Karšto vandens cirkuliacinės šilumos mokestį tiekėjai vartotojams įvedė prieš keliolika metų. Kiekvienas mokestis nemalonus, bet šis šilumos ir karšto vandens vartotojams - ypač, mat jis kasmet vis skaudžiau taikosi įkąsti daugiabučių namų gyventojams.
Itin vadinamuoju „gyvatės“ mokesčiu nepatenkinti Panevėžio Kniaudiškių gatvės 65-ojo namo gyventojai. Palyginę, kiek už cirkuliacinę šilumą mokėjo liepos ir rugpjūčio mėnesiais, gavę mokestį už rugsėjį, žmonės nustėro. Liepos ir rugpjūčio mėnesiais reikėjo mokėti atitinkamai 38,11 ir 37,50 lito, o už rugsėjį mokestis šoktelėjo iki 60,58 lito.
Pasak jos, akivaizdu, jog mokestis už cirkuliacinę šilumą butuose skaičiuojamas pagal bendrus šilumos punkto šildymo ir karšto vandens prietaisų rodmenis, jie po to išdalijami butams. Be to, minėto daugiabučio gyventojai įtaria, kad prieš prasidedant šildymo sezonui būtinas šilumos sistemų plovimas taip pat atliekamas namo gyventojų sąskaita.
G. Zakarauskienė dienraščiui teigė tuo klausimu kalbėjusi su „Panevėžio energijos“ generaliniu direktoriumi Vytautu Šidlausku. Jis jai paaiškinęs, kodėl taip šoktelėjo mokestis už gyvatuką: esą namo vamzdynai seni, tad jais tekantis karštas vanduo greitai aušta. Tačiau G. Zakarauskienė su kaimynais šiuo klausimu turi ir savo nuomonę. Jie įsitikinę, jog ne visi namo gyventojai nurodo, kiek karšto vandens suvartoja: netiksliai nurašo suvartoto karšto vandens apskaitos prietaiso rodmenis. Taip pat yra gyventojų, skolingų „Panevėžio energijai“, tad manoma, jog bendrovei susidarę nuostoliai nurašomi visiems vartotojams, gyvenantiems tame name, t. y. faktiškai jie yra priversti mokėti ir už skolininkus.
Kol namo Kniaudiškių gatvėje gyventojai su baime laukia žiemos įsitikinę, jog už cirkuliacinę šilumą teks mokėti dar daugiau, be to, prisidės mokestis už patalpų šildymą, bendrovės „Panevėžio energija“ Klientų aptarnavimo tarnybos viršininkas Vidmantas Povilas Žalkauskas visiškai pripažįsta jų skundo pagrįstumą.
„Teisingai skundžiasi, - sako specialistas. - Moka daug, bet mokėti reikia tiek, kiek rodo apskaitos prietaisai.“ Anot V. P. Žalkausko, esant vėsesniems orams, patalpos daugiabučiame name atvėsta, temperatūra jose būna žemesnė nei vasarą ar veikiant namo šildymo sistemai.
„Name esantys karšto vandens sistemos vamzdynai, nors dalis jų ir yra padengti šilumos izoliacija, skleidžia šilumą, - aiškino Klientų aptarnavimo tarnybos viršininkas. - Šilumą skleidžia ir karšto vandens cirkuliaciniai vamzdžiai, rankšluosčių džiovintuvai - gyvatukai... Kuo didesnis temperatūrų skirtumas tarp šių vamzdžių paviršiaus ir patalpos oro temperatūros, tuo didesni šilumos kiekiai nuo vamzdžių išsiskiria į aplinką. Tuomet name daugiau sunaudojama šilumos energijos.“
Be to, name šilumos sąnaudos priklauso ir nuo kitų faktorių: nuo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros. „Jei ruošiamas aukštesnės temperatūros vanduo ir netinkamai suderinta karšto vandens cirkuliacinė sistema, galimos didesnės šilumos sąnaudos, - aiškino V. P. Žalkauskas. - Beje, šis namas - trylikos aukštų. Šildymo sistema nuostolinga, nes karštas vanduo viršutinius aukštus pasiekia stovais, pastatytais nešildomose šachtose. Todėl palaikyti normalią karšto vandens temperatūrą reikia daugiau sąnaudų.“
Energetiko žiniomis, tokių gyvenamųjų namų, kurių gyventojai moka nemažus mokesčius už cirkuliacinę šilumą, Panevėžyje yra ne vienas. Pavyzdžiui, Kosmonautų gatvėje yra du daugiabučiai, kurių gyventojai už rugsėjo mėnesį mokėjo po 63,07 lito, o Dainavos gatvėje esančio daugiabučio gyventojai mokėjo šiek tiek mažiau - po 56,54 lito.
V. P. Žalkauskas sutinka ir su tuo, kad mokestis priklauso ir nuo gyventojų pateiktų apskaitos prietaisų duomenų. „Bėda, kad ne visi gyventojai tiksliai nurašo prietaisų rodmenis, - neslepia jis. - Idealu būtų, jei visi namo gyventojai galėtų susitarti ir suvartoto karšto vandens rodmenis nurašytų vieną dieną. Tačiau tai neįmanoma.“
Žinoma, yra ir nemokių karšto vandens bei šilumos vartotojų. „Nuo tokių kenčia visi daugiabučio namo gyventojai - išauga karšto vandens mokestis visam namui, nes cirkuliacinės šilumos mokestis apskaičiuojamas nuo prietaisų rodmenų šilumos punkte. Siūlyčiau namo gyventojams gerbti vienas kitą ir sąžiningai nurašyti apskaitos prietaisų rodmenis, kad nenukentėtų šalia gyvenantys kaimynai“, - patarė „Panevėžio energijos“ specialistas.
Pasiteiravus, ar namo pirmininkė gali iš bendrovės sužinoti, kurie namo gyventojai netiksliai nurašo apskaitos prietaisų duomenis, kurie gyventojai ir kiek skolingi bendrovei už paslaugas, V. P. Žalkauskas teigė: „Bendrovės darbuotojai dukart per metus tikrina, kaip namo gyventojai nurašo apskaitos prietaisų rodmenis už suvartotą karštą vandenį. Namo pirmininkė gali kartu su mūsų darbuotojais sutikrinti duomenis. Ji turi tokią teisę, nes atstovauja visiems namo gyventojams. Be to, jai gali būti suteikti duomenys apie skolininkus. Tik jai reikia parodyti iniciatyvą.“
Be to, cirkuliacinės šilumos ir šildymo mokesčius, anot V. P. Žalkausko, galima sumažinti apšiltinus stovus, kuriais teka karštas vanduo. Tuomet sumažėtų šilumos sunaudojimo sąnaudos ir mokėti reikėtų mažiau.
Šildymo sezono metu namo bendras sunaudotas šilumos kiekis paskirstomas: patalpoms šildyti, vandeniui pašildyti ir jo temperatūrai palaikyti (cirkuliacinei šilumai). Šildymo sezono metu karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai) naudojami normatyvai. Gyventojams visą šildymo sezoną mokestis už cirkuliaciją yra pastovus.
Iš bendro šilumos kiekio atėmus cirkuliacinę šilumą, šilumos kiekį karštam vandeniui ruošti, likęs šilumos kiekis tenka patalpoms šildyti. Padalijus šį kiekį iš namo butų bendrojo ploto, gauname, kiek šilumos tenka vienam kvadratiniam metrui.
Jei mažintume butų bendrąjį plotą, atimtume vonios patalpų plotą, paprasčiausiai brangtų namo sunaudoto šilumos kiekio kilovatvalandė, didėtų šilumos kiekis, tenkantis vienam kvadratiniam metrui. Name sunaudotos šilumos kiekis vis tiek liktų toks pat, nes sunaudotą kiekį fiksuoja šilumos skaitiklis.
Nešildymo sezono metu skirtingų namų karšto vandens cirkuliacijai mokestis butui kiekvieną mėnesį yra skirtingas, nes skiriasi kiekviename name sunaudoti karšto vandens ir šilumos kiekiai.
Kad cirkuliacinės šilumos kiekis būtų mažesnis, įtakos turi pastato šildymo ir karšto vandens sistemos būklė (karšto vandens sistemos vamzdžių, vonios šildytuvų, šilumos izoliacijos ir kitų sistemos dalių būklė bei jų atitiktis projektui), pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros kokybė. Vartotojų pasirinktas sistemos prižiūrėtojas privalo tinkamai sureguliuoti sistemos įrenginius.
Daugiabučiame name sunaudotos šilumos paskirstymo tikslumui, kartu ir šilumos kiekio karšto vandens cirkuliacijai dydžiui įtakos turi kiekvieną mėnesį pačių gyventojų sunaudoto karšto vandens kiekių deklaravimo tikslumas bei pareigingumas.
Jei karšto vandens per mėnesį name buvo paruošta daugiau, nei vartotojai deklaravo patys, atitinkamai didesnis šilumos kiekis lieka namui priskirti cirkuliacinei šilumai. Ir atvirkščiai, jei gyventojai deklaravo daugiau karšto vandens nei buvo deklaravę praėjusį mėnesį, cirkuliacijai lieka mažesnis šilumos kiekis. Todėl vartotojai turėtų tiksliai ir laiku deklaruoti naudojamo karšto vandens kiekius.
Vasarą (nešildymo sezono metu) iš bendro namo suvartoto šilumos kiekio atimamas šilumos kiekis, kuris sunaudotas geriamam vandeniui pašildyti. Likęs šilumos kiekis proporcingai dalinamas namo butų skaičiui ir dauginamas iš šilumos kainos. Tuo tarpu šildymo sezono metu skaičiuojama kitaip.
Imamas ne mažiau nei trijų nešildymo sezono mėnesių faktinis šilumos kiekis, suvartotas cirkuliacijai palaikyti, ir apskaičiuojamas vidurkis.
Kaip sumažinti karšto vandens cirkuliacijos mokestį?
- Apšiltinti stovus, kuriais teka karštas vanduo.
- Užtikrinti tinkamą šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą.
- Tinkamai sureguliuoti sistemos įrenginius.
- Tiksliai ir laiku deklaruoti naudojamo karšto vandens kiekius.
Butuose ir kitose daugiabučio namo patalpose esanti šildymo ir karšto vandens sistema, įskaitant vonios šildytuvą (“gyvatuką”), yra daugiabučio namo bendrosios pastato inžinerinės sistemos dalis (Statybos įstatymo 2 str. 5 d.) ir bendrojo naudojimo objektai, daugiabučio namo bendraturčių valdomi bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis (CK 4.72 str.).
Remiantis STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 12.11 p. statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas priskiriamas prie statinio paprastojo remonto darbų.
apie baigtus pertvarkymo darbus pranešti namo bendrojo naudojimo objekto valdytojui, kuris informuos karšto vandens tiekėją apie tinkamą darbų užbaigimą, arba pristatyti nustatyta tvarka įformintą statinio statybos užbaigimo dokumentą ( paprastojo remonto darbai užbaigiami statytojui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą) atsakingam už šilumos ūkį asmeniui ar prižiūrėtojui bei karšto vandens tiekėjui.
Kur kreiptis kilus klausimams?
- Valstybinė energetikos reguliavimo taryba - dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prijungimo, energijos ir energijos išteklių teikimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo.
- Vilniaus miesto savivaldybė - dėl šilumos ir karšto vandens sistemų priežiūros tarifų nustatymo, dėl administracinę priežiūrą atliekančių pareigūnų įgaliojimų ir šios priežiūros atlikimo tvarkos.
- Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba - dėl šilumos energijos pirkimo-pardavimo ar paslaugų teikimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo ir kitose nenumatytose valstybinės vartotojų teisių apsaugos srityse.
Šildymo schema daugiabučiame name
Šilumos tiekimo gyventojams ūkį sudaro daug svarbių technologinių elementų, kuriems keliami specifiniai, padidinti reikalavimai jų eksploatavimo bei parengimo naująjam šildymo sezonui metu.
Šiuos reikalavimus UAB „Ukmergės šiluma“ siekia vykdyti sustabdžius sistemas ir tai atliekama suderinus laiką su Ukmergės rajono savivaldybe.
Dėl įrenginių ir darbų specifikos, pavyzdžiui, katilas atvėsta per 2 paras ir tik tuomet jį gali patikrinti bei remontuoti iš vidaus. Šilumos trasos taip pat turi savo atvėsimo laikotarpį. Šilumos skaitiklius reikia išmontuoti, metrologiškai patikrinti specialioje laboratorijoje (užtrunka apie 7 darbo dienas) ir vėl sumontuoti.
Kadangi Ukmergės mieste atskiros katilinės nėra sujungtos į vieną bendrą tinklą (t.y. sužiedintos), tad, sustabdžius vieną iš jų, tiekti karšto vandens iš kitos nėra galimybės.