Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius nekilnojamojo turto registro sistemos aspektus, valdytojo funkcijas ir steigimo ypatumus. Ypatingai svarbūs yra šeši pagrindiniai valstybės registrai, kuriuose kaupiamą informaciją naudoja ne tik registro steigėjai, tvarkytojai, bet taip pat ir gyventojai, verslo subjektai, sukaupta informacija yra būtina valstybės institucijų veikloje, naudinga tarpvalstybiniame bendradarbiavime. Pagrindiniai valstybės registrai, kurių pagrindu kuriama dauguma kitų registrų yra Juridinių asmenų, Gyventojų, Nekilnojamojo turto, Adresų, Įstatymų ir kitų teisės aktų bei Hipotekos registras.
Šie registrai yra labiausiai reikalingi verslo plėtrai, šalies ūkio valdymui, užsienio ryšiams. Gyventojai, juridiniai asmenys, nekilnojamasis turtas yra mūsų visuomenės pagrindas.
Valstybinis reguliavimas yra viena iš valstybinio valdymo funkcijų, jis apibūdinamas ir užtikrinamas valstybės nustatomomis bendrosiomis taisyklėmis, kurių turi laikytis visuomeniniais santykiais susiję subjektai. Registravimo sistemos užtikrina duomenų apie šiuos objektus kaupimą, tų duomenų patikimumą. Atliekama verslininkų legitimacija, kuri išreiškia jų, kaip subjektų, valstybinę apskaitą, duomenų, patikimumą visuomeniniu požiūriu, surinkimą, jų būklę, jų atsiradimo teisėtumą kontrolę, galimybę pakeisti ar nutraukti verslininko statusą. Valstybinio valdymo institucijos, remdamosi šia informacija, gali kurti administravimo tobulinimo strategijas.
Nekilnojamojo Turto Registras
Nekilnojamojo turto registras steigiamas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti. Nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai laikomi įregistruotais, kai atitinkami duomenys įrašomi į nekilnojamojo turto registrą.
Registro paskirtis - registruoti Nuostatų 13 punkte nurodytus Registro objektus ir tvarkyti Registro duomenis. Asmens duomenys Registre tvarkomi šiame Registre įregistruotų daiktinių teisių turėtojų ir kitų su daiktinėmis teisėmis, šių teisių suvaržymais, įregistruotais juridiniais faktais susijusių asmenų asmens tapatybės nustatymo, Registro objektų registravimo, Registro duomenų teikimo ir Registro objektų apskaitos tikslais.
Registro duomenys kaupiami ir saugomi vienoje Registro duomenų bazėje. Registras tvarkomas vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymu, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, Nuostatais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais registrų (kadastrų) veiklą ir Registro duomenų tvarkymą.
Registro valdytoja, Registre tvarkomų asmens duomenų valdytoja yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau - Registro valdytojas). Registro tvarkytoja, Registre tvarkomų asmens duomenų tvarkytoja yra valstybės įmonė Registrų centras (toliau - Registro tvarkytojas). Registro tvarkytoją sudaro centrinis padalinys (toliau - Centrinis registratorius) ir teritoriniai padaliniai (toliau - teritoriniai registratoriai). Visi teritoriniai registratoriai pavaldūs i...
Pagrindinių valstybės registrų modernizavimas, t.y. vis platesnis informacinių technologijų taikymas, registro tvarkymo įstaigoms teikia vis daugiau galimybių efektyviai tvarkyti duomenis. Tvarkymo funkcijų perkėlimas į elektroninę erdvę įgalina kaupti išsamesnę, aktualesnę, tikslesnę informaciją apie šalies gyventojus, juridinius asmenis, turtą, supaprastinti sukauptos informacijos perdavimą tretiesiems asmenims ir ją efektyviau tvarkyti.
Reikia atkreipti dėmesį, kad registras nėra paprastas sąrašas, tai informacija, kuri saugoma tam tikru būdu, tam tikromis technologinėmis priemonėmis, tam tikroje aplinkoje ir vartojama tam tikros vartotojų rato. Registrai steigiami teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka, o juose kaupiama informacija aktuali įvairioms visuomenės grupėms. Valstybės registrų įstatyme valstybės registras apibūdinamas kaip teisinis, organizacinis, technologinis priemonių visuma, skirta registruoti įstatymų nustatytus registro objektus, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti bei teikti fiziniams ir juridiniams asmenims registruojamų objektų kiekybinius, kokybinius, geografinius ir kitus duomenis ir dokumentus.
Pasibaigus bet kokio statinio ar namo statybai, jis turi būti užregistruotas VĮ Registrų centre, o savininkui išduodamas nuosavybės dokumentas. Namo ir (ar) statinio pridavimo procese didelį vaidmenį atlieka ir kadastrinių matavimų darbų atlikimas. Kadastriniai matavimai atspindi daikto dydį, fizinę būklę, turto vertę, buvimo vietą (adresą) ir kitus objekto rodiklius, taip pat fiksuojamus nekilnojamojo turto pakitimus.
Norint namą įregistruoti nekilnojamo turto registre, pagrindiniu dokumentu yra laikomas statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą.
Dokumentai Reikalingi Namo Pridavimui
Baigta statyba - namo pridavimui reikia turėti šiuos dokumentus:
- Statybos leidimas;
- Statinio projektas;
- Statinio kadastro duomenų byla;
- Požeminių inžinierinių tinklų kontrolinės geodezinės nuotraukos;
- Žemės sklypo su statiniais geodezinė nuotrauka;
- Pažyma apie energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimą, užbaigus jų montavimo, paleidimo ir derinimo darbus;
- Pastato energetinio naudingumo sertifikatas;
- Pastato garso klasifikavimo protokolas (kai yra privalomas);
- Besiribojančių žemės sklypų savininkų (valdytojų) rašytiniai sutikimai (kai yra privalomi);
- Žemės sklypo bendraturčių rašytiniai sutikimai (kai tokie yra);
- Statinio paveldėjimo teisės liudijimas (kai toks yra);
- Statytojo įgaliojimas;
- Statybos darbų draudimo polisas kartu su jo apmokėjimą įrodančio dokumento kopija;
- Geriamojo vandens kokybės tyrimo dokumentas bei Nacionalinio visuomenės sveikatos centro išvada apie šių tyrimų rezultatų atitiktį visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų nustatytiems reikalavimams arba geriamojo vandens gręžinio pasas;
- Pažyma apie statinio atitiktį projektui.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta aukščiau, reikalingi šie pagrindiniai žingsniai:
- Prašymo dėl statybos užbaigimo kartu su reikalingais dokumentais pateikimas.
- Pateikti prašymą VĮ Registrų centrui dėl statinio įregistravimo.
Duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, daiktines teises į jį, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus įrašomi į registrą tik įvykdžius registravimą. Dokumentai yra būtini nekilnojamojo turto registro objektui įregistruoti. Dokumentai, kurių pagrindu prašoma atlikti registraciją, turi būti surašyti įskaitomai, juose turi būti pilni asmenų, susijusių su registracija, vardai, pavardės, pavadinimai, adresai, kodai bei nekilnojamojo daikto, susijusio su registracija, unikalus numeris, kuris suteikiamas Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka.
Pagrindinis registravimo privalumas - užtikrinama nekilnojamojo turto savininkų ir kitų asmenų teisių į tą turtą ir tų teisių apribojimų valstybinė apsauga saugioje, paprastoje ir ekonomiškoje Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje. Tai nuosavybės teisės tikrumo tikrinimas.
MAĮ pakeitimai ir jų įtaka Turto bankui
2025 m. lapkričio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė šiuos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) pakeitimus. Šiais pakeitimais siekiama suderinti MAĮ nuostatas su Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo (toliau - VIIVĮ) nuostatomis, kadangi 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai VIIVĮ redakcijai, pasikeitė valstybės informacinių išteklių valdymo reglamentavimas.
MAĮ pakeitimo įstatymas Nr. XV-511 įsigalioja 2026 m. liepos 1 d., o Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir centrinis mokesčių administratorius iki 2026 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
2025 m. lapkričio 27 d. priimtas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 33, 63, 64, 95, 102 ir 106 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XV-616.
2025 m. lapkričio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 33, 39 ir 93 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XV-532 yra susijęs su nauja redakcija dėstomu Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymu, pagal kurį valstybės įmonę Turto bankas pertvarkius į akcinę bendrovę, iš esmės išgryninamos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo funkcijos, paliekant jam centralizuotai valdyti valstybės nekilnojamąjį turtą. Šiuo įstatymu siekiama stiprinti valstybės nekilnojamojo turto centralizuoto valdymo įgyvendinimą, perduodant kitiems subjektams (jų atliekamas funkcijas atitinkančias) tiesiogiai su valstybės nekilnojamojo turto valdymu nesusijusias, mažėjančių apimčių skolų išieškojimo, paskolų ir valstybės garantijų administravimo funkcijas.
Atsižvelgiant į tai, 2026 m. birželio 1 d. įsigaliojus MAĮ pakeitimo įstatymui Nr. XV-532, akcinė bendrovė Turto bankas (toliau - Turto bankas) nebevykdys pagal MAĮ mokestinių nepriemokų išieškojimo, ir užbaigs tik skolų likučių išieškojimą, neperduodant Turto bankui naujų skolų valstybei išieškojimo.
Atsižvelgiant į tai, VMI prie FM, atlikdama jai pavestas funkcijas, nebeturės teisės finansų ministro nustatyta tvarka perduoti atstovavimo pagrindais arba perleidžiant reikalavimo teisę mokesčių mokėtojo mokestinių nepriemokų išieškojimo centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui. Turto bankui nebeperimant mokestinių nepriemokų išieškojimo, Turto bankui nebeaktualu gauti informaciją apie mokesčių mokėtoją, t. y. pripažinus netekusiu galios MAĮ 39 straipsnio 1 dalies 8 punktą, Turto bankas nebebus subjektu, kuriam teikiama informacija apie mokesčių mokėtoją. Taip pat panaikinama neaktuali MAĮ 93 straipsnio 3 dalį nuostata, pagal kurią mokesčių administratoriui perleidus reikalavimo teisę centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui, mokestinė nepriemoka nurašoma iš biudžeto pajamų apskaitos dokumentų.
Šią informaciją rasite VMI prie FM 2025-12-11 rašte Nr. (29.3-31-3) Mr-R-4593.
Nekilnojamojo turto registras yra esminė valstybės valdymo dalis, užtikrinanti nuosavybės teisių apsaugą ir skatinanti ekonomikos vystymąsi.
Lietuvos Respublikos Vyriausybę sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai. Ministrą Pirmininką Lietuvos Respublikos Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Lietuvos Respublikos Prezidentas. Paskirtasis Ministras Pirminkas ne vėliau kaip per 15 d. pristato Seimui savo sudarytą ir Prezidento patvirtintą Vyriausybę ir pateikia svarstyti jos programą. Jei Seimas motyvuotu nutarimu nepritaria šiai programai, Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 d. nuo nepritarimo dienos pateikia svarstyti naują programą. Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritaria jos programai. Seimui pritarus Vyriausybės programai, ji per 3 mėn. privalo parengti ir patvirtinti konkrečias priemones šiai programai įgyvendinti. Pradėdami eiti pareigas Ministras Pirmininkas ir ministrai prisiekia Seimo posėdyje. Priesaiką priima Seimo Pirmininkas. Vyriausybė tvarko krašto reikalus, rūpinasi teritorijos neliečiamybe, valstybės saugumu ir viešąja tvarka, vykdo įstatymus ir Seimo nutarimus, Prezidento dekretus, koordinuoja ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų veiklą. Vyriausybė valstybės valdymo reikalus sprendžia posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma priimdama nutarimus. Vyriausybės nutarimus pasirašo Ministras Pirmininkas ir tos srities ministras. Už visą savo veiklą Vyriausybė solidariai atsakinga Seimui, ji ne rečiau kaip kartą per metus pateikia Seimui savo metinę veiklos ataskaitą. Vyriausybė grąžina savo įgaliojimus Prezidentui po Seimo rinkimų ar išrinkus Prezidentą. Pasikeitus daugiau kaip pusei ministrų Vyriausybė turi iš naujo gauti Seimo įgaliojimus, priešingu atveju Vyriausybė turi atsistatydinti. Vyriausybė t. p. privalo atsistatydinti Seimui du kartus iš eilės nepritarus naujai sudarytos Vyriausybės programai, visų Seimo narių balsų dauguma slaptu balsavimu pareiškus nepasitikėjimą Vyriausybe ar Ministru Pirmininku, atsistatydinus ar mirus Ministrui Pirmininkui, po Seimo rinkimų, kai sudaroma nauja Vyriausybė. Ministras privalo atsistatydinti, kai nepasitikėjimą juo slaptu balsavimu pareiškia daugiau kaip pusė visų Seimo narių. Ministras Pirmininkas ir ministrai negali užimti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti verslo, komercijos ar kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse, t. p. Ministras Pirmininkas atstovauja Vyriausybei ir vadovauja jos veiklai. Kol nėra Ministro Pirmininko ar jis negali eiti savo pareigų, Prezidentas ne ilgesniam kaip 60 d. laikotarpiui Ministro Pirmininko teikimu paveda vienam iš ministrų jį pavaduoti; kai tokio teikimo nėra, Prezidentas vienam iš ministrų paveda pavaduoti Ministrą Pirmininką. Ministras vadovauja ministerijai, sprendžia jos kompetencijai priklausančius klausimus, t. p. vykdo kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Ministrą laikinai gali pavaduoti Ministro Pirmininko paskirtas kitas Vyriausybės narys. Ministerijų veiklą reglamentuoja Vyriausybės tvirtinami nuostatai. Vyriausybės atstovas tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas Vyriausybei, jį skiria Vyriausybė ketverių metų kadencijai viešo konkurso būdu. Vyriausybės atstovo veiklą reglamentuoja Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymas (1998, nauja redakcija 2004). Vyriausybė kiekvienoje apskrityje skiria vieną Vyriausybės atstovą, kuris atlieka savivaldybių administracinę priežiūrą. Vyriausybės atstovas tikrina savivaldybių priimamus teisės aktus, neteisėtus teisės aktus siūlo panaikinti ar pakeisti, reikalauja, kad būtų laikomasi įstatymų. Jei savivaldybė, apsvarsčiusi Vyriausybės atstovo teikimą, atsisako savo priimtą teisės aktą pakeisti ar panaikinti, Vyriausybės atstovas šį aktą skundžia teismui. Vyriausybės atstovas turi teisę dalyvauti savivaldybės tarybų posėdžiuose, motyvuotu teikimu siūlyti savivaldybės tarybai svarstyti neteisėto teisės akto pakeitimo ar panaikinimo klausimą, pateikti rašytinį reikalavimą neatidėliojant įgyvendinti įstatymą ar vykdyti Vyriausybės sprendimą. 1993 07 01 priimtas pirmasis po Nepriklausomybės atkūrimo Vyriausybės atstovo įstatymas. Įgyvendindama šį įstatymą Vyriausybė 1993 10 05 nutarimu Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovų regionuose įsteigė 12 Vyriausybės atstovų pareigybių. Pirmasis Vyriausybės atstovas 1993 10 08 buvo paskirtas Vilniuje, vėliau - kituose regionuose. 1995 03 09 nutarimu Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovų regionuose tarnybų reorganizavimo Vyriausybės atstovų skaičius sumažintas nuo 12 iki 10 (sujungus Vyriausybės atstovų Vilniaus mieste ir regione bei Kauno mieste ir regione tarnybas). 1996 12 12 priimtas Apskrities valdymo įstatymo pakeitimo ir papildymo bei Vyriausybės atstovo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymas, kuriuo panaikinta Vyriausybės atstovo institucija, o savivaldybių veiklos teisėtumo priežiūros funkcija perduota apskričių viršininkams. Vyriausybės atstovo institucija buvo atkurta 1998 05 14 priimtu Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymu. 2002 12 10 priimta nauja šio įstatymo redakcija detalizavo ir išplėtė Vyriausybės atstovų teises ir įgaliojimus, apibrėžė Vyriausybės atstovų tarnybos statusą. 2019 06 19 Vyriausybės nutarimu Dėl vyriausybės atstovų tarnybų reorganizavimo, vyriausybės atstovų tarnybų reorganizavimo sąlygų aprašo ir vyriausybės atstovų įstaigos nuostatų patvirtinimo 10 Vyriausybės atstovų tarnybų sujungtos į Vyriausybės atstovų įstaigą (pradėjo veikti 2019 07 02). Įstaigos, veikiančios prie Vyriausybės (2019): Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, Lietuvos statistikos, Tautinių mažumų departamentai, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Vyriausybei atskaitingos valstybės institucijos ir įstaigos (2019): Mokestinių ginčų, Lietuvos administracinių ginčų komisijos, Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija, Ryšių reguliavimo, Viešųjų pirkimų tarnybos, valstybės įmonė Turto bankas, t. p. Pirmoji Lietuvos Respublikos vyriausybė. 1918-40 vykdomosios valdžios funkcijas atliko Lietuvos Ministrų Kabinetas (nuo 1938 Lietuvos Ministrų Taryba). Pagal 1918 11 02 Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos Pamatinius Dėsnius vykdomoji valdžia pavesta Ministrų Kabinetui (pirmoji Lietuvos Vyriausybė veikė 1918 11 11-1918 12 26, Ministras Pirmininkas A. Voldemaras) kartu su Valstybės Tarybos prezidiumu, kurio pasirašytus aktus turėjo kontrasignuoti Ministras Pirmininkas ar tam tikros srities ministras. Prezidiumas skyrė Ministrą Pirmininką ir tvirtino jo sudaryto Ministrų Kabineto, kuris buvo solidariai atskaitingas Valstybės Tarybai, sudėtį. Valstybės Taryba galėjo jam pareikšti nepasitikėjimą ir jį atstatydinti. Įstatymų iniciatyvos teisė priklausė Valstybės Tarybai ir Ministrų Kabinetui. 1919 01 24 Laikinosios Konstitucijos pataisa Ministrų Kabinetui buvo suteikta teisė tarp Valstybės Tarybos sesijų leisti laikinuosius įstatymus, galiojusius, kol Valstybės Taryba juos atmesdavo ar pakeisdavo. 1919 04 04 (1918 Laikinosios Konstitucijos nauja redakcija) Valstybės Tarybos prezidiumas kolegialaus valstybės vadovo funkcijas perdavė Valstybės Tarybos renkamam vienasmeniam Prezidentui, kuris skyrė Ministrą Pirmininką ir tvirtino jo sudarytą Valstybės Tarybai atsakingą Ministrų Kabinetą. Vykdomoji valdžia pavesta dvinarei Vyriausybei, susidedančiai iš Steigiamojo Seimo renkamo Prezidento ir Ministrų Kabineto, atsakingo Steigiamajam Seimui (1920 10 25-1921 02 Mažajam seimui) ir privalančio turėti jo pasitikėjimą. Parlamentarizmą įteisinusia 1922 08 01 Lietuvos Konstitucija vykdomoji valdžia suteikta Prezidentui ir Ministrų Kabinetui, kuris privalėjo turėti Seimo pasitikėjimą. Prezidentas skyrė Ministrą Pirmininką ir tvirtino jo sudarytą Ministrų Kabinetą. Prezidento aktus turėjo kontrasignuoti Ministrų Kabineto atstovas. Ministrų Kabinetas, Seimas ir 25 000 Seimo rinkimų teisę turinčių piliečių turėjo įstatymų iniciatyvos teisę. Po 1926 12 17 perversmo Ministrų Kabinetas faktiškai tapo priklausomas tik nuo Prezidento ir atsakingas tik jam. 1928 05 25 Lietuvos Valstybės Konstitucija Prezidento aktui, kuriuo atleidžiamas Ministrų Kabinetas, nereikalavo Ministrų Kabineto atstovo kontrasignacijos. Formalius parlamentarizmo likučius galutinai panaikino 1938 05 12 Lietuvos Konstitucija, pagal kurią Vyriausybę sudarė Ministras Pirmininkas ir ministrai. Ministrą Pirmininką skyrė Prezidentas. Ministrų Kabinetas buvo politiškai atsakingas Prezidentui, privalėjo turėti jo pasitikėjimą. Nepasitikėjimą Ministrų Kabinetu Seimas galėjo pareikšti tik 3/5 atstovų balsų. SSRS okupavus Lietuvą, 1940 06 17 vietoj Ministrų Kabineto sudaryta marionetinė aukščiausiosios vykdomosios valdžios institucija Liaudies vyriausybė. Įvykdžiusi SSRS vadovybės uždavinį - sudaryti savanoriško stojimo į Sovietų Sąjungą teisėtumo regimybę - 1940 08 25 Liaudies vyriausybė buvo pertvarkyta į Liaudies komisarų tarybą, kuri 1946 pavadinta Lietuvos SSR Ministrų Taryba. Ji buvo sudaroma LSSR Aukščiausiosios Tarybos naujo šaukimo pirmojoje sesijoje. Lietuvos SSR Ministrų Taryba buvo sudaryta iš pirmininko, jo pirmojo pavaduotojo ir pavaduotojų, ministrų, valstybės komitetų pirmininkų. Formaliai Ministrų Taryba buvo atsakinga ir atskaitinga LSSR Aukščiausiajai Tarybai, tarp jos sesijų - Aukščiausiosios Tarybos prezidiumui, faktiškai jai vadovavo Lietuvos komunistų partijos centro komitetas. Ministrų Tarybos sudėtį LSSR Aukščiausiajai Tarybai siūlydavo Ministrų Tarybos pirmininkas. Ministrų Tarybos funkcijos: užtikrinti vadovavimą ūkiniam, socialiniam kultūriniam darbui ir kitoms valstybės valdymo sritims, sudaryti ir teikti LSSR Aukščiausiajai Tarybai tvirtinti valstybės biudžetą, leisti norminius teisės aktus ir kita. Laikinajame Pagrindiniame Įstatyme vykdomosios valdžios institucija t. p. vadinta Ministrų Taryba. 1992 Konstitucijoje įtvirtintas apibendrinantis terminas vyriausybė. 1994-2010 Vyriausybė per apskrities viršininką organizavo apskričių valdymą. Nuo 2010 07 01 pripažinus netekusiais galios Apskrities valdymo įstatymą (1994) ir kitus teisės aktus, panaikintos apskričių administracijos, o jų valdytas turtas bei funkcijos perduotos ministerijoms ir savivaldybėms (apskritys išliko kaip teritoriniai vienetai).
tags: #centrinis #valstybes #turto #valdytojas #ministerija