinami prie atramos iš išorinės balkono ar lodžos pusės. Prie šoninės lodžos sienutės, aukščiau sėdinčio žmogaus galvos, galima pakabinti nedidelius gėlių krepšelius ar kitus plokščiašonius indus su gėlių kompozicijomis, toje dalyje, kur nevaikštoma, ant grindų sustatyti daugiau indų ar lovelių, komponuojant lapines, žydinčias ir vijoklines gėles. Individualių namų balkonuose, kur daugiau vietos, augalai (oleandrai, agavos, azalijos ir kt.) išnešami iš patalpos.

Svarbu ir augalų aukštis. Aukštesnės gėlės sodinamos lovelio centre ar sienos pusėje. Žemos tinka aprėminti iš keturių pusių kompoziciją arba iš matomosios pusės kraštą. Vazonus arba kitus indus reikia sustatyti taip, kad priekyje stovinčio indo gėlės dengtų toliau esantį indą, o kraštinėje eilėje augtų vijokliniai, svyrantys augalai ir indo priekyje nesimatytų. Aukštesnių gėlių nedekoratyvūs kotai pridengiami žemesnėmis gėlėmis, pavyzdžiui, hibridinės petunijos - paprastosiomis lobelijomis, juostuotosios pelargonijos - gvazdikiniais serenčiais.

Balkonuose gėlės gali žydėti nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Loveliuose gali pražysti įvairios svogūninės gėlės: tulpės, narcizai, krokai. Joms nužydėjus, galima sodinti vasarą žydinčias gėles: vienmetes arba kai kurias kambarines vazonines. Sėti tiesiog į lovelius patariama persodinimo nemėgstančius vienmečius vijoklius: didžiąsias nasturtes, kvapiuosius pelėžirnius, raudonžiedes pupeles, pelėvirkščius sukučius.

Didelę reikšmę gėlių kompozicijai turi augalo forma ir faktūra. Apie formą galima spręsti iš išvaizdos. Vieni augalai auga kupsteliais, kiti - besidriekiančiais ūgliais, nusvirusiomis šakomis, vieni yra smulkūs, kiti - stambūs. Dideliuose balkonuose kaip akcentas gali būti išnešti iš kambario dideli augalai, pavyzdžiui, agavos, mirtos, filodendrai.

Parinkdami augalus balkonams ar lodžoms apželdinti turime atkreipti dėmesį ir į oro užterštumą. Iš gėlių užterštą orą labiausiai pakenčia žydrūniai, kochijos, petunijos, šilokai, serenčiai, verbenos, alternanteros, žioveiniai, eševerijos. Mažiau atsparūs užterštam orui jurginai, kanos, našlaitės, saulutės, neužmirštuolės, šalavijai, chrizantemos, tikrieji gvazdikai, irezinės, leukonijos, pelargonijos, skaisteniai. Labiausiai jautrios gėlės - ratiliai, sprigės, visžydės begonijos, kiniški gvazdikai, nasturtės, paprastosios lobelijos, kvapieji pelėžirniai, santolinos, raudonžiedės pupelės, vienmečiai flioksai, gvaizdūnės.

Gėlės balkonuose į lovelius ar kitus indus sodinamos ūkanotą dieną arba vakare, kol prigyja, jas reikia laistyti, purkšti, laikyti pavėsyje. Karštomis vasaros dienomis, esant sausam orui, auginami balkonuose augalai reikalauja daug vandens. Žemė lovelyje nuolat turi būti drėgna, bet ne šlapia.

Populiariausios vijoklinės gėlės

Mandevilė (Dipladenija)

Mandevilė

Mandevilė, dar žinoma kaip Dipladenija (Mandevilla, Dipladenia, Sundaville) - nuostabiai puošnus ir nelepus terasų ir balkonų vijoklis. Tai labai greitai augantis vijoklinis augalas, kuris visą sezoną be pertraukos žydi dideliais, įspūdingais varpelio formos žiedais. Žiedų spalvos: geltoni, raudoni, persikiniai, rožiniai, balti.

Mandevilė auga labai greitai, leidžia elegantiškus, plastiškus, gražiai besivejančius ūglius. Lapeliai gražūs, blizgantys. Ši liana džiugina akį visą vasarą, gausiai žydi iki pat šalnų. Gausiam žydėjimui šias lianas reikia tręšti ir laikyti šviesioje vietoje. Vengti tiesioginių saulės spindulių, kad nenudegtų lapai. Būtinai reikia atramų ar grotelių, kad turėtų kur vyniotis ūgliai.

Rudenį atšąlus orams būtinai reikia pernešti iš terasos ar balkono į šildomas patalpas, į šviesų kambarį. Dipladenijos žiemai nereikia nešti į rūsį, ji visus metus turi būti pačioje šviesiausioje vietoje, geriausia ant lango. Svarbus reguliarus laistymas, nemėgsta perlaistymo, užmirkimo, būtinas geras vandens nutekėjimas.

Vanduo būtinai turi būti minkštas, ne kalkėtas, nes ji žūsta nuo kalkių ir kieto vandens. Ir substratas, į kurį persodinate, turi būti per pusę kompostinės žemės, kita pusė - būtinai rūgštinė, kaip azalijoms ir rododendrams. Mėgsta gaivų, drėgną orą ir vėdinamas patalpas. Todėl, kadangi žiemą šildymo sezono metu būna labai sausas kambarių oras, dipladeniją kaip ir visus augalus, reikėtų stebėti, ar nepuola voratinklinės erkutės. Plauti, purkšti ūkinio muilo tirpalu profilaktiškai kartu su visais kambariniais augalais. Reguliarus tręšimas irgi labai svarbu. Žiemą laistyti mažiau, saikingai.

Mandevilės yra saulę mėgstančios gėlės. Joms reikia bent 6 valandų tiesioginės saulės šviesos per dieną, kad gausiai žydėtų. Pietinė, pietrytinė arba pietvakarinė terasa ar balkonas yra idealios vietos. Tačiau karščiausią dienos metą, ypač vasaros viduryje, rekomenduojama šiek tiek apsaugoti nuo tiesioginių, deginančių saulės spindulių, kad būtų išvengta lapų nudegimų. Pavėsyje augančios mandevilės žydės silpniau.

Šiam augalui reikalingas gerai drenuojamas, humusingas ir šiek tiek rūgštus (pH 6.0-6.5) dirvožemis. Idealiai tinka durpių, komposto ir smėlio mišinys. Mandeviles, auginamas vazonuose, rekomenduojama persodinti kasmet pavasarį į šiek tiek didesnį vazoną, kad šaknys turėtų pakankamai vietos plėstis.

Mandevilės mėgsta nuolatinę, bet ne per didelę drėgmę. Dirvožemis turi būti drėgnas, bet ne permirkęs. Laistyti reikėtų, kai viršutinis dirvožemio sluoksnis (apie 2-3 cm) išdžiūsta.

Aktyvaus augimo ir žydėjimo metu (nuo pavasario iki rudens) mandeviles rekomenduojama tręšti kas 2-4 savaites subalansuotomis skystomis trąšomis, skirtomis žydintiems augalams. Pasirinkti trąšas, turinčias daugiau fosforo, kuris skatina žydėjimą.

Reguliarus genėjimas yra svarbus siekiant išlaikyti kompaktišką augalo formą ir paskatinti gausų žydėjimą. Nužydėjusius žiedus reikėtų pašalinti (nuskabyti), kad augalas eikvotų energiją naujų žiedų formavimui, o ne sėklų brendimui.

Kadangi mandevilės yra vijokliai, joms reikalingos atramos, kuriomis galėtų kopti. Tai pats paprasčiausias ir patikimiausias būdas.

Kadangi mandevilė yra atogrąžų augalas, ji nepakelia šalčių. Prieš perkeliant augalą, patikrinti, ar nėra kenkėjų. Apgenėti augalą, pašalinant pažeistas šakas ir sutrumpinant stiebus. Mandevilei reikalinga šviesi, vėsi (apie 10-15°C) ir gerai vėdinama patalpa. Ji gali būti auginama ir šiltesnėje patalpoje, tačiau tada jai reikės daugiau šviesos ir didesnės oro drėgmės. Ramybės periodu laistymą reikia drastiškai sumažinti.

Ankstyvą pavasarį, kai dienos pradeda ilgėti, palaipsniui didinti laistymą ir pradėti tręšti.

Dažniausiai pasitaikantys mandevilių kenkėjai ir ligos:

• Amarai, voratinklinės erkės, baltasparniai: Šie kenkėjai minta augalo sultimis, sukeldami lapų deformacijas, pageltimą ir augimo sulėtėjimą. Reguliariai apžiūrėti augalą ir, pastebėjus kenkėjus, nedelsiant imtis veiksmų - nuplauti augalą vandens srove, naudoti insekticidinį muilą arba specifinius insekticidus.
• Šaknų puvinys: Tai dažniausia problema, kylanti dėl perlaistymo ir prasto drenažo. Augalas vysta, lapai gelsta, stiebai minkštėja. Svarbu užtikrinti gerą drenažą vazono dugne ir neperlaistyti.
• Chlorozė (lapų geltonavimas): Gali atsirasti dėl maistinių medžiagų trūkumo (dažniausiai geležies) arba netinkamo pH.

Glorioza

Glorioza

Gloriozos - puošnūs vijokliniai augalai, priklausantys vėlyvinių (Colchicaceae) šeimai. Jos natūraliai paplitusios Afrikos ir Azijos atogrąžų miškuose. Nors visos rūšys dekoratyvios, namuose dažniausiai auginama Rotšildo glorioza (Gloriosa rothschildiana) ir puošnioji glorioza (G. superba).

Parduodami šakniagumbiai pasiruošę augti, todėl ilgai nelaukiant sodintini į vazonus. Gloriozoms tinkamiausi platūs, nelabai gilūs vazonai, kad šakniagumbiai laisvai išsitektų. Kiekviename jų sodinamas tik vienas šakniagumbis. Šakniagumbis dedamas horizontaliai. Jo viršūnėje aiškiai matomas augimo pumpuras. Virš šio pumpuro turi būti apie 1,5-3 cm žemės sluoksnis.

Substratas turi būti purus ir laidus. Galite paruošti lapinės, kompostinės ir durpinės žemės mišinį. Tinka kompostinė žemė, į ją įmaišius truputį durpių substrato, skirto kambarinėms gėlėms. Substratas sudrėkinamas ir vazonėlis pastatomas šiltame kambaryje (tik ne ant šaltos palangės). Kad neišdžiūtų, galima užmauti polietileninį maišelį. Daigai pasirodo po 2-3 savaičių. Jiems reikia daug šviesos ir šilumos - tada auga greitai. Per pirmus du mėnesius (balandį ir gegužę) pasiekia 2 m ir didesnį aukštį.

Vazonėlyje ar šalia jo iš karto reikia pastatyti atramą. Geriausiai tinka plonos bambukinės grotelės, į kurias augalo stiebas įsipina ir prisitvirtina ūseliais. Galima ištempti ir kelias virveles. Jei turite daugiau augalų, stebėkite, kad glorioza su jais nesusipintų.

Leiskite gloriozoms stiebtis aukštyn. Nepatariu stiebo sulenkti, kad apsivytų aplink į vazoną įsmeigtą lankelį - gali sutrikti žydėjimas. Augalus laikykite šiltoje ir šviesioje vietoje. Vidurdienį saugokite nuo kaitros ir tiesioginių saulės spindulių. Gloriozos mėgsta ne tik šilumą, bet ir gaivą, todėl kambarį reikia vėdinti. Šiltą vasarą augalus galima laikyti lauke, pusšešėlyje ir užuovėjoje. Jie bijo skersvėjų.

Augančias ir žydinčias gloriozas laistykite gausiai. Padėkluose nepalikite vandens. Kas 10 dienų tręškite kompleksinėmis trąšomis žydinčioms gėlėms. Peržydėjęs ir dar kiek pažaliavęs augalas rudeniop apmiršta. Jį laistykite saikingai ir leiskite pamažu nudžiūti. Sunykusius stiebus nukirpkite. Vazonėlius su šakniagumbiais padėkite į tamsią vietą (butą, rūsį), kur žiemą laikosi 15-18 C (ne mažiau kaip 12 C) temperatūra.

Gloriozas galima dauginti ir sėklomis. Jos sėjamos šiltnamyje rudenį (rugsėjį, spalį) į lengvą kompostinę žemę. Dygsta kelis mėnesius. Daigeliams reikia šviesos, bet ne karštos saulės. Sėjinukai vystosi labai lėtai, pražysta ne anksčiau kaip trečiaisiais auginimo metais.

Svarbu: Ir šakniagumbiuose, ir antžeminėje gloriozų dalyje yra nuodingos medžiagos - kolchikino.

Vijoklinės rožės

Vijoklinės rožės 'Golden Showers'

Vijoklinės rožės - puikus pasirinkimas norint papuošti arkas, atramas, obeliskus ar pergoles.

Golden Showers: Tai nuostabi, anksti pradedanti žydėti vijoklinė rožė. Švelniai geltonos, pereinančios į citrininę spalvos žiedai dideli, dvigubi, žydi kekėmis po 3 - 5 žiedus, atviro centro žydėjimo formos. Kvapas-švelnus ir saldus. Žydi gausiai, ilgai, pakartotinai per visą sezoną. Krūmas aukštas, su labai mažai ar visai be dyglių, tankus, šakotas su vidutiniškai žalia, blizgia lapija. Atsparumas ligoms gana aukštas.

Rožės skirstomos į laipiojančias ir vijoklines. Dauguma vijoklinių rožių gausiai žydi visą vasarą, tačiau rudenį pražysta tik keli žiedai. Beveik visų šių rožių stiebai tvirti, nelankstūs. Jos labiau primena krūmus nei vijoklius. Stenkitės jas suformuoti taip, kad pagrindiniai stiebai augtų ne tik vertikaliai, bet ir gultų šiek tiek horizontaliai - taip žydės ne vien viršūnė, užaugs nemažai šoninių šakelių.

Laipiojančios rožės būna aukštos, stiebai lankstūs, ilgi. Gali užaugti net iki 9 m aukščio. Žydi vieną kartą per sezoną, bet labai gausiai.

Citrininė verbena (Aloysia citrodora)

Citrininė verbena

Citrininė verbena - tai lapus metantis krūmas, auginamas dėl savo ypač stipraus ir gaivaus citrinų aromato. Sutrynus lapą, pasklinda intensyvus kvapas. Lapai lancetiški, šviesiai žali. Vasaros pabaigoje gali žydėti smulkiais, baltais žiedeliais.

Sodinama pavasarį į didelį vazoną su geru drenažu. Būtinas reguliarus genėjimas, kad išlaikytų kompaktišką formą. Būtina pernešti į patalpą prieš pirmąsias šalnas. Žiemoja šviesioje, vėsioje (5-10°C) patalpoje. Laistoma labai retai. Vasarą laistoma gausiai, neleidžiant substratui visiškai išdžiūti.

Kalistemonas (Callistemon citrinus)

Kalistemonas

Efektingasis Kalistemonas (Callistemon citrinus, Melaleuca citrina, Bottlebrushes) - endeminis Australijos augalas iš Mirtų šeimos (Myrtaceae). Mėgsta drėgmę ir šilumą, saulę, labai gerai jaučiasi vasarą auginamas terasoje ar balkone, pasodintas dideliame vazone. Atsparus ligoms ir kenkėjams. Gamtoje auga dideliu medėjančiu krūmu.

Sukučiai (Ipomoea)

Sukučiai

Sukučiai (Ipomoea) yra vijoklinių šeimos augalai, kilę iš Pietų Amerikos. Sukutis, dar vadinamas ir Ipomėja - nereikli, sparčiai auganti vienmetė arba daugiametė vijoklinė žolė, kartais krūmas. Skiautėtais lapais, piltuvėlio ar vamzdelio formos žiedais, kurių sutikti galima kuo įvairiausių spalvų. Daug sukučių rūšių yra auginamos kaip dekoratyviniai augalai, jais apželdinami balkonai, pavėsinės, tvoros, ūkiniai pastatai. Kai kurios sukučių rūšys vartojamos maistui. Yra žinoma daugiau nei 500 sukučių rūšių.

Populiarios rūšys:

• Trispalvis sukutis (Ipomoea tricolor)
• Purpurinis sukutis (Ipomoea purpurea)
• Paprastasis sukutis (Ipomoea quamoclit)
• Gebenlapis sukutis (Ipomoea hederacea)
• Baltasis sukutis (Ipomoea alba)
• Batatas (Ipomoea batatas), arba saldžioji bulvė
• Vandeninis sukutis (Ipomoea aquatica)

Sukučiai geriausiai auga saulėtose vietose, bet tinka sodinti ir pavėsyje. Dekoratyvūs sukučiai mūsų klimato juostoje auginami kaip vienmečiai augalai, lietuviškos žiemos jie neišgyvena.

Dauginami sėklomis. Tinkamos sėjai sėklos išsilaiko 3-4 metus. Sėjos laikas - gegužės vidurys. Sėklų apvalkalas yra kietas, todėl prieš sėjant reikia parai užmerkti jas į šiltą (25-30 oC) vandenį, kad išbrinktų. Jei po mirkymo sėklos neišbrinko, apvalkalas atsargiai praduriamas adata, ir sėklos dar parai užmerkiamos į vandenį.

Nedidelius sodinimo indelius pripildę tinkamos žemės, įdėkite į juos po 2-4 sukučio sėklas. Uždenkite indelius polietileno plėvele ar stiklu. Kartas nuo karto pravėdinkite indelius, palaistykite. Tinkamiausia daiginimui temperatūra - 18-20 oC. Sėklos sudygsta per 10-12 dienų.

Kai auginiai paauga iki 15 cm, reikia juos parišti. Prie auginio pagrindo pririšama virvelė, kurios kitas galas įtempiamas aukštyn ir pritvirtinamas prie aukščiau esančio objekto. Taip jauniesiems augalams sukuriama atrama. Auginant auginius, juos 1-2 kartus reikia persodinti į didesnės talpos indelius.

Sutvirtėjusius sukučių auginius į lauką galima persodinti gegužės gale ar birželio pradžioje. Žemė turi būti sušilusi, šalnos pasibaigę. Sodinant į dirvą, reikia išlaikyti tarp augalų apie 20 cm atstumą.

Sukutis nemėgsta vandens pertekliaus dirvoje, tačiau ir pernelyg didelio sausumo nepakenčia - negaunant pakankamai vandens jis gali žydėti menkiau. Vijokliai sukučiai auga ir be papildomo maitinimo, tačiau galima palepinti šį augalą trąšomis, skirtomis žydinčioms gėlėms. Tačiau per didelis trąšų kiekis gali paskatinti vešliau augti sukučio lapus, o žiedus jis kraus menkiau.

Sukutį gali pulti grybelinės ligos. Grybelį sąlygoja pernelyg drėgna žemė apie šaknis, joje užsistovintis vanduo. Sukučiui pavojingi amarai ir voratinklinės erkės. Jei šių kenkėjų ant augalo nėra daug, verta pabandyti juo išnaikinti švelniomis priemonėmis. Amarus purkškite muiluotu vandeniu, voratinklines erkes - tiesiog šaltu vandeniu. Jei kenkėjų daug, reikia griebtis specialių insekticidinių priemonių pagalbos.

Citrininė mėta

Citrininė mėta

Citrininė mėta - tai pipirmėtės (Mentha × piperita) veislė, pasižyminti stipriu ir gaiviu citrinų aromatu. Kartais dar vadinama bergamočių ar apelsinine mėta. Lapai ovalūs, žali, kartais su purpuriniu atspalviu. Žydi vasarą alyviniais žiedeliais.

Sodinama pavasarį arba rudenį. Jei dirva derlinga, tręšti nebūtina. Reguliariai skinamos viršūnėlės, kad augalas labiau šakotųsi. Mėgsta drėgmę. Lengvai dauginama dalijant kerą (šakniastiebius) pavasarį arba rudenį.

Vijokliniai augalai interjere

Vijokliniai augalai - puikus pasirinkimas, kai norima namams suteikti daugiau žalumo ir gyvybės:

• Gebenė (Hedera helix): Priklauso aralijinių šeimos augalų grupei. Šis ištvermingas augalas nesunkiai prisitaiko prie įvairių gyvenimo sąlygų, svarbiausia užtikrinti ryškią šviesą ir pakankamą drėgmę.
• Filodendras (Philodendron): Ajerinių šeimai priklausantis augalas. Jaunų augalų lapai gelsvai išmarginti, o kuo augalas senesnis, tuo lapai didesni. Tropinis ajerinių šeimos augalas, pasižymintis įvairaus dydžio bei formos lapais: plačiais, strėliškais, blizgiais; giliai iškarpytais; širdies formos ir t. t. Mėgsta pusiau ryškią šviesą, savotišką prietemą.
• Vaškuolė (Hoya): Puošnūs, elegantiški augalai, priklausantys stepukinių šeimos augalų grupei. Lapai ovalios formos, tamsiai žali, mėsingi. Žydi kvapniais žiedais, sudarančiais skėčio formos žiedyną. Skirtingos rūšys skiriasi žiedų spalva ir lapų forma. Vaškuolės mėgsta šviesą, bet reikėtų jas saugoti nuo tiesioginių spindulių, ypač vidurdienį. Geriausia statyti prie vakarinio ar į pietus atgręžto lango.

Tad, pasirinkę tinkamą vijoklinę gėlę, galėsite džiaugtis ne tik gražiu augalu, bet ir maloniu aromatu savo namuose ar balkone.

tags: #vijoklines #geles #augancios #patalpoje