Šio straipsnio komentaras atnaujintas atsižvelgiant į teisės aktų, teismų praktiką, Europos Komisijos, Viešųjų pirkimų tarnybos pozicijos pasikeitimus ir parengtas remiantis 2020 m.
Viešųjų pirkimų reglamentavimas žemės ūkio versle
Viešieji pirkimai žemės ūkio versle yra būtini ūkininkams, žemės ūkio bendrovėms ir kitiems asmenims, norintiems pasinaudoti Europos Sąjungos parama. Tačiau, viešųjų pirkimų procesas žemės ūkyje tampa vis sudėtingesnis, reikalauja vis daugiau verslininkų laiko. Žemdirbiai skundžiasi, kad dėl besikeičiančių teisės aktų viešieji pirkimai tampa vis sudėtingesni, ne visada įmanoma įsigyti kokybiškų prekių ir paslaugų, tenka rinktis pigiausią, nors nekokybišką, gaminį.
Tokius pirkimus reglamentuoja Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonių prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklės, taip pat Viešųjų pirkimų įstatymas. Minėtos taisyklės skiriasi nuo bendrųjų taisyklių, jos nuolat kinta, nes siekiama sureguliuoti viešuosius pirkimus žemės ūkio sektoriuje su bendraisiais viešaisiais pirkimais. Pakeitimų tikslas garantuoti procedūrų skaidrumą ir užtikrinti, kad Europos Sąjungos parama būtų naudojama tikslingai, o paramos sumos neviršytų nustatytų ribų.
Viešųjų pirkimų būdai
Viešųjų pirkimų būdai yra du - konkursas arba apklausa. Konkurso organizavimas yra privalomas, kai numatomo pirkimo sutarties vertė be pridėtinės vertės mokesčio yra lygi ar didesnė nei 30 000,00 EUR. Konkursas privalo būti organizuojamas tuo atveju, kai prekių ar paslaugų pirkimo vertę viršija 58 000 Eur be PVM, o darbų - 145 000 Eur be PVM. Tai įpareigoja pirkėją viešai paskelbti apie pirkimą, rašyti kvietimą, teikti siūlymus, vykdyti formalią vokų atplėšimo procedūrą, rengti išsamesnę dokumentaciją.
Apklausa (paprastesnis būdas) turi būti atliekama tuomet, kai prekių ar paslaugų pirkimo vertė yra lygi arba mažesnė nei 58 000 Eur be PVM, o darbų - lygi arba mažesnė nei 145 000 Eur be PVM, taip pat kitais išskirtiniais atvejais (pavyzdžiui, neįvykus konkursui, perkant panašias prekes ir pan.). Kai prekių, paslaugų ar darbų pirkimo sutarties vertė yra didesnė nei 10 000,00 EUR (be PVM), bet mažesnė nei 30 000,00 EUR (be PVM) apklausa vykdoma raštu. Kai prekių, paslaugų ar darbų pirkimo sutarties vertė yra didesnė nei 5000,00 EUR (be PVM), bet mažesnė nei 10 000,00 EUR (be PVM) apklausa gali būti vykdoma žodžiu. Visais atvejais Komisija gali pasirinkti vykdyti pirkimą konkurso būdu.
Akivaizdu, kad kiekvienas didesnis pirkimas turi vykti organizuojant konkursą.
Dažniausiai pasitaikančios klaidos vykdant viešuosius pirkimus
Viešųjų pirkimų analizė rodo, jog visose viešųjų pirkimų stadijose neišvengiama klaidų - tiek rengiant dokumentus, tiek vykdant pirkimus, tiek sudarant pirkimo sutartis. Dažniausiai pasitaiko šios klaidos:
- pateikiamas netinkamas pirkimo objekto apibrėžimas;
- nustatomi netinkami tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai;
- nenumatomos būsimos pirkimo sutarties keitimo galimybės;
- nenurodomi prekių pristatymo, darbų atlikimo terminai;
- nenurodoma apmokėjimo tvarka;
- netinkamai vertinami tiekėjų pasiūlymai;
- neinformuojami tiekėjai apie pirkimo procedūros rezultatus;
- nesilaikoma pretenzijų nagrinėjimo tvarkos;
- netinkamai perkeliamos/pakeičiamos nuostatos iš pirkimo sąlygų į sutartį.
Pasitaiko ir kitokių nusižengimų, pavyzdžiui, prieš vykdydamas pirkimą žemės ūkio subjektas su vienu ar kelias tiekėjais iš anksto aptaria galimas sąlygas.
Numačius pirkimą itin svarbu įvertinti visas su sutartimi susijusias detales: terminų pratęsimo galimybes, apmokėjimo tvarką, kitus dalykus. Pirkimo sutartis po pirkimo gali būti keičiama tik išimtiniais atvejais ir kuomet pakeitimai iš esmės nekeičia pirkimo objekto, jo tiesioginės paskirties ir atitikimo keliamiems standartams. Pirkimo sutarties pakeitimus būtina suderinti su atitinkamu Nacionalinės mokėjimo agentūros teritoriniu paramos administravimo skyriumi dar iki juos pasirašant susitariancioms šalims (išskyrus atvejį, kada sutarties vertė neviršija 28 962 eurų ir keičiamo pirkimo sutarties objekto vertė neviršija 5 proc.
Kartais tenka išgirsti, kad žemdirbys, planuodamas įsigyti konkretų produktą, galvoja, kad numatytas sąlygas gali atitikti tik vienas rinkos tiekėjas. Pagal įstatymus atliekant viešuosius pirkimus yra draudžiama diskriminacija ir galioja lygiateisiškumo principas. Todėl pirkėjas neturi teisės kelti tokių reikalavimų pirkiniui ir tiekėjui, kurie eliminuotų galimybę viešajame pirkime dalyvauti kitiems rinkos dalyviams. Nesilaikant šios nuostatos, bet kuris kitas tiekėjas gali ginčyti konkurso sąlygas, o žemdirbiui turto įsigijimas gali užtrukti daug ilgiau nei tikėtasi.
Nustatant tiekėjo kvalifikaciją, pirkėjui būtina atsižvelgti, kad jo reikalavimai būtų pagrįsti ir proporcingi. Pavyzdžiui, jeigu rinkoje tam tikros kompanijos gaminamas prietaisas (tarkime, kompiuteris) yra vokiečių gamybos, tuomet pirkimo dokumentuose sąlyga prekei turėti vokišką kompiuterį gali būti laikoma diskriminacine.
Pagal Lietuvos Respublikos teismų praktiką, pirkimo sąlygose perkamų daiktų savybės turi būti apibūdinamos tiksliais duomenimis, tačiau laikantis nediskriminavimo principo. Kita vertus, pirkėjui leidžiama nurodyti kai kuriuos tikslius pirkimo objektą kvalifikuojančius kriterijus, technines charakteristikas, jei jis taip pat nurodo, kad pripažins ir analogiškus arba ekvivalentiškus (lygiaverčius) objektus. Taip pirkėjas yra įpareigojamas rinktis iš visų galimų tam tikrus funkcinius reikalavimus atitinkančių pirkimo objektų.
Pirkėjo nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tuomet, kai pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų pagrindimas.
Tačiau net ir sąžiningai perkant būna nesusipratimų. Pasitaiko atvejų, kai Nacionalinė mokėjimo agentūra priekaištauja dėl to, kad pirkėjas įsigijo brangesnę techniką nei galima rinkos kaina, ir kelia klausimą dėl dalies paramos neišmokėjimo. Esant tokiai situacijai, žemdirbys turėtų įrodyti, kad jo investicijos atitinka pagrįstų išlaidų kriterijų, t. y. prekės yra įsigytos už kainas, kurios yra ne didesnės už įprastas rinkoje egzistuojančias kainas, tad racionalus lėšų panaudojimo principas nėra pažeistas.
Agroverslas gali teikti papildomus paaiškinimus Nacionalinei mokėjimo agentūrai, prašyti technikos ar paslaugų tiekėjų papildomų duomenų ir pasitelkti visas įrodinėjimo priemones, kad būtų pagrįstos jo išlaidos.
Kiekvienu konkrečiu atveju į tai privalu žiurėti itin rimtai. Pateikus neišsamų, nepakankamai motyvuotą pagrindimą, tinkamomis finansuoti išlaidomis pripažįstama tik rinkoje nustatyta analogiškų prekių (paslaugų) ar darbų kaina, o rinkos kainą viršijančios išlaidų dalis priskiriama prie nefinansuotinų išlaidų. Nacionalinė mokėjimo agentūra savo ruožtu privalo dalykiškai vertinti pateiktus įrodymus ir aiškiai argumentuoti, jeigu mano, kad minėti įrodymai nėra pakankami, t. y. verslo pažeidimas įrodomas.
Žemės ūkio versle populiari nuomonė, kad mažiausios kainos kriterijus yra nesuderinamas su šalies modernizavimu, nes juo remiantis yra įsigyjama nauja, tačiau technologiškai pasenusi technika, kuri negali užtikrinti modernaus žemės ūkio. Ūkiai teigia, kad yra priversti įsigyti pigiausią techniką dėl pernelyg sudėtingos viešųjų pirkimų tvarkos.
Vis dėlto darbštesniems norėtųsi priminti, kad žemės ūkio, kaip ir kito verslo subjektai, vykdantys viešuosius pirkimus, turi galimybę prekes įsigyti ne tik pagal mažiausios kainos, bet ir pagal ekonominio naudingumo kriterijų.
Organizuojant viešąjį pirkimą pagal ekonominio naudingumo kriterijų, yra atsižvelgiama ne tik į mažą kainą, bet ir į kvalifikacijos, kokybės reikalavimus, taip pat tiekėjo įsipareigojimus.
Teismai, vertindami pasirinkimo kriterijus, formuoja praktiką, kad ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų ir jų svertinių svorių nustatymas yra perkančiosios organizacijos prerogatyva, nes būtent ji žino reikalingų įsigyti prekių, darbų specifiką, pobūdį, apimtį, taigi tik ji gali spręsti, kokius reikalavimus reikia kelti tiekėjo kompetencijai ir jo pajėgumui vykdyti viešojo pirkimo sutartį.
Trumpųjų maisto tiekimo grandinių svarba
Trumpųjų maisto tiekimo grandinių vystymui Lietuvoje skiriama vis daugiau dėmesio - tam kuriama palanki teisinė bazė, įsitraukia vis daugiau žemės ūkio sektoriaus dalyvių, o vartotojams suteikiama galimybė įsigyti šviežių ir sveikų vietos produktų. Tai yra vienas ES Žaliojo kurso pagrindų, siekiant sukurti tvarią maisto sistemą.
ŽŪM Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento Programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus patarėja Nomeda Padvaiskaitė atkreipė dėmesį, kad prieš metus, 2023-ųjų sausio 1 d., įsigaliojus Viešųjų pirkimų įstatymo išimčiai, kai maisto produktų pirkimas iš trumpųjų maisto tiekimo grandinių leidžiamas supaprastintai, neskelbiamų derybų būdu, buvo būtina papildyti šį įstatymą aiškia trumpųjų maisto tiekimo grandinių apibrėžtimi.
„Ir Viešųjų pirkimų tarnybai, ir perkančiosioms organizacijoms reikėjo aiškumo, kas yra trumpoji maisto tiekimo grandinė. Reikėjo šią sąvoką reglamentuoti nacionaliniu mastu, nes iki to sąvoka buvo įforminta tik žemės ūkio ministro įsakymu, kuris taikomas teikiant ES investicinę paramą trumposioms tiekimo grandinėms“, - aiškino ŽŪM atstovė.
Taip atvertos palankios galimybės žemės ūkio produktų gamintojams, savo valdoje pagamintos produkcijos perdirbėjams, žemės ūkio kooperatyvams, vienijantiems Lietuvos ūkininkus, realizuoti pačių užaugintus ar pagamintus žemės ūkio ir maisto produktus Lietuvoje ir užtikrinti supaprastintą jų tiekimą perkančiosioms organizacijoms. O šioms tapo aišku, iš kokių tiekėjų galima įsigyti žemės ūkio ir maisto produktų, pasinaudojant Viešųjų pirkimų įstatymo išimtimi.
„Tikimės, kad daugiau ūkininkų įsitrauks į trumpąsias maisto tiekimo grandines ir drąsiau dalyvaus viešuosiuose pirkimuose. Paprastai žemdirbiai yra linkę dirbti savo tiesioginį darbą, dažnai nemėgsta tvarkyti buhalterijos, administracinių darbų. O jei reikia dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir vykdyti konkursą, kelia rankas aukštyn. Supaprastinus pirkimų tvarką, jie galės daug lengviau pasinaudoti įstatymo išimtimi, pavyzdžiui, pasiskambins ir susitars su darželiu dėl produkcijos tiekimo“, - teigė N. Padvaiskaitė.
Pabrėžtina, kad numatyta išimtimi gali pasinaudoti tik labai maži, maži ir vidutiniai žemės ūkio veiklos subjektai arba jų grupės: ūkininkai, žemės ūkio kooperatyvai, žemės ūkio bendrovės. Jie maisto produktus gali tiekti tiesiogiai arba jungtinės veiklos sutarties pagrindu pasitelkiant ne daugiau kaip vieną tarpininką.
ŽŪM Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento Programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus patarėja pastebėjo, kad Lietuvoje vis aktyviau plėtojamos trumposios maisto tiekimo grandinės. Tam skiriama europinė ir nacionalinio biudžeto parama.
„Pasinaudojus ES teikiama investicine parama, šalyje yra įsikūrusios 28 trumposios maisto tiekimo grandinės - tai yra bendradarbiavimo pagrindu vykdomi projektai, kai pareiškėjai kartu su partneriais teikia paraišką ir prašo paramos. Į trumpas tiekimo grandines netiesiogiai yra įsitraukę vaikų darželiai, kurie vaikus maitina ekologiškais ir pagal maisto kokybės sistemas užaugintais produktais ir gauna nacionalinę paramą. Jiems produkciją tiekia smulkūs ir vidutiniai ūkiai ar į kooperatyvus susivieniję ūkininkai. O kiek dar veikia sveiko maisto parduotuvėlių, kurios nėra paprašiusios paramos“, - vardijo N. Mūsų svetainė naudoja slapukus (angl. cookies).
Tiekėjų teisė remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais
Pirma, komentuojamoje teisės normoje bendrai įtvirtinta aptariama tiekėjų teisė. Antra, VPĮ 49 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad forma (pagrindas), kuria ši teisė gali būti realizuojama, neturi teisinės reikšmės, t. y. Taigi, pagal VPĮ 49 straipsnio 1 dalį tiekėjas turi teisę remtis trečiųjų asmenų pajėgumais, siekdamas pagrįsti kvalifikacijos atitiktį. Ši teisės norma aiškintina plačiai. Jos tikslas yra sudaryti maksimalias galimybes tiekėjams įrodinėti savo kvalifikacijos atitiktį. Komentuojama nuostata į rašytinę teisę perkeliamos taisyklės, ESTT suformuotos minėtose Ballast Nedam, Hostl Italia, Swm Costruzioni, Ostas celtnieks ir kitose bylose.
Tiekėjams taip pat nedraudžiama sumuoti įvairių ūkio subjektų pajėgumų tam, kad šie atitiktų konkrečius reikalavimus, t. y. Kita vertus, tiekėjui nepakanka tik nurodyti pasiūlyme bet kokį ūkio subjektą, kurio pajėgumais tiekėjas remiasi. Ši nuostata neturi būti suprantama kaip draudimas pirkimo sutarties vykdymo metu pakeisti ūkio subjektus, kurių pajėgumais tiekėjas remiasi.
Jeigu pirkimo objektas sudėtinis ir tiekėjas netaiko atitinkamo standarto visoms perkančiosios organizacijos pirkimo objekto sritims, tokiu atveju tiekėjas, kuris pats neatitinka keliamo reikalavimo, gali pasitelkti ūkio subjektą, taikantį reikalaujamą standartą, nustatytam reikalavimui atitikti.
Reikalavimai išsilavinimui, profesinei kvalifikacijai ar patirčiai
VPĮ 49 straipsnio 2 dalis taikoma tuomet, kai perkančioji organizacija nustato konkrečius kvalifikacijos reikalavimus: jeigu pirkimo dokumentuose reikalaujama išsilavinimo, profesinės kvalifikacijos ar profesinės patirties. Taigi VPĮ 49 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kokiu būdu taikomas nurodytas ribojimas, t. y. nustatomas įpareigojimas, kad ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, pirkimo sutarties vykdymo metu perkančiosios organizacijos naudai faktiškai suteiktų paslaugas, atliktų darbus, kuriems reikia jų turimų pajėgumų. Taigi įstatyme įtvirtinti atvejai, kai rėmimasis kito subjekto pajėgumu lemia privalomą tokio subjekto pasitelkimą, jo įtraukimą į tiesioginį ar netiesioginį santykį su perkančiąja organizacija. Taip įtvirtinamas privalomas ūkio subjektų bendradarbiavimas, vykdant pirkimo sutartį.
Kvalifikacijos reikalavimai, dėl kurių perkančioji organizacija gali taikyti ribojimus, t. y. ribojamas pajėgumų perdavimas, t. y. ypatingomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į konkretaus pirkimo pobūdį ir tikslus, trečiasis subjektais negali dalyviui tik perduoti savo pajėgumų, kurie būtini tam tikrai pirkimo sutarčiai (ar jos daliai) įvykdyti. Faktinis dalies pirkimo sutarties vykdymo perdavimas kitam ūkio subjektui, be kita ko, turi atitikti VPĮ 49 straipsnio 7 dalies reikalavimą, kad esmines perkančiosios organizacijos aiškiai nurodytas užduotis privalo atlikti pats tiekėjas, o ne pasitelkiamas kitas ūkio subjektas.
Tiekėjų pareigos remiantis kitų ūkio subjektų pajėgumais
VPĮ 49 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos pareigos tiekėjams, jeigu jie siekia remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais. Ūkio subjektų rėmimosi faktas, priešingai nei pats jų pajėgumas, nėra objektyvi kategorija, kurią galima tikslinti pagal VPĮ 45 straipsnio 3 dalies nuostatas. Perkančiosios organizacijos informavimui nėra keliami jokie specialūs reikalavimai. Paprastai kitų ūkio subjektų pasitelkimas gali būti išviešintas pasiūlymo (paraiškos) formoje, tiekėjo EBVPD, pasiūlyme pateikiant susitarimą su kitu ūkio subjektu ar kitą atitinkamą dokumentą, nurodant kitą ūkio subjektą, pavyzdžiui, specialistų sąraše, pateikiant kitų ūkio subjektų kvalifikaciją įrodančius dokumentus ir pan. VPĮ 49 straipsnio 3 dalies reikalavimas turi būti aiškinamas kartu su VPĮ 49 straipsnio 1 dalimi, t. y. tiekėjas neribojamas, kokia forma gali pasitelkti kitų ūkio subjektų pajėgumus, tačiau turi pateikti tai įrodantį dokumentą.
Taip pat rėmimasis pajėgumais turi būti ne tik pirkimo procedūrų metu, bet visą pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį. Dėl to, jeigu ūkio subjektas pateikia įrodymus išimtinai tik dėl dalyvavimo pirkime, bet nėra jokių įrodymų dėl jo tolesnio dalyvavimo pirkimo sutarties vykdymo metu (pirkimo pabaiga laikoma pirkimo sutarties sudarymas, detaliau žiūrėti VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 1 punkto komentarą), tuomet nelaikoma, kad tiekėjas tinkamai įrodė, kad kito ūkio subjekto pajėgumai jam bus prieinami.
AB “Panevėžio butų ūkis” vykdomų pirkimų sąlygos ir tvarka
Tvarkos aprašas nustato AB „Panevėžio butų ūkis“(toliau - Bendrovė) administracijos vykdomų pirkimų iš bendrovės lėšų sąlygas ir tvarką. Bendrovėje direktoriaus įsakymu pagal perkamų prekių, paslaugų ir darbų grupes sudaromos komisijos. Komisijos paruošia sekančių metų pirkimų planus, nustato perkamų prekių, paslaugų ir darbų rūšis, paskiria atsakingus pirkimų organizatorius, atsižvelgdamos į sudaromas palankiausias prekių tiekimo sąlygas tvirtina Tiekėjų sąrašą. Tiekėjų sąrašai gali būti papildomi atsiradus naujiems tiekėjams.
Kiekvienas pirkimo procedūrose dalyvaujantis ar priimantis sprendimus, susijusius su pirkimu, asmuo (komisijos nariai, pirkimų iniciatoriai, pirkimų organizatoriai) turi pasirašyti Viešųjų pirkimų tarnybos kartu su Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija nustatytos formos nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą.
Komisija pirkimą gali vykdyti apklausos arba konkurso būdu. Organizatorius pirkimą gali vykdyti apklausos (žodžiu ar raštu) būdu. Kai numatoma prekių pirkimo sutarties vertė lygi arba mažesnė nei 2000,00 EUR (be PVM), Organizatorius pirkimą vykdo iš Bendrovės direktoriaus patvirtinto Tiekėjų sąrašo. Pirkimas pradedamas organizuoti, kai Organizatorius iš Iniciatoriaus gauna Pirkimų paraišką.
Pirkimo organizatorius pirkimo pradžioje privalo tiekėjams pateikti tikslius ir aiškius minimalius techninius ir (arba) funkcinius perkamų prekių, paslaugų ir darbų reikalavimus ir (arba) apibūdinti norimą rezultatą, pasiūlymo pateikimo terminą, kitas pirkimo sąlygas ir tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijus, siūlomas šalims pasirašyti pirkimo sutarties sąlygas.
Apklausa gali būti atliekama raštu arba pasinaudojant viešai tiekėjų pateikta informacija (internete, reklaminėje medžiagoje ir pan.) apie siūlomas prekes, paslaugas, darbus.
Atsižvelgdamas į pirkimo būdą ir sudėtingumą, pirkimo organizatorius privalo nustatyti protingą pasiūlymų pateikimo terminą.
Nepriklausomai nuo pasirinkto pirkimo būdo Pirkimo organizatorius, užtikrindamas Tvarkos aprašo 4-5 punktuose nustatytų principų laikymąsi, turi teisę derėtis su tiekėjais dėl techninių, ekonominių, teisinių ir kitokių pasiūlymo sąlygų siekdamas ekonomiškiausio rezultato. Derybos turi būti vykdomos su visais tiekėjais, pateikusiais pirkimų organizatoriui nustatytus minimalius reikalavimus atitikusius pirminius pasiūlymus. Derybų metu tiekėjai neturi būti diskriminuojami jiems pateikiant skirtingą informaciją arba kaip nors kitaip ribojant atskirų tiekėjų galimybes pagerinti savo pasiūlymus. Derybų rezultatai įforminami protokolu.
Tiekėjų galutiniai pasiūlymai vertinami pagal tiekėjams pirkimo pradžioje nurodytus vertinimo kriterijus.
Pirkimo organizatorius turi parengti ir užpildyti apklausos (žodžiu ar raštu) atveju - Tiekėjų apklausos pažymą, konkurso atveju - konkurso vertinimo protokolą ir kitus vertinimo dokumentus. Perkant konkurso būdu, konkurso vertinimo protokolą ir (arba) kitus vertinimo dokumentus privalo užpildyti ir pasirašyti komisija. Organizatorių Tiekėjų apklausos pažymos registruojamos Tiekėjų apklausos registravimo žurnale.
Pirkimo organizatorius gali prašyti, kad tiekėjai paaiškintų savo pasiūlymus, tačiau negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto apklausos ar konkurso metu, ar galutinio pasiūlymo, pateikto derybų metu, esmės - pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Pirkimo organizatorius, pasiūlymų vertinimo metu radęs pasiūlyme nurodytos kainos apskaičiavimo klaidų, privalo paprašyti tiekėjų per nurodytą terminą ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant vokų su pasiūlymais atplėšimo posėdžio metu paskelbtos kainos. Taisydamas pasiūlyme nurodytas aritmetines klaidas, tiekėjas neturi teisės atsisakyti kainos sudedamųjų dalių arba papildyti kainą naujomis dalimis.
Priėmęs sprendimą nutraukti pirkimo procedūras, Pirkimo organizatorius ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo privalo apie šį sprendimą pranešti visiems pasiūlymus pateikusiems tiekėjams, o jeigu pirkimo procedūros nutraukiamos iki galutinio pasiūlymo pateikimo termino, - visiems pirkimo sąlygas ir (arba) pirkimų dokumentus įsigijusiems tiekėjams.
Vykdant apklausą arba perkant konkurso būdu, išskyrus atvejus, kai apklausa vykdoma pasinaudojant viešai tiekėjų pateikta informacija (internete, reklaminėje medžiagoje ir pan.), Pirkimo organizatorius nedelsdamas (ne vėliau kaip per 5 darbo dienas) tiekėjus raštu informuoja apie priimtą sprendimą, nurodydamas laimėtoją, su kuriuo numatoma sudaryti pirkimo sutartį.
Pirkimo sutartis sudaroma su laimėjusį pasiūlymą pateikusiu tiekėju arba, kai kreipiamasi tik į vieną tiekėją, su vienintelį pasiūlymą pateikusiu tiekėju, kurio galutinis pasiūlymas atitinka pirkimo organizatoriaus nustatytus reikalavimus. Sudarant pirkimo sutartį negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina (jei buvo vykdytos derybos Tvarkos aprašo 30 punkte nustatyta tvarka - derybų protokole užfiksuota galutinė derybų kaina) ir pirkimo dokumentuose bei galutiniame pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos.
Sutartis sudaroma raštu. Žodžiu ji gali būti sudaroma tik tada, kai pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 5000,00 Eur (be PVM), sutartimi laikyti sąskaitą faktūrą arba kitus buhalterinės apskaitos dokumentus.
Tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją per 5 darbo dienas nuo bendrovės pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos. Kiekviena pretenzija, nesutarimas ar reikalavimas, gali būti sprendžiami derybų keliu. Šiuo atveju į pretenziją, nesutarimą ar reikalavimą atsako pirkimo organizatorius. Nepavykus pretenzijos, nesutarimo ar reikalavimo išspręsti derybų keliu, direktoriaus įsakymu kiekvienam atvejui spręsti sudaroma pirkimų pretenzijų nagrinėjimo komisija, kurią sudaro ne mažiau kaip 3 (trys) nariai, t.y.
Raštu reiškia bet kokią informacijos išraišką žodžiais arba skaičiais, kurią galima perskaityti, atgaminti ir perduoti.