Dažnas žmogus jau nebeįsivaizduoja savo gyvenimo be augintinio. Bėda ta, kad tokia draugija gali nebūtinai patikti kaimynams, garsus lojimas bute, bėgiojimas ar durų braižymas nagais gali varyti iš proto. Aptarkime, ką tokiais atvejais gali padaryti kaimynai, kurių ramybė nuolat trikdoma, jei gražiuoju nepavyksta susitarti su augintinio šeimininkais.
Vieną dieną yra, kitą - jau ne. Taip nutiko su benamių kačių šėrimo vieta Jurbarke, V. Kudirkos g. Savivaldybė tikina, kad priimti sprendimą ir iškelti šėryklą į nuošalią vietą teko dėl gyventojų skundų.
Kačių šėrimo vieta V. Kudirkos g. atsirado 2017-aisiais. Tarp kaimynų iš aplinkinių namų dėl būrio benamių kačių ir jų šėrimo tvyrojusi įtampa tik augo, o problemos kaupėsi. Kita gyventojų dalis tokiu jų elgesiu visai nesidžiaugė. Tiek savivaldybė, tiek redakcija ne kartą sulaukė skundų - žmonės guodėsi, kad kačių daugėja, jos nešioja ligas, parazitus.
Galiausiai nesutarimai virto veiksmais - katės galimai buvo nuodijamos, policija sulaukė pareiškimų dėl maisto mėtymo, šiukšlinimo ir panašių dalykų. Aišku, moterys dažniausiai būna nelaimingos, esą tie nameliai pastatyti ne vietoje ir patys yra netinkami. Kol kas su daugeliu jų pavyksta susitarti“, - tikino M. Marius Poimanskis.
Ėdesys: kiemuose kačių mylėtojų paliekami indeliai su maistu nekelia pasigėrėjimo. Vis dar vyrauja mitas, esą už benamių gyvūnų šėrimą galima gauti baudą. Tai netiesa. Šerti gyvūnus lauke, daugiabučių kiemuose, nėra draudžiama.
Kaune numatytos gyvūnų laikymo taisyklės patvirtintos savivaldybės. Jei gyventojai šeria benames kates savo kiemuose, derėtų tik pasirūpinti aplinkos tvarka ir švara - šalimais negali mėtytis ėdesio likučių ar indelių. Taip pat norintiems padėti benamėms katėms svarbu atminti, kad palikti ėdesio neužtenka, būtinas ir švarus vanduo.
Iškuistas gėlynas, nuolatinė netvarka po langais, blusų ar įvairių gyvūnų pernešamų ligų baimė - tai tik kelios priežastys, itin piktinančios dalį kauniečių. Kauniečiams 21-ojo namo kieme pažėrė ėdalo, maišyto su žiurknuodžiais. Tada nugaišo sterilizuoti katinas ir katė, dar trys benamės katės nuo tokių vaišių stipriai apsinuodijo.
Kauno savivaldybė pradėjo rūpintis benamėmis katėmis ir įrengė šėryklas, seniūnijos nuolat gauna skundų, esą kačių - vos ne ant kiekvieno kampo. Pasirodo, savivaldybės iniciatyva benames kates prižiūrėti ir jas sterilizuoti patiko ne visiems.
Šėryklos yra projekto „Pagauk - sterilizuok - paleisk (PSP)“ dalis. Tokios šėryklos įrengtos su tikslu benames kates suburti į vieną vietą, jas sugauti ir iškastruoti arba paskiepyti, o jei reikia, net ir užmigdyti. Pagautos katės vežamos į veterinarijos kliniką, ten veterinarų apžiūrimos, paskiepijamos, sterilizuojamos.
Vietas šėrykloms nustato seniūnijos: nevyriausybininkai gali vykdyti programą tik tose vietose, kurias seniūnija nustato kaip šėrimo vietą. Katės labai mėgsta šias vietas, mat čia visuomet randa ėdalo.
Pašnekovų teigimu, gyvenant bendroje patalpoje su keliomis šeimomis ir norint įsigyti augintinį, privaloma gauti raštišką visų pilnamečių sutikimą. Lietuvoje katės, šunys ir šeškai privalo būti skiepijami, čipuojami ir registruojami. Už šių taisyklių pažeidimus gali grėsti gyvūno konfiskavimas ir baudos nuo 30 iki 550 eurų.
Draudžiama laikyti du nekastruotus gyvūnus Vilniaus miesto savivaldybės Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas atkreipė dėmesį, kad reikalavimas gauti daugiabučio namo gyventojų ar besiribojančių privačių sklypų savininkų sutikimą dėl naminio gyvūno laikymo buvo panaikintas prieš daugiau nei 10 metų.
Vis tik jis nurodė, kad Vilniaus mieste tiek daugiabučiuose namuose, tiek individualiuose namuose draudžiama laikyti daugiau nei du nekastruotus gyvūnus. O kastruotų gyvūnų ir nekastruotų šuniukų ar kačiukų vadų iki 6 mėnesių amžiaus skaičius bute ar name nėra ribojamas, tačiau privaloma užtikrinti gyvūnų gerovę.
Gyvūnai daugiabučiuose namuose laikomi laikantis šių reikalavimų: „Bute leidžiama laikyti tik ne ūkinius ir nepavojingus gyvūnus. Laikyti gyvūnus bute, kuriame gyvena kelios šeimos, leidžiama tik turint raštišką visų jame gyvenančių pilnamečių asmenų sutikimą.“
Kiekvienas gyvūnas privalo būti laikomas ir prižiūrimas gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis. Taip pat turi nebūti varžoma gyvūno judėjimo laisvė, jam negali būti keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia.
Kokių paskatų vedini jie nuolat fotografuoja automobilius ir skundžia jų savininkus, M. Ji papasakojo dvi tipiškas istorijas. Vienas pensininkas, gyvenantis Rumpiškės gatvėje, pasiėmė iš gatvės kalytę su šunelių vada, o šiems sulaukus keturių mėnesių, patelė ir vėl atsivedė palikuonių.
Jeigu yra neginčijamų įrodymų, kad gyvūnai kankinami, kilo pavojus jų sveikatai ir gyvybei - tai yra nusikaltimo požymiai, ir Baudžiamajame kodekse yra numatyta bausmė už žiaurų elgesį su gyvūnais. Tačiau ne visiems klaipėdiškiams tokia kaimynystė labai patinka. Dėl tvarkos šėrykloje bus aiškinamasi su namelio prižiūrėtoja. Specialistės teigimu, vieni žmonės, pastačius namelius katėms, jais džiaugiasi, kiti iškart ima ieškoti priekabių.
Šunims ir katėms - ne mažesnis nei 10 kv. m. plotas. Katės ir mažesni nei 10 kg šunys negali būti laikomi mažesniame nei 10 kv. m. plote. Šunims, kurie sveria nuo 10 iki 40 kg, turi būti skiriamas 15-20 kv. m. plotas. Didesniems - 30 kv. m. plotas.
Savivaldybių atstovų teigimu, savivaldybės leidimą privaloma gauti norint laikyti pavojingų veislių šunis. Leidimai taip pat neišduodami: nepilnamečiams; asmenims, teistiems už tyčinius smurtinius nusikaltimus; ir asmenims, įrašytiems į sveikatos priežiūros įstaigų įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos ar psichinės ligos.
Privalomas augintinių ženklinimas ir registravimas. Savivaldybių atstovai paminėjo ir tai, kad visi šunys, o taip pat katės ir šeškai, turi būti ženklinti mikroschemomis, vakcinuoti ir registruoti. Pašnekovė įvardijo, kad tai padeda identifikuoti gyvūną, jį susekti, dėl ko yra mažiau pasimetusių gyvūnų.
Klaipėdos savivaldybės atstovo teigimu, už katės, šuns ar šeško paženklinimą mikroschema ir įregistravimą atsako jų laikytojas ar savininkas. Taip pat ir už privalomą jų bei kitų pasiutligei imlių gyvūnų vakcinaciją nuo pasiutligės. Už šių reikalavimų pažeidimus numatyta administracinė atsakomybė - bauda nuo 30 iki 120 eurų.
Vilniaus savivaldybės atstovas nurodė, kad už pavojingų veislių laikymą ir kitus pažeidimus gali būti skirta bauda nuo 30 iki 550 eurų.
Apibendrinant, galima teigti, kad kačių laikymas daugiabučiuose namuose yra reglamentuojamas įvairių taisyklių, kurių privalu laikytis. Jei kaimynai nesilaiko šių taisyklių ir trikdo jūsų ramybę, turite teisę kreiptis į savivaldybę ar kitas institucijas.
Kačių laikymo taisyklės:
- Katės, šunys ir šeškai privalo būti skiepijami, čipuojami ir registruojami.
- Negalima laikyti daugiau nei du nekastruotus gyvūnus.
- Gyvūnai turi būti laikomi gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis.
- Negalima varžyti gyvūno judėjimo laisvės, jam negali būti keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia.
- Katės ir mažesni nei 10 kg šunys negali būti laikomi mažesniame nei 10 kv. m. plote.
Galimos baudos:
- Už gyvūno neregistravimą, neskiepijimą - nuo 30 iki 120 eurų.
- Už pavojingų veislių laikymą ir kitus pažeidimus - nuo 30 iki 550 eurų.
Žemiau esančioje lentelėje pateikiama informacija apie kačių šėryklų skaičių Kauno mieste:
| Miestas | Šėryklų skaičius |
|---|---|
| Kaunas | 85 |
tags: #daugiabucio #skundai #del #katinu