Svarstant apie daugiabučio renovaciją, dažniausiai vertinama, kiek sumažės šildymo sąskaitos, išlaidos avarijoms, remontams, padidės būsto vertė. Tačiau naudų yra daug daugiau.
Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus projektų vadovė Nijolė Genovaitė Graužinytė pabrėžia, kad renovacijos atsipirkimą reikėtų vertinti plačiau nei vien finansine prasme.
Renovacijos Nauda: Daugiau Nei Tik Finansinė
„Atnaujinus daugiabutį, gyventojai ima kitaip rūpintis bendru turtu, atsiranda bendruomeniškumo jausmas ir atsakomybė už aplinką.
Sutvarkius šildymo sistemą, apšiltinus sienas, išnyksta problema, kai vienuose butuose per karšta, o kituose - vos 15 laipsnių.
Šiluma tampa tolygi, o gyventojai pagaliau gali jaustis patogiai - be striukių ir megztinių žiemą.
Tai tikrasis renovacijos rezultatas, kurį sunku išmatuoti pinigais: šiltesni, jaukesni namai, geresnė savijauta ir tvaresnis požiūris į savo gyvenamąją aplinką“, - pasakoja ji.
Vilnius Tech Statybos fakulteto Statybos valdymo ir nekilnojamojo turto katedros docentas dr. Darius Kalibatas pažymi, kad renovacijos poveikis gyventojų kasdienybei juntamas iš karto - namuose pagerėja mikroklimatas, sumažėja drėgmės ir pelėsio rizika, o patalpose palaikoma tolygi temperatūra.
„Apšiltintos sienos, sandarūs langai ir modernizuotos inžinerinės sistemos neleidžia šilumai išeiti laukan, o šalčiui patekti vidun.
Taip namai tampa šiltesni ir sveikesni - nebesikaupia kondensatas, o kartu nesusidaro kvėpavimo takams žalingos sąlygos.
Dar daugiau, įrengus oro rekuperacijos sistemas, patalpose nuolat cirkuliuoja šviežias oras, todėl patalpoms vėdinti nebereikia atidarinėti langų ir prarasti šilumos“, - sako D. Kalibatas.
Modernizavus gyvenamąją aplinką, žmonės gali džiaugtis pagerėjusia gyvenimo kokybe - atnaujintomis viešosiomis erdvėmis - įrengtais ar rekonstruojamais pėsčiųjų ir dviračių takais, įrengtomis sporto ir aktyvaus poilsio aikštelėmis bei rekreaciniais pėsčiųjų takais.
Šalia takų ir aikštelių įrengiamu apšvietimu, mažąja architektūra ir želdiniais.
Atnaujinus daugiabutį, apšiltinus fasadą, sutvarkius šildymo sistemą ar įrengus rekuperaciją, šilumos nuostoliai gerokai sumažėja, todėl ir sąskaitos už šildymą tampa mažesnės.
Anot D. Kalibato, kuo daugiau investuojama į kokybiškus atnaujinimo sprendimus, tuo labiau sumažėja išlaidos ir padidėja renovacijos nauda.
Valstybės Parama Daugiabučių Renovacijai
Lietuvoje daugiabučių renovacijai taikoma valstybės parama, šiuo metu teikiama pagal fiksuoto įkainio kvietimą.
Anot N. G. Graužinytės, paramos sistema veikia dviem etapais.
„Dalis lėšų skiriama projektui parengti, techninei priežiūrai ir administravimui.
Šios išlaidos kompensuojamos priklausomai nuo pastato naudingojo ploto.
Kita dalis skiriama rangos darbams - tai pastato atnaujinimo, apšiltinimo ir inžinerinių sistemų modernizavimo išlaidos“, - teigia projektų vadovė.
Asmenims, gaunantiems būsto šildymo išlaidų kompensaciją ir dalyvaujantiems daugiabučio namo renovacijoje, valstybė padengia renovacijos išlaidas.
Butų savininkai, turintys teisę į kompensaciją už šildymo išlaidas, norėdami, kad valstybė kompensuotų jų išlaidas daugiabučio namo atnaujinimui, turi balsuodami pritarti daugiabučio namo atnaujinimui.
„Kad atnaujintam pastatui būtų suteikta valstybės parama, po renovacijos jis turi pasiekti ne mažesnę kaip B energinio efektyvumo klasę ir ne mažesnį kaip 40 proc. šiluminės energijos sąnaudų sutaupymą.
Tokiu būdu valstybės parama užtikrina, kad rezultatas bus ilgalaikis, energiškai efektyvus ir naudingas tiek gyventojams, tiek aplinkai“, - sako N. Graužinytė.
APVA kvietimas valstybės paramai daugiabučiams atnaujinti siekiant B ar aukštesnės energinio naudingumo klasės galioja iki 2026 m. balandžio 1 dienos.
Renovacijos Procesas: Nuo Ko Pradėti?
Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus ekspertas Vladas Trakimavičius pabrėžia, kad renovacijos procesas prasideda nuo pačių gyventojų sprendimo.
„Pirmasis žingsnis - butų ir kitų patalpų savininkų balsavimas, kuriame dauguma turi pritarti dalyvavimui daugiabučių atnaujinimo programoje.
Vis dėlto prieš priimant tokį sprendimą būtina išsamiai susipažinti su renovacijos eiga, kvietimo sąlygomis, galimomis paramos priemonėmis ir reikalavimais.
Visa svarbiausia informacija pateikiama tinklalapyje modernizuok.apva.lt, kur išdėstyti programos etapai ir finansavimo galimybės, renovacijos vadove būsto savininkui.
Be to, patarimų galima kreiptis į renovacijos administratorius ar APVA specialistus, kurie padeda gyventojams pasiruošti ir tinkamai organizuoti visą procesą“, - teigia ekspertas.
Pasak Vlado Trakimavičiaus, renovacijos darbai prasideda nuo investicijų plano patvirtinimo, po kurio pasirašoma dvejų metų paramos sutartis.
Vis dėlto, anot eksperto, praktikoje projektų įgyvendinimas dėl įvairių priežasčių gali užtrukti ir ilgiau - iki trejų metų.
Užbaigus statybos darbus ir išdavus statybos užbaigimo aktą, butų savininkams išmokama valstybės parama bei pateikiami mokėjimo grafikai.
Modernizacijai turi pritarti ne mažiau kaip 55 procentai namo butų savininkų.
Tai dar ne viskas - toliau projekto administratorius turi parengti atnaujinimo įgyvendinimo projektą.
Pirmiausia būtina gauti energinio naudingumo sertifikatą, kuris nurodo namo energinį naudingumą.
Pagal tai, kiek šilumos energijos suvartoja namas, yra nustatoma jo energinio naudingumo klasė.
Nerenovuoti būstai dažniausiai priklauso žemiausioms - F arba G klasėms, o atnaujinus daugiabutį jis pasiekia ne mažesnę nei B energinio naudingumo klasę.
Tiesa, norint gauti valstybės paramą, kiekvienas būstas po renovacijos privalo pasiekti ne žemesnę nei B pastato energinio naudingumo klasę, sutaupyti bent 40 proc. energijos.
Priešingu atveju daugiabučio gyventojams nėra suteikiama valstybės parama.
Administratoriui parengus projektą, sekantis etapas - investicijų plano rengimas, kurį paruošia konkurso būdu išrenkamas investicijų plano rengėjas.
Šis dokumentas numato kokios namo atnaujinimo priemonės bus panaudotos, kokia bus preliminari renovacijos kaina, atnaujinimo atsipirkimo laikas ir daugybė kitų elementų.
Su paruoštu investiciniu planu turi susipažinti daugiabučio butų savininkai ir ne mažiau kaip 55 proc. jų planą turi patvirtinti.
Investicijų plane numatytas biudžetas yra maksimalus ir vykdant rangos darbų bei kitus pirkimus kainos dažniausiai sumažėja.
Daugiabučio namo palėpės renovacija.
Kitos Renovacijos Priemonės
„Pagal atnaujintą daugiabučių modernizavimo programą butų savininkai gali plėsti balkonus iki 1,3 metro gylio, o ten, kur jų iki šiol nebuvo - įsirengti visiškai naujus.
Numatytos ir gamtą saugančios priemonės, pavyzdžiui, ant pastato galima įrengti dirbtines lizdavietes čiurliams bei kitiems paukščiams, taip išsaugant biologinę įvairovę.
Be to, finansuojamos ir naujos priemonės - priedangų daugiabučių rūsiuose, elektromobilių įkrovimo stotelių bei dviračių saugyklų įrengimas“, - tvirtina V. Trakimavičius.
Renovacija ir Aplinkos Tausojimas
Atnaujinus pastatus sumažėja šiluminės energijos sąnaudos, o kartu - ir į atmosferą išmetamo CO₂ kiekiai, kurie gali siekti šimtus tonų per metus.
Kuo daugiau namų atnaujinama, tuo mažesnė tarša ir poveikis aplinkai.
„Be to, tai tvari alternatyva naujai statybai - renovacija leidžia prikelti senus daugiabučius naujam gyvenimui, išvengiant didelės statybų metu susidarančios taršos.
Tai ne tik energetiškai efektyvus, bet ir aplinkai draugiškas kelias į modernesnį, tvaresnį gyvenimą“, - teigia V. Trakimavičius.
Energijos Efektyvumas ir Šildymo Sąskaitos
Atnaujinus daugiabutį, apšiltinus fasadą, sutvarkius šildymo sistemą ar įrengus rekuperaciją, šilumos nuostoliai gerokai sumažėja, todėl ir sąskaitos už šildymą tampa mažesnės.
Anot D. Kalibato, kuo daugiau investuojama į kokybiškus atnaujinimo sprendimus, tuo labiau sumažėja išlaidos ir padidėja renovacijos nauda.
Kasmet atliekamo atnaujintų daugiabučių energinio audito duomenimis, atnaujinus daugiabutį, vidutinis faktinis energijos sutaupymas 63 proc., kai kuriuose pastatuose - apie 70 proc. (daugiausiai 87 proc.).
Svarbu, kad atnaujinus daugiabutį būtų pasiekta ne mažesnė kaip C pastato energinio naudingumo klasė ir sutaupoma ne mažiau kaip 40 proc. šiluminės energijos sąnaudų, lyginant su suvartota šilumine energija iki pastato atnaujinimo.
Tačiau nuo kitų metų atsiranda reikalavimas jau pasiekti ne mažesnė kaip B pastato energinio naudingumo klasę.
Nustatyta, kad sename daugiabutyje šilumos nuostolių patiriama: 11 proc. per neapšiltintą stogą, 26 proc. per nesandarius langus, 38 proc. - per neapšiltintas namo išorines sienas.
Įgyvendinant Daugiabučių pastatų atnaujinimo programą kasmet ketinama renovuoti beveik 500 daugiabučių, o kartu sutaupyti po 100 GWh energijos.
Kaip Modernizacija Pakeičia Buto Vertę?
Atnaujintas daugiabutis tampa patrauklesnis ir rinkoje, pažymi D. Kalibatas.
„Palyginus du panašius pastatus - vieną renovuotą, kitą ne - modernizuoto namo butų vertė visada būna didesnė.
Tai lemia ne tik nauja išvaizda, bet ir geresnės konstrukcijos: renovacijos metu jos sustiprinamos, sutvarkomos susidėvėjusios sienų siūlės, atnaujinamas fasadas, pašalinamos drėgmės ir kondensato problemos.
Tokie sprendimai prailgina pastato tarnavimo laiką ir užtikrina, kad būstas išliks patogus, šiltas ir patikimas dar daugelį metų“, - teigia jis.
Nekilnojamojo turto rinkos ekspertai paskaičiavo, kad renovuoto buto kaina iš karto šokteli 15-20 procentų.
Be to, pastebima, kad naujo būsto besidairantys pirkėjai prioritetą teikia ne tik buto vidui, bet ir visai aplinkai - kiemui, šalia esantiems parkams, automobilių stovėjimo aikštelėms, mokykloms, darželiams, galimybėms naudotis viešuoju transportu ir pan.
Renovacijos Kaina: Nuo Ko Priklauso?
Į klausimą, kiek visgi kainuos daugiabučio renovacija, atsakymas paprastas.
Kaina priklausys nuo pasirinktų priemonių, daugiabučio namo dydžio bei jame gyvenančių žmonių skaičiaus.
Preliminari daugiabučio modernizacijos priemonių įgyvendinimo kaina nustatoma vadovaujantis Statybos produktų sertifikavimo centro interneto tinklalapyje paskelbtomis rekomendacijomis dėl kainų nustatymo.
Pastatų modernizavimo darbų kainynas yra vertingas pagalbinis įrankis planuojant finansinius resursus bei renovacijos biudžetą.
Jame galima palyginti skirtingų renovacijos priemonių kainas, įvertinti privalumus bei trūkumus.
Kainyne galima rasti visas namo atnaujinimo darbų išlaidas.
Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą administruojančios Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) duomenimis, vidutinė vieno baigto renovuoti namo investicija 1 kv. m rangos darbams yra 226,94 Eur, vidutinė projekto vertė 326 tūkst. Eur.
O šiuo metu vykdomo projekto vidutinė rangos darbų vertė 1 kv. m - 398,21 Eur, vidutinė projekto vertė 607 tūks. Eur.
Kadangi Lietuvoje daugiabučiai yra labai įvairūs - nuo 1 iki 16 aukštų, įvairaus išplanavimo, todėl įvardyti vieną vidutinę kainą sudėtinga.
Visgi, viena ryški tendencija - didesnių daugiabučių gyventojams renovacija kainuoja mažiau, nes išlaidos pasiskirsto dideliam butų skaičiui.
O štai mažesniems, iki kelių butų daugiabučiams, investuoti į renovaciją tenka daugiau.
Renovacijos Trukmė
Kad gyventojai galėtų džiaugtis renovacijos nauda, prireikia laiko.
Parengus renovacijos projektą, per mėnesį viešojo konkurso būdu išrenkamas projektavimo darbų rangovas, paruošiantis techninį namo renovacijos projektą.
Tuomet vyksta viešasis pirkimas, kuriuo skelbiamas rangovų konkursas.
Įgyvendinus šiuos žingsnius ir išrinkus rangovą, neužilgo pradedami daugiabučio modernizacijos darbai.
Jų įgyvendinimo greitis priklauso nuo pastato dydžio ir pasirinktų priemonių - procesas gali trukti apie metus.
Žinoma, darbų spartai įtakos gali turėti net oro sąlygos, nes tokie darbai kaip šildymo sistemos atnaujinimas gali būti atliekami tik ne šildymo sezono metu.
Termovizoriniai tyrimai Vilniaus daugiabučiuose: Šilumos pralaidumo pavyzdžiai
Žemiau pateikiame mūsų termovizoriumi užfiksuotus šilumos pralaidumo pavyzdžius skirtingų tipų Vilniaus daugiabučiuose.
Nuotraukos darytos šildymo sezono metu.
| Pastato Adresas | Statybos Metai | Renovuotas | Šilumos Pralaidumo Vietos |
|---|---|---|---|
| Apkasų g. 6 / Verkių g. | 1952 m. | 2017 m. | Minimali sienų šilumos pralaida |
| Žirmūnų g. | 1966 m. | 2011 m. | Atviras laiptinės langas, vidinio kampo blokų sujungimo siūlės šilumos pralaida, blokinės sienos šilumos pralaida, lango konstrukcijos šilumos pralaida |
| Žaliųjų ežerų g. | 1980 m. | 2020 m. | Minimali sienų šilumos pralaida, vidinio kampo sujungimo siūlės šilumos pralaida, sienų šilumos pralaida |
| Vytenio g. | 1962 m. | 2019 m. | Minimali sienų šiluminė pralaida |
| S. Konarskio g. | 1987 m. | 2016 m. | Šiluminė pralaida per kampines namo siūles |
| Ozo g. | 1982 m. | 2017 m. | Kampinės siūlės šilumos pralaida, palangės šilumos pralaida, perdangos siūlės šilumos pralaida |
tags: #daugiabuciu #namu #modernizavimas