Daržovių auginimas bute: patarimai ir gudrybės

Lietuviai nuo seno yra stropūs daržininkai, besididžiuojantys savo užaugintu derliumi. Todėl kaip ir kasmet, vis daugiau lietuvių atsigręžia į sodininkystę ir daržininkystę.

Po žiemos taip norisi šviežių žalumynų, kvapnių uogų, vaisių ir daržovių, o į namus įnešti šiek tiek gamtos. Ar žinote, kad jums visai nereikia didžiulio šiltnamio ar erdvaus lauko daržo, jei norite turėti savo agurkų, pomidorų ar žalumynų? Galite užsiauginti jų net ir mažame bute.

Šviežių gėlių ir augalų kategorijos vadybininkė Vesta Paukštelo negaili patarimų, kaip namus paversti maža žalia oaze. Viskas, ko jums reikia, tai noro auginti ir ragauti savo užaugintų gėrybių, tinkamai parinktų sodinukų ir šiek tiek vietos vazonams.

Ką verta auginti bute?

Balkonui geriausiai tinka daržovės, kurioms nereikia daug vietos ir kurios gerai auga vazonuose. Štai keletas idėjų:

• Vyšniniai ir kitų žemaūgių veislių pomidorai: Lengvai auginami, o įsigytas paaugintas sodinukas netruks duoti vaisių. Pomidorai mėgsta saulę, todėl vazonus pastatykite saulėtoje vietoje, reguliariai laistykite ir laukite derliaus.
• Salotos: Tai viena iš lengviausiai vazonuose auginamų daržovių. Salotos auga greitai, ir pirmuosius lapus galite nuimti jau po kelių savaičių. Šiuo atveju net nebūtini daigeliai - galite į vazonus tiesiog pasėti sėklų. Svarbu nepamiršti reguliariai laistyti, nes vazonai išdžiūsta greičiau nei dirvožemis sode.
• Paprikos: Dar viena daržovė, kuri gerai auga vazonuose. Joms reikia daug saulės ir reguliaraus laistymo - jei sudarysite tinkamas sąlygas, jos atsilygins jums gausiais, spalvingais vaisiais. Verta išbandyti įvairias veisles - nuo saldžių iki aitriųjų paprikų, taip įnešite įvairovės ir į kasdienį meniu.
• Agurkai: Nors jie atrodo kaip tipiški didelio daržo augalai, yra veislių, kurios puikiai tinka auginti vazonuose. Rinkitės veisles su trumpesniais ūgliais ir atminkite, kad agurkai mėgsta lipti ant atramų, todėl verta investuoti į mažas groteles ar tinklelį. Tai suteiks jūsų agurkams vietos lipti, o jūs sutaupysite vietos balkone.
• Žolelės: Bazilikai, mėtos, raudonėliai ar čiobreliai - visi šie augalai puikiai auga vazonuose. Žolelės yra ne tik gražios, bet ir labai praktiškos. Jų galite pasėti į mažus indelius ir visą sezoną mėgautis aromatu. Tiesiog pastatykite juos ant palangės arba saulėtoje balkono vietoje.

Kaip pasiruošti ir prižiūrėti daržoves balkone?

Prieš kimbant į sodinimą, verta paruošti balkoną. Pirmiausia įsitikinkite, kad vazonai yra tinkamo dydžio ir turi pakankamą drenažą. Daržovės, ypač tos, kurių šaknų sistema didesnė, pavyzdžiui, pomidorai ir paprikos, reikalauja daug vietos šaknims augti. Rinkitės vazonus, kurių gylis ne mažesnis kaip 30 cm.

Kitas žingsnis - tinkama dirva. Geriausia - daržovėms skirtas substratas, turtingas naudingų medžiagų. Pavyzdžiui, šiuo metu sodinami pomidorai mėgsta purią, šiek tiek rūgščią dirvą. Juos patogu auginti specialiame substrate, kuris tinka sodinant į vazonus arba netgi be jų - tereikia išpjauti skylę ir daigus sodinti tiesiai į maišą.

Balkono daržovėms reikia ne tik saulės, bet ir reguliaraus laistymo. Kadangi vazonai greičiau išdžiūsta, geriausia laistyti augalus ryte arba vakare, vengiant intensyvios saulės spindulių. Dirvožemis turi būti drėgnas, bet neperlaistytas - per daug vandens gali pakenkti šaknims.

Taip pat verta stebėti augalų būklę ir reguliariai pašalinti nuvytusius lapus. Tai padės jūsų daržovėms duoti geresnį derlių ir ilgiau džiuginti akį bei gomurį.

Nepamirškite reguliariai tręšti - daržovės vazonuose reikalauja daugiau maistinių medžiagų nei augančios žemėje.

Paprikų auginimo patarimai

Šviežių gėlių ir augalų kategorijos vadybininkė Vesta Paukštelo atsako į dažniausius klausimus apie paprikų auginimą. Jos patarimai pravers ir patyrusiems daržovių augintojams - pavyzdžiui, ar žinote, kokia natūrali trąša gerokai paspartins paprikų derlių?

Paprikų privalumas ir tai, kad jos ne tik daržovės - spalvingi vaisiai bus ir namų puošmena. Be to, jas galima valgyti dar ne visiškai prinokusias. Dėl to, net jei pirmasis paprikų auginimas nebus visiškai sėkmingas, vis tiek turėsite ką paskanauti.

Kada sėti paprikas?

Nors paprikų sėklas daigams galima sėti nuo sausio pabaigos iki balandžio mėnesio, optimali sėjos data yra nuo vasario vidurio iki kovo vidurio. Tai yra, kibti į darbus dabar jau tikrai laikas. Paprikų sėklos dygsta ilgai, iki 20 dienų. Be to, jos dygsta netolygiai. Norint paspartinti dygimą, sėklas prieš sėją galima dvi dienas pamirkyti 25-30 °C temperatūros vandenyje.

Lietuviška vasara jau ir taip nėra dosni nei savo ilgiu, nei saulėtų dienų skaičiumi, tad pavėlavus sėti paprikos gali nesunokti. Neretai vėlyvos sėjos rezultatas yra vešliai augantys augalai, tačiau su labai mažai subrandintų vaisių.

Kaip sėti?

Paprikų sėklas sėkite dėžutėse ar kituose plokščiuose induose arba į vazonus. Kaip substratą galima naudoti durpių ir smėlio mišinį (santykiu 1:1), pridedant perlito. Arba paprasčiausia nusipirkti jau paruoštą substratą, skirtą daržovių sėjai.

Sėklas sėkite 0,5-1 cm gylyje, o kai paprikos užaugins vieną tikrą lapelį, jas bus galima persodinti į atskirus vazonėlius. Jeigu ketinate paprikas auginti vazonuose, nepersodinti jų į dirvą, tuomet patogiau po vieną sėklą sėti į atskirus nedidelius vazonėlius. Tokiu atveju darbo bus mažiau.

Kur laikyti?

Pasėtas paprikas pastatykite šviesioje ir šiltoje vietoje (22-24 laipsnių temperatūra joms geriausia). Jei vazonėlius statote ant palangės, juos gali tekti šiek tiek pakelti - kad lango rėmas neužstotų šviesos.

Pasirodžius daigams, paprikoms reikėtų šiek tiek mažesnės temperatūros - 18-20 laipsnių dieną ir 14-16 laipsnių naktį.

Paprikoms reikia ir šviesos, ir šilumos, todėl parinkite saulėčiausią palangę namuose. Idealu, jeigu ji yra pietinė. Ant vakarinės taip pat gali užaugti paprikos, tik vaisiai bręs lėčiau, ypač raudonosios veislės.

Kaip laistyti?

Pasirūpinkite, kad žemė nuolat būtų šiek tiek drėgna, bet ne šlapia. Geriausia purkšti minkštu kambario temperatūros vandeniu. Purkštuvą naudoti saugiau, nes kitaip vandens srovė sėklytes gali išplauti.

Kai užmezga vaisius, paprikoms reikia daugiau vandens. Tai lengva pastebėti, nes žemė vazone pradės greičiau džiūti.

Augalų žinovė atkreipia dėmesį, kad paprikos gan toleruoja trumpalaikę sausrą, tačiau nuolatinis vandens trūkumas visgi kenks vaisiaus vystymuisi, gali pradėti pulti ligos.

Kada persodinti?

Į didelius vazonėlius paprikos persodinamos tik gegužės pabaigoje ar net birželio pradžioje. Joms nereikalingi tokie dideli vazonai kaip, pavyzdžiui, pomidorams. Vienam augalui pakaks 5-10 l dydžio vazono. Tuomet paprikas galite perkelti į balkoną visam laikui.

Į balkoną paprikas galima iškelti ir anksčiau pavasarį, bet tik šiltomis dienomis. Kai šalta, šiuos augalus būtina įnešti į patalpą, nes paprikos labai mėgsta šilumą, o net menkiausia šalna jas sunaikina.

Kuo tręšti?

Paprikoms trąšų pasigaminti galima iš to, ką jau turite namuose. Pavyzdžiui, panaudoti vandenį po bulvių ar kiaušinių virimo. Atvėsusiu juo paliekite augalus - juos pamaitinsite fosforu ir kaliu.

Azoto, fosforo, kalio ir magnio augalams taip pat galima suteikti iš kavos tirščių ar bananų žievelių. Panaudotus kavos tirščius tiesiog sumaišykite su substratu ar viršutiniu jo sluoksniu arba persodinant augalus sumaišykite su dirvožemiu.

Taip pat iš bananų žievelių galima paruošti tirpalą laistymui: supjaustykite žievelę gabalėliais, supilkite vandenį į nedidelį indą bei atidėkite kelioms dienoms į šalį.

Braškių auginimas bute

Norite, kad vasariška nuotaika ir ką tik nuskintų braškių kvapas būtų Jūsų namuose ištisus metus? O gal atsibodo parduotuvėse parduodamos beskonės užsienietiškos braškės? Ar žinojote, kad net ir bute arba daugiabučio namo balkone galima užsiauginti braškes ir jomis mėgautis ištisus metus?

Štai keletas patarimų, kaip tai padaryti:

• Tinkama auginimui vieta: Braškėms auginti idealiai tinka saulėta vieta be šešėlio, tačiau augs ir erdvėje su šešėliu. Geriausia auginti atviroje vietoje, kurią lengvai gali pasiekti vabzdžiai, apdulkinantys žiedus, tokie kaip bitės. Apdulkinantys žiedus vabzdžiai gyvena ir mieste, todėl braškes galite auginti net ir daugiabučio namo balkone, tik svarbu, kad jis nebūtų uždaras, nes vabzdžiai neatskris.
• Tinkama temperatūra: Tinkamiausia braškių auginimo temperatūra, atsižvelgiant į fotosintezės efektyvumą yra 20 oC. Optimali temperatūra yra tarp 16-25 oC. Svarbu užtikrinti, kad aukščiausia temperatūra neviršytų 29 oC, o žemiausia temperatūra kuo rečiau nukristų žemiau 15 oC. Saugokite braškes nuo šalnų, nes šalnos numarins žiedus ir sumažins derlių.
• Tinkamas apšvietimas: Braškės mėgsta šviesą, todėl rekomenduojame, kad braškės gautų šviesą bent 14 val. per parą. Jeigu dienos trumpos arba pernelyg debesuotos tam gali padėti dirbtinis apšvietimas.
• Tinkamas drėgmės lygis: Braškėms patinka drėgnesnė auginimo aplinka, kurios drėgmės lygis 60-75%. Žemas drėgmės lygis gali įtakoti prastą kalcio įsisavinimą bei prastą uogų kokybę. Svarbu paminėti, kad reikia užtikrinti jog sąlytyje su hidroponine sistema nebūtų per daug drėgmės. Pavyzdžiui jeigu ant hidroponinės sistemos paviršiaus, ant kurio auga uogos, bus nuolat šlapia, uogos supus. Siekiant to išvengti rekomenduojame uogas pakelti.

Braškių aprūpinimo maistinėmis medžiagomis procesą galima suskirstyti į 3 svarbius punktus:

• Tinkamas mikroelementų kiekis vandenyje.
• Tinkamas makroelementų kiekis vandenyje (azotas, fosforas, kalis).
• Tinkamas vandens pH lygis (4-6.8).

Taip pat nepamirškite apie dirbtinį apdulkinimą, jei auginate braškes uždaroje patalpoje ištisus metus.

Daržovių atauginimas iš likučių

Judita Jansonė, sodininkystės konsultantė, sako, kad daugumą daržovių galima atauginti iš šaknų likučių arba iš žaliųjų auginių.

• Svogūnai: Pasimerkite kelis svogūnus, pasižiūrėkite, kuris jau leidžia lapus - toks per kelias dienas paprasčiausiame vandenyje stipriai sužaliuoja. Viskas, ko jam reikia, - saulė ir šiek tiek vandens. Svarbiausia dažnai keisti vandenį.
• Česnakai: Nors ir ne tokie populiarūs ant mūsų palangių, tokiomis pačiomis sąlygomis taip pat puikiai auga, o maistinėmis ir kvapiosiomis savybėmis nenusileidžia svogūnui!
• Salotos ir kopūstai: Suvalgę romanines ar kitokias salotas, kininį ar net paprastą kopūstą, imkite stiebkotį ir pamerkite į vandenį. Svarbu - ne aukštyn kojomis, ir pastatykite į kuo šviesesnę vietą. Po kelių dienų ima lysti nauji lapeliai. Dar po kiek laiko pastebėsite ir naujas šakneles. Tada, tikintis ilgesnio efekto, galima kišti augaliuką į žemę, ir po truputį mėgautis šviežiais žalumynais. Tokiu būdu galite atželdinti ir lapinius salierus, ir porus.
• Burokėliai: Prieš gamindami burokėlį, tą vietą, kur auga lapai, dažniausiai nupjauname ir išmetame. O ją galime pamerkti ir laukti naujų ataugančių lapų! Jie puikiai tiks tiek garnyrams, tiek salotoms, o maistinėmis savybėmis nenusileidžia gumbams.
• Morkos: Drąsiai merkite morkigalį į vandenį ir laukite lapų. Nors pastarieji savito skonio, tikrai yra valgomi.

Prieskoninių žolelių auginimas

Prieskoninės žolės reikalingos kiekvienoje virtuvėje, bet parduotuvėje žiemos metu jos brangios. Turint noro, jų galima pasidauginti iš žaliųjų auginių, t. y. nuskinkite stiebelį ir įmerkite į vandenį. Kai stiebelis išleis šaknis, persodinkite jį į žemę - tegu sau kerojasi. Taip galima pasidauginti kalendrų, bazilikų, rozmarinų, mėtų, melisų, petražolių.

Tokiems augalams svarbiausia yra saulės šviesa. Prieskoninės žolės toleruos ir visišką kaitrą, tačiau lapinėms nereikia tiek daug saulės. Bet jei auginsime ne vasarą, o šaltuoju sezonu, drąsiai galime tai daryti ir ant pietinės palangės. Vasaros metu perkelti jas ant rytinės ar vakarinės palangės.

Tokius žalumynus galite auginti ištisus metus, bet jei norite, kad augalas ilgiau „tarnautų“, teks jį pasodinti į žemę. Kita vertus, nereikia tikėtis labai ilgo tokio augaliuko gyvavimo, ypač jei jis turi tik šaknies likutį (morka, burokėlis, poras, ridikas). Tuo tarpu prieskoniai, jei nesuvalgysim augalo viso iš karto, gali žaliuoti nuolatos.

Laistykite pagal poreikį. Žinokite, kad prieskoniai ilgiau tveria sausrą, o štai kopūstai, salotos reikalauja daugiau drėgmės. Svarbu ir nesupūdyti, - jei laikote vandenyje, dažnai jį keiskite.

Augalas - gyvas organizmas, tad nors ir koks gyvybingas, jam bus didelis stresas, jei iš karto nupjausite visus lapus. Nebeliks kam maitinti šaknų ir jis gali žūti. Tad geriau skinkite po kelis lapelius.

Patarimai auginant daigus iš sėklų

Auginant daigus iš sėklų, tinkamo substrato pasirinkimas yra viena svarbiausių užduočių. Tinkamu laiku siekiama auginti daigus, kai jie yra pakankamai dideli, kad būtų galima sodinti į lysves.

Apie tai daug ką sužinosite iš sėklų pakuočių. Paprastai tai būna vasaris arba kovo pradžia. Tačiau viskas priklauso nuo daržovių rūšies ir pačios veislės.

Be šakniavaisių, pomidorams, paprikoms ar salierams auginti pakaks jogurto indelio, plastikinių puodelių ar kiaušinių dėžučių.

Vienas populiariausių substratų yra praturtintas mikroelementinėmis trąšomis, kurios teigiamai veikia sklandų auginių įsišaknijimą ir daigų dygimą.

Augindami daigus, nepamirškite subalansuoto maisto medžiagų santykio. Pačiame substrate paprastai jų būna pakankamai. Todėl be reikalo neeksperimentuokite su trąšomis.

Jei ketinate auginti paprikų ir pomidorų daigus, labai svarbu, kad būtų pakankamai šviesos ir palaikoma maždaug 18-22 °C temperatūra. Salotoms ir kopūstinėms daržovėms reikia maždaug 10-15 °Ctemperatūros , o šilumą mėgstančioms daržovėms reikia daugiau. Tačiau kuo aukštesnė temperatūra, tuo daugiau šviesos reikia augalams.

Sėkite pomidorus kovo pirmoje pusėje. Pripildykite indą dviem sluoksniais. Prieš išpakuodami sėklas, patikrinkite kiekvienos sėklos reikalavimus. Sėkite plačiai arba eilėmis. Įsitikinkite, kad sėklos nesiliečia. Nesėkite per giliai. Substratą laistykite purkštuvu arba buteliu su mažomis skylutėmis dangtelyje. Neperlaistykite jų.

Kai augalai išleis dygstančius lapelius, galite pradėti pikuoti. Daigus sudėkite į sodinukus arba jogurto indelius.

Neskubėkite sodinti daigų , kad neliktų peraugusių ar nepakankamai išsivysčiusių augalų.

LED apšvietimo įtaka daržovių auginimui bute

Buvo atliktas eksperimentas, siekiant išsiaiškinti LED apšvietimo įtaką daržovių auginimui bute.

Visas sėklas (ta pačia seka) sodinome į 3 atskirus vazonus, kurie tarpusavyje buvo atskirti kartono plokštėmis:

• 1-as vazonas (kairėje) - jame auginami augalai be LED augalams skirto papildomo apšvietimo.
• 2-as vazonas (viduryje) - jame auginami augalai naudojant 2 vnt. x 28W LED augalams skirtas lemputes.
• 3-ias vazonas (dešinėje) - jame auginami naudojant 1 vnt. x 100W LED augalams skirtą lemputę.

Lemputes pakabinome 26 cm aukštyje virš vazonų. Laiko intervalai:

Birželio 12 d. pasodinti visi augalai. Juos nusprendėme auginti toli nuo tiesioginių saulės spindulių tam, kad geriau pasimatytų LED apšvietimo augalams nauda.

tags: #darzoves #uzaugintos #bute