Kas yra įgaliojimas: apibrėžimas, formos ir terminai Lietuvoje

Įgaliojimas - tai rašytinis dokumentas, kuriuo vienas asmuo (įgaliotojas) suteikia kitam asmeniui (įgaliotiniui) teisę atstovauti jam nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Teisine prasme, įgaliojimas yra vienašalis sandoris, kuriam sudaryti pakanka vieno asmens - įgaliotojo - valios išreiškimo.

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (LR CK) reglamentuoja įgaliojimo sąvoką ir jo teisinę reikšmę. LR CK 2.137 str. 1 d. nurodo, kad įgaliojimas reguliuoja išorinius atstovavimo santykius, parodo, kokius sandorius ir kitokius teisinius veiksmus su trečiuoju asmeniu turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu.

Įgaliojimas parodo, kokias sutartis (kitokius sandorius) bei veiksmus gali atlikti įgaliotinis atstovaujamojo vardu. Pažymėtina, jog įgaliojimas gali būti išduodamas tiek vienam konkrečiam veiksmui (ar konkrečiai sutarčiai) atlikti (sudaryti), tiek ir daugeliui veiksmų (ar sutarčių). Pavyzdžiui: fizinis asmuo gali įgalioti kitą asmenį pirmojo vardu sudaryti automobilio pirkimo - pardavimo sutartį; bendrovės vadovas gali išduoti įgaliojimą darbuotojui bendrovės vardu sudaryti paslaugų teikimo sutartis, kurių vertė neviršija 10 tūkst. litų; ir kt. Be to, įgaliojimas gali būti išduodamas tiek vienam asmeniui, tiek keliems asmenims (veikiantiems kartu arba savarankiškai).

Įgaliojimo forma

Įstatymai įtvirtina bendrą taisyklę, jog įgaliojimas turi būti sudarytas raštu. Tačiau tam tikrais atvejais reikalaujama, kad įgaliojimas būtų patvirtintas notaro.

Juridinio asmens išduodamiems įgaliojimams paprastai pakanka paprastos rašytinės formos, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo išduoda įgaliojimą perleisti nekilnojamąjį daiktą ar įmonę kito asmens nuosavybėn arba suvaržyti teises į savo nekilnojamąjį daiktą, - šiais atvejais juridinio asmens įgaliojimas turi būti patvirtintas notaro.

Juridinio asmens išduodamą įgaliojimą turi pasirašyti to juridinio asmens vadovas (pvz., uždarosios akcinės bendrovės generalinis direktorius). Atvejų, kai fizinio asmens išduodamas įgaliojimas turi būti patvirtintas notaro, sąrašas yra žymiai platesnis.

Notarinės formos įgaliojimai

LR CK 2.138 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog notarinės formos turi būti šie įgaliojimai:

  1. Įgaliojimas sudaryti sandorius, kuriems būtina notarinė forma. Sandorių, kuriems būtina notarinė forma, sąrašas pateikiamas LR CK 1.74 straipsnyje, taip pat kituose LR CK straipsniuose (pvz., LR CK 3.59, 3.231, 4.171, 5.70, 6.393, 6.443, 6.469 str. ir kt.). Pavyzdžiui, įgaliojimas sudaryti dovanojimo sutartį, kurios suma didesnė nei 50 tūkst. litų, turi būti sudarytas notarine forma, kadangi LR CK 6.469 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, taip pat dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip 50.000 Lt, turi būti notarinės formos.
  2. Įgaliojimai fizinio asmens vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai leidžiama duoti kitokios formos įgaliojimą. Tokios išimtys (kai nereikalaujama notarinės formos) yra įtvirtintos LR CK 2.139 straipsnyje (supaprastinta įgaliojimų tvirtinimo tvarka), Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje ir kt.
  3. Įgaliojimai, kuriuos fizinis asmuo išduoda nekilnojamajam turtui valdyti, juo naudotis ar disponuoti.

Įgaliojimai, prilyginami notaro patvirtintiems

LR CK 2.138 straipsnio 2 dalyje nurodyti atvejai, kuomet įgaliojimai yra prilyginami notaro patvirtintiems įgaliojimams. Tai reiškia, jog šioje teisės normoje numatytus įgaliojimus gali tvirtinti ne notarai, o kiti nurodomi subjektai.

Notaro patvirtintiems įgaliojimams prilyginami:

  1. karių įgaliojimai, patvirtinti karinių dalinių, junginių, karo įstaigų ir mokyklų vadų (viršininkų);
  2. asmenų, esančių laisvės atėmimo vietose, įgaliojimai, patvirtinti laisvės atėmimo vietų vadovų;
  3. asmenų, esančių tolimojo plaukiojimo metu jūrų laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos valstybės vėliava, patvirtinti tų laivų kapitonų.

Pažymėtina, jog fizinio asmens išduodamą įgaliojimą turi pasirašyti jį išduodantis asmuo (įgaliotojas).

Įgaliojimo terminas

Kalbant apie įgaliojimo terminą, svarbu žinoti kelias pagrindines taisykles:

  1. Įgaliojime privalo būti nurodyta jo sudarymo data. Priešingu atveju, toks įgaliojimas bus laikomas negaliojančiu (LR CK 2.142 str. 3 d.). Pažymėtina, jog nuo įgaliojimo sudarymo datos yra skaičiuojamas įgaliojimo galiojimo terminas.
  2. Įgaliojimo terminas gali būti apibrėžtas arba neapibrėžtas. Terminas gali būti apibrėžtas nurodant konkrečią kalendorinę datą, iki kurios galioja šis įgaliojimas, arba terminas gali būti nurodomas metais, mėnesiais, savaitėmis, dienomis, valandomis. Taip pat terminas gali būti apibrėžtas nurodant įvykį, kuris neišvengiamai įvyks (pvz., nurodant, jog įgaliojimas galios tol, kol įgaliotinis eis bendrovėje atitinkamas pareigas). Tuo atveju, jeigu įgaliojimo terminas nėra apibrėžtas, bus taikoma toliau nurodoma taisyklė.
  3. Jeigu įgaliojime nėra nurodytas jo galiojimo terminas, toks įgaliojimas galioja vienerius metus nuo jo sudarymo dienos. Ši taisyklė netaikoma, kai išduodamas notaro patvirtintas įgaliojimas atlikti veiksmus užsienio valstybėje nenurodant įgaliojimo galiojimo termino (tokiu atveju įgaliojimas galioja tol, kol jį panaikina įgaliotojas).

Civilinio kodekso redakcijos, galiojančios 2024-01-01, 2.142 straipsnis numato, kad įgaliojimo terminas gali būti apibrėžtas ir neapibrėžtas. Jeigu terminas įgaliojime nenurodytas (neapibrėžtas), tai įgaliojimas galioja vienerius metus nuo jo sudarymo dienos. Notaro patvirtintas veiksmams atlikti užsienyje skirtas įgaliojimas, kuriame nenurodytas galiojimo laikas, galioja, kol jį panaikina įgaliojimą išdavęs asmuo.

Dažnai įgaliojimai sudaromi susitarimo pagrindu, todėl gali baigtis atsisakius įgaliojimo. Atsisakymo nuo įgaliojimo teisė neapribojama jokiais motyvais, t.y. gali atsisakyti tiek įgaliotinis, tiek įgaliotojas.

Tais atvejais, kai įgaliojimas yra išduotas ne Lietuvos Respublikoje, būtina žinoti, kad įgaliojimo formai yra taikoma valstybės, kurioje jis išduotas, teisė.

Prokūra

LR CK 2.176 str. yra įtvirtinta prokūros sąvoka: „Prokūra yra įgaliojimas, kuriuo juridinis asmuo (verslininkas) suteikia teisę savo darbuotojui ar kitam asmeniui atstovaujamojo vardu ir dėl jo interesų atlikti visus teisinius veiksmus, susijusius su juridinio asmens (verslininko) verslu“.

Tai įgaliojimas, kuriuo juridinis asmuo (verslininkas) suteikia teisę savo darbuotojui ar kitam asmeniui atstovaujamojo vardu ir dėl jo interesų atlikti visus teisinius veiksmus, susijusius su juridinio asmens (verslininko) verslu (CK 2.176 straipsnio 1 dalis), bei atstovaujamojo vardu ir dėl jo interesų atlikti teisinius veiksmus teisme ir kitose ne teismo institucijose.

Ši pas mus dar plačiai nepaplitusi teisinė sąvoka atėjo iš ES, kurios valstybėse prokuristai - įprastas reiškinys. Prokūrą išduoda atitinkamas juridinio asmens valdymo organas ar juridinio asmens savininkas arba jo įgaliotas asmuo juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka. Prokūra gali būti išduodama keliems asmenims (bendroji prokūra). Prokūra turi būti rašytinė ir pasirašyta asmens, turinčio teisę išduoti prokūrą.

Praktiniai klausimai formuluojant įgaliojimą

Prieš atvykdami į notarų biurą gerai pagalvokite, kokiems konkretiems veiksmams norite suteikti įgaliojimą. Dabar galiojantys įstatymai nesuteikia teisės suteikti taip vadinamo "generalinio" įgaliojimo, t.y. įgaliojimo, formuluojamo itin abstrakčiai, pavyzdžiui, "visiems teisiniams veiksmams atlikti". To pagrindas - CK 2.137 str. 2 d. norma, numatanti, kad atstovas, kurio teisės įgaliojime nėra apibrėžtos, turi teisę atlikti tik tuos veiksmus, kurių reikia atstovaujamojo turtui ir turtiniams interesams išsaugoti bei turto priežiūrai.

Štai, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 7 punktas nustato, kad teismas atsisako priimti skundą, jeigu skundą suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo. LR ABTĮ 49 straipsnio 3 dalis numato, kad atstovų (išskyrus advokatus ir advokatų padėjėjus) įgaliojimai turi būti nurodyti įgaliojime, išduotame ir įformintame Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 57 ir 59 straipsnių nuostatomis, fizinių asmenų atstovui duodami įgaliojimai kreiptis į teismą su skundu atstovaujamųjų vardu turi būti atskirai aptarti notarine tvarka patvirtintame įgaliojime. Vadinasi, įgaliojimo formuluotė "tvarkyti visus dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą; esant reikalui, vesti derybas dėl žemės sklypo perkėlimo į kitą vietą; šiuo tikslu atstovauti pareiškėjoms visose įmonėse, įstaigose ir organizacijose..." nesuteikia teisės atstovauti įgaliotojo teisme.

Kai kuriems veiksmams įgaliojimas negali būti suteikiamas. Pavyzdžiui, norintys susituokti asmeniškai paduoda prašymą civilinės metrikacijos skyriui (CK 3.299 str. 1 d.); tik pats tarnaujančiuoju tampančio daikto savininkas turi teisę sandoriais nustatyti servitutus (CK 4.125 str.); tik pats daikto savininkas gali sandoriais nustatyti uzufruktą (CK 4.148 str.); tik pats testatorius gali sudaryti testamentą (CK 5.15 str.).

Pagalvokite, ar suteiktumėte teisę Jūsų prašomus veiksmus atlikti Jūsų įgaliotinio įgaliotam asmeniui,t.y. ar sutiktumėte, kad įgaliotinis turėtų teisę perįgalioti kitą asmenį savo nuožiūra. Įgaliotinis turės teisę perįgalioti kitą asmenį tik tuo atveju, jeigu tokią teisę jam suteiks gautasis įgaliojimas (CK 2.145 str. 1 d.).

Nurodykite pragmatišką įgaliojimo terminą. Kitaip tariant, įgaliojimo terminas turi būti protingas: viena vertus, jis turi suteikti galimybę laiku atlikti visus reikalingus veiksmus konkrečiu atveju; kita vertus, neturi būti pernelyg ilgas, kad tam tikrais atvejais apsaugotų Jūsų kaip įgaliotojo interesus.

Gyvenime, matyt, bus reikalingi ir įgaliojimai, ir prokūra. Sunku įsivaizduoti kokią nors didesnę bendrovę, kurios vadovui niekuomet netektų išduoti įgaliojimo savo darbuotojams ar kitiems asmenims. Neretai šio dokumento prireikia ir fiziniams asmenims, ypač, kai dėl ligos ar užimtumo nėra galimybės pačiam nuvykti sudaryti sutartį ar atlikti kitokius veiksmus.

Įstaigų įgaliojimų antraštinė dalis įforminama pagal dokumentų rengimo taisykles ir rekvizitai išdėstomi kaip kituose siunčiamuose dokumentuose: herbas arba prekių ženklas, dokumento sudarytojo pavadinimas, įstaigos duomenys, dokumento pavadinimas, datą (gali būti ir registracijos numeris), adresatas. Tekstas paprastai pradedamas veiksmažodžiu Įgalioju. Po jo įvardijamas asmuo, kuriam įgaliojimas duodamas - rašomas jo darbas ir pareigos, vardas ir pavardė (gali būti ir gyvenamoji vieta); nurodomi paso duomenys. Toliau rašoma, ką tas asmuo įgaliojamas daryti.

Savo darbuotojų ir vidaus reikalams išduotus įgaliojimus parašu ir antspaudu gali tvirtinti atsakingas įstaigos pareigūnas. Įgaliojimas tvirtinamas pagrindiniu įstaigos antspaudu.

Įgaliojimas yra susietas su galiojimo terminu. Jis negali būti ilgesnis nei 3metai. Jei terminas nenurodomas, tai jis galioja 1 metus nuo sudarymo dienos. Įgaliojimas, praėjus tam tikram laikui, pasibaigia, bet gali pasibaigti ir anksčiau, pvz. vienkartiniai įgaliojimai.

Svarbu atminti:

  • Įgaliojimas privalo būti rašytinės formos.
  • Tam tikrais atvejais reikalingas notarinis patvirtinimas.
  • Įgaliojime turi būti nurodyta jo sudarymo data.
  • Įgaliojimo terminas gali būti apibrėžtas arba neapibrėžtas.

Ši informacija padės Jums geriau suprasti, kas yra įgaliojimas, kokios yra jo formos ir terminai, bei kaip tinkamai jį suformuluoti, kad apsaugotumėte savo interesus.

tags: #ck #igaliojimas #gali #buti #apibreztas