Juozo Čerkeso-Besparnio Sodyba: Naujas Gyvenimas Kūrybiškumui Panevėžyje

Panevėžyje, Skaistakalnio parko gilumoje, unikali advokato, poeto ir visuomenės veikėjo J. Čerkeso-Besparnio sodyba kyla naujam gyvenimui. Ši sodyba priklausė advokatui, poetui, publicistui, Nepriklausomybės kovų savanoriui Juozui Čerkesui-Besparniui. Dabar buvęs kultūros židinys po rekonstrukcijos atgimė kaip kūrybiškumo centras „Pragiedruliai“.

Skaistakalnio parkas, kuriame įsikūrusi sodyba.

Sodybos Istorija ir Reikšmė

1920 m. prie Panevėžio, dabartiniame Skaistakalnio parke, iš grafo Ericho Kaizerlingo advokatas nusipirko 9 ha žemės sklypą ir 1926 m. pasistatė modernų raudonų plytų dvarelio tipo namą. Sodybą pavadino Pragiedruliais, joje užveisė didelį sodą, pasodino medžių alėją. Tarpukariu sodyboje lankydavosi Panevėžio literatai, teisininkai, pedagogai, kiti šviesuoliai. Deja sovietmečiu sodyba buvo nacionalizuota ir virto griuvėsiais - namu vaiduokliu. 1949 m. namas ir žemė nacionalizuoti, name apgyvendintos rusų kariškių šeimos.

Prieš kelerius metus, nusprendus tvarkyti Skaistakalnio parką, projektuotojų dėmesys neaplenkė ir Pragiedrulių. Prieš dešimtmetį, iki infrastruktūros atnaujinimo, Skaistakalnio parkas nesulaukdavo didelio bendruomenės dėmesio, tačiau po reikšmingų pokyčių jis tapo viena iš patraukliausių miesto vietų, - teigia Panevėžyje įsikūrusio kūrybiškumo centro „Pragiedruliai“ vadovė Gita Laurinavičiūtė.

2024 m. architekto Algimanto Zavišos labdaros ir paramos fondo bei Lietuvos architektų sąjungos organizuojamame renginyje „Zavišinės“ kūrybiškumo centras „Pragiedruliai“ paskelbtas geriausiu 2023 metų rekreacinės architektūros kūriniu.

Juozo Čerkeso-Besparnio Asmenybė

Panevėžio kūrybiškumo centras „Pragiedruliai“ yra neatsiejamas nuo ryškios ir ilgą laiką nepelnytai užmirštos asmenybės - Juozo Čerkeso-Besparnio. Juozas Čerkesas gimė Panevėžio apskrities Piniavos valsčiaus Bernotų kaime spaudos draudimo metais - 1884 metais. Juozas mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje (dabar - Juozo Balčikonio gimnazija), bet neturtingų tėvų vaikas dėl lėšų trūkumo jos nebaigė.

Tačiau tai nesutrukdė Juozui Čerkesui tapti viena šviesiausių XX a. asmenybių. Vienas ryškiausių jo veiklos barų - literatūrinė kūryba. Nuo 1902 metų jis lietuvių periodinėje spaudoje publikavo straipsnius, eilėraščius, feljetonus. Išleido eilėraščių rinkinius „Birbynė“ (1910), „Vamzdys“ (1911).

Juozo Balčikonio gimnazija Panevėžyje, kurioje mokėsi J. Čerkesas-Besparnis.

Sodybos „Pragiedruliai“ Įkūrimas ir Klestėjimas

Pirmojo pasaulinio karo metais Čerkesų šeima pasitraukė į Rusiją. Į Lietuvą grįžo 1918 metais. Nusipirkęs 9 ha žemės sklypą, Žagienio upelio vingyje jis 1926 metais pasistatė tuomet itin modernų namą. Įvairiais medžiais apsodintą sodybą jis pavadino Pragiedruliais.

Sodyba tokia ir tapo savo dvasia: joje rinkdavosi Panevėžio inteligentija, čia skaitoma poezija, vyko diskusijos, skambėjo fortepijonas. Čia lankydavosi rašytojai Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Antanas Žukauskas-Vienuolis, aktorė Ugnė Babickaitė.

Sodybos Likimas Pokario Metais

Pokario metais „Pragiedrulių“ sodyboje buvo apgyvendinti miestiečiai ir rusų karininkų šeimos. Teigiama, kad namo nacionalizavimas pakirto Juozo Čerkeso-Besparnio sveikatą ir jis 1949 metais mirė. Prieš mirdamas paprašė jį palaidoti senosiose kapinėse, iš kur matytųsi jo sodyba. Visiškai nugyventas pastatas kurį laiką stovėjo apleistas.

Projekto Tikslai ir Įgyvendinimas

Panevėžio miesto Skaistakalnio parko erdvėse įgyvendintas poeto, visuomenės veikėjo Juozo Čerkeso-Besparnio sodybos sutvarkymo projektas, kurio metu buvo atlikti pastato tvarkomieji paveldosaugos bei statybos darbai.

Projekto tikslas - kultūros paveldo atvėrimas ir aktualizavimas siekiant pritaikyti kultūrinėms, edukacinėms, socialinėms ir kitoms reikmėms, užtikrinant kultūros paveldo objekto prieinamumą visuomenei ir lankytojams.

Sutvarkius Juozo Čerkeso-Besparnio sodybą Panevėžyje atsirado nauja patraukli vieta skirta vietos kultūrinei veiklai, esanti miesto centrinėje dalyje lengvai prieinama vietos bendruomenėms.

Dabar sutvarkytose kultūros paveldo objekto patalpose buriama Panevėžio bendruomenė, organizuojami patrauklūs kultūriniai renginiai ir vykdomos įvairios edukacinės veiklos. Projektui įgyvendinti skirta per 247 tūkst. Eur iš Europos Sąjungos fondų.

Rekonstrukcijos Etapai

Sodybos pritaikymą kultūros centrui sudarė dvi dalys - senojo plytų pastato rekonstrukcija, išlaikant istorinį dvarelio charakterį, bei naujasis priestatas, kuris buvo įrengtas išnaudojant reljefo skirtumą tarp sodybos ir Žagienio upelio.

I etapu rekonstruota sodyba, pabrėžiant senąjį pastato charakterį ir įvedant naujos architektūros elementų. Buvo įrengtos reikalingos statinio konstrukcijos, vandentiekio ir nuotekų, šildymo, vėdinimo, elektros, apsaugos, priešgaisrinė, telekomunikacijų sistemos, atlikti reikiami taikomieji tyrimai, tvarkomieji paveldosaugos darbai, įrengtos kūrybinės, ekspozicinės, administracinės, techninės, sandėliavimo patalpos, apšvietimas ir kt.

II etape įrengtas stiklinis priestatas su 350 kv. m ekspozicijų, kūrybinių veiklų, konferencijų, poilsio, higienos ir kt. patalpomis, sutvarkyta aplinka, įkurtas ekologinis sodas.

Pagrindiniai etapai:

Etapas Metai Darbo aprašymas
Konkurso laimėjimas 2017 Senvagės ir Skaistakalnio parko su prieigomis kompleksinio sutvarkymo projekto konkursas
I etapas 2018-2022 Istorinio namo rekonstrukcija, pabrėžiant senąjį pastato charakterį
II etapas 2021-2023 Stiklinio priestato įrengimas, aplinkos sutvarkymas, ekologinio sodo įkūrimas

Iššūkiai ir Sprendimai

Tačiau tuo staigmenos statybininkams nesibaigė. Greitai paaiškėjo, jos po rekonstruojamu statiniu esantys gruntiniai vandenys pernelyg arti paviršiaus ir ateityje net sausringais sezonais gali pradėti skverbtis į grindis ir sienas. Vos poros metrų atstumu nuo restauruojamo pastato augantis maumedis ir liepa atsidūrė giliųjų žemės darbų zonoje. Juos vykdant, šaknys neišvengiamai pažeidžiamos, taigi medžiai gali tapti nestabilūs ir virsdami sugriauti dalį atnaujinamo pastato.

Po šiaurine siena esantys pamatai buvo išvagoti kiaurinių plyšių, siūlės tarp akmenų iro tiesiog akyse. Dėl to ir pačioje sienoje netrūko plyšių bei išlinkių, ji galėjo bet kada griūti.

Kultūrinė Veikla ir Vizija

Čerkeso sodyba tarpukariu buvo žinoma kaip inteligentų susibūrimo vieta. Čia vykdavo poezijos, muzikos vakarai, rinkdavosi žmonės ir keisdavosi idėjomis. Dabar tikimasi, kad ši, rekonstruota vieta, veiks kaip vietos bendruomenių aktyvinimo priemonė, priartinanti kultūrą prie miestiečių, ir tarnaus tai pačiai idėjai kaip anksčiau.

Kultūrinė veikla sodyboje taip pat planuojama atsižvelgiant į J. Čerkeso idėjas. Po rekonstrukcijos atsidariusioje sodyboje aktyviai organizuojami renginiai, įvairios edukacinės veiklos visoms visuomenės grupėms, bendruomenė aktyviai kviečiama dalyvauti ir jungtis į užsiėmimus. Panevėžio mieste išaugo nemokamų kultūrinių paslaugų skaičius bendruomenei, siūlomos paslaugos - įvairesnės, pritaikytos šiandienos kultūros poreikiams.

Jau garsiai kalbama, kad po dvidešimties metų žmogaus įgūdžius nuo robotikos skirs tik kūrybiškumas“, - sako V. Andrijauskaitė. J. Čerkeso-Besparnio gyvenimo istorijai centre numatyta išskirtinė vieta. Informacija apie šią asmenybę turėtų atsirasti ne tradicinėje, kaip įprasta parodai skirtoje erdvėje.

Bebaigiamoje rekonstruoti J. Čerkeso-Besparnio sodyboje planuojama sukurti natūralų sodą, kokį buvo užveisęs šis tarpukario Panevėžio šviesuolis. „J. Čerkesas-Besparnis buvo aistringas sodininkas. Kaip jo sodas atrodė, istorinės medžiagos išliko mažai. Čia vėl ketinama sukurti natūralų sodą. Jame nusiskynus mėtos lapelį, būtų galima išgerti kūrybai įkvepiančios arbatos puodelį. Mūsų veiklos po antrojo etapo apimtų tiek namo vidų, tiek aplinką ir išsiplėstų per visą Skaistakalnio parką. Jis taip pat turi įdomią istoriją“, - pasakoja V.

Šiemet 100-metį švenčianti „Pragiedrulių“ sodyba buvo rekonstruota ir atsidarė 2022 m. Sodyba išlaiko J.Čerkeso-Besparnio dvasią ir toliau vykdo švietėjišką, kultūrišką veiklą.

„Pragiedruliai“ talpina penkias studijas: tekstilės-dizaino, analoginės fotografijos laboratoriją, dailės, taikomojo teatro ir audio-video studijas. Taip pat „Pragiedruliuose“ veikia dvi rezidencijų erdvės, kuriose per pastaruosius kelerius metus apsilankė nemažai skirtingų sričių menininkų iš Lietuvos ir užsienio.

Sodyboje yra ir ekspozicijų erdvė, kurioje kiekvieną mėnesį vyksta parodos. Centras suteikia daugybę naudos Panevėžio gyventojams, yra kuriamas ir plėtojamas ryšys tarp visų amžiaus grupių lankytojų, o anot pašnekovės, tai yra saugi aplinka, kurioje galima praleisti kokybiškai laiką.

Kūrybiškumo centrą „Pragiedruliai“ juosia beveik 30 ha Skaistakalnio parkas. Parkas apipintas įvairiomis legendomis, keliaujančiomis iš lūpų į lūpas. Skaistakalnio parkas pritaikytas ir mėgstantiems savarankiškai pažinti. Kartu su latviais įgyvendinant projektą „Susigrąžinta istorija“ įrengtos stotelės.

Kūrybiškumo centro „Pragiedruliai“ adresas: Ukmergės g.

tags: #cerkesas #besparnis #sodyba